- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-2326-640/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31788-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- UAB „Biuro“, UAB „Darbius“
- Trečiasis asmuo
- TNS LT
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovėms UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ dėl dalies atlyginimo neišmokėjimo už faktiškai dirbtą laiką, trečiasis asmuo - TNS LT, UAB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl dalies atlyginimo neišmokėjimo už faktiškai dirbtą laiką ir teismo prašė: panaikinti komisijos sprendimus Nr. DGKS-3720 ir Nr. DGKS-3721 bei įpareigoti komisiją iš naujo nagrinėti darbo bylas; apskaičiuoti ir įpareigoti UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ išmokėti priklausančią atlyginimo dalį; priteisti palūkanas nuo neišmokėto atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymosustabdyti šios bylos nagrinėjimą dėl kitų reikalavimų tol, kol komisija išnagrinės darbo bylą.jeigu UAB Biuro ir UAB Darbius“ nepateiks faktinio darbo laiko apskaičiavimo TNS LT, UAB tvarkos, O TNS LT, UAB nepateiks darbo grafikų ir ieškovo pasirašytų atvykimo ir išvykimo iš darbo apskaitos dokumentų originalų, priteisti ir išmokėti MMA atitinkantį atlyginimą, įtraukiant priedus, bei jau apskaityto darbo laiko užmokestį.Ieškovas iš esmės ginčijo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriais buvo atsisakyta nagrinėti ieškovo prašymus UAB „Darbius“ ir UAB „Biuro“ darbo bylose, grindžiant sprendimus tuo, kad buvo praleistas kreipimosi į komisiją terminas.Ieškovo nuomone, jis termino kreiptis į komisiją nepraleido, nes jam nėra aiški faktinio darbo laiko apskaitymo įmonėse tvarka, o komisija priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą nenurodydama, kada ieškovui tapo žinoma, jog yra pažeistos jo teisės. Taigi darbo ginčų komisija priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimą, kurie turi būti panaikinti.Pažymėtina, kad komisija nurodė, kad neturi kompetencijos nagrinėti ginčą, tačiau byla jau buvo iškelta ir komisija ją galėjo nutraukti tik pagal DK 290 str. 2 d., t.y. atsisakius reikalavimų arba sudarius taikos sutartį. Taip pat, komisija neįteikė ieškovui sprendimo per tris darbo dienas nuo priėmimo dienos.Ieškovas nurodė, 2015 m. sausio 6 d. buvo sudaryta laikina darbo sutartis su UAB „Biuro“, o 2015 m. birželio 18 d. su antrine įmone UAB „Darbius“ dėl telefoninių apklausų atlikėjo darbo įmonėje TNS LT, UAB. Kasdien atvykus į faktinę darbo vietą įmonėje TNS LT, UAB darbo laiko apskaitos dokumente, šalia planuojamo dirbti laiko (darbo grafiko - kai jis būdavo susidaromas kiekvieno darbuotojo specialioje programoje) darbuotojas nurodydavo savo faktinį atvykimo laiką, o palikdamas darbo vietą - faktinį išvykimo laiką. Darbuotojas ranka įrašydavo tuo metu esantį laiką minučių tikslumu. Susidarant darbo grafiką, darbui reikėdavo registruotis ne mažiau 4 val. Ieškovas dažniausiai grafiką susidarydavo taip, kad darbo laikas įmonėje truktų 5-6 val. Į darbą eiti reikėdavo kasdien, išskyrus atvejus, kai nebūdavo organizuojamos apklausos ir darbuotojai apie tai būdavo įspėjami telefonu.Ieškovas pastebėjo, kad UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ atsiliepime komisijai pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys neatitinka su įmonėje TNS LT, UAB kasdien pačių darbuotojų žymėtu dirbtu laiku įmonėje. Be to, panašu, kad buvo rašomos ne faktiškai išdirbtos valandos, t.y. faktiškai išdirbtos valandos buvo dirbtinai mažinamos ir ne visos faktiškai dirbtos darbo dienos buvo žymimos kaip darbo dienos. Todėl ieškovas prašė darbo ginčų komisijos įvertinti ar darbuotojų žymėti darbo pradžios ir pabaigos apskaitos duomenys sutampa su atsakovo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis. Šiuo atveju, darbo sutartyje nėra nurodyta, kas yra faktinis darbo laikas. Tačiau nėra prasmės žymėti atvykimą į darbą ir išvykimą iš jo, jeigu faktinis darbo laikas skaičiuojamas remiantis kitais duomenimis. Ieškovo nuomone, UAB „TNS“ nesilaikė suminės darbo apskaitymo tvarkos, o įmonėje į darbo laiką nebuvo įskaitomas privalomų medicininių apžiūrų laikas dėl kompiuterių gedimų ar tinkamai neparuoštų darbui apklausų anketų. UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ įdarbindamos darbuotoją pagal laikinojo darbo sutartį, kuris siunčiamas dirbti į TNS LT, UAB, turėjo užtikrinti, kad darbo laikas būtų apskaičiuotas teisingai ir sąžiningai, nes nuo to priklausė ir gaunamas atlyginimas. Atlyginimas nepriartėdavo prie MMA dydžio, o priedai už atliktas apklausas prilygdavo faktiškai dirbto laiko atlygiui (e.b.l.1-3).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė ieškovui G. S. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti teismui patikslintą ieškinį su suformuluotais konkrečiais įstatymo reikalavimus bei ieškinio turinį atitinkančiais ieškinio reikalavimais, ieškinyje nurodyti visas su ginču susijusias faktines aplinkybes, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, aiškiai ir konkrečiai įvardinti, už kokį laikotarpį, ieškovo teigimu, jam buvo mokamas nepilnas darbo užmokestis, kada konkrečiai jis suprato, kad faktiškai išdirbtas jo darbo laikas nėra apskaitomas tinkamai, įvardinti aplinkybes, dėl kurių ieškovas anksčiau nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl jam mokamo, jo įsitikinimu, nepilno darbo užmokesčio, netinkamai apskaitomo darbo laiko, kodėl UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius, jo manymu, netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal darbo sutartį jis darbo santykius tęsė, jų savo iniciatyva nenutraukė, taip pat nurodyti aplinkybes, ar dėl jam mokamo, jo įsitikinimu, nepilno darbo užmokesčio, netinkamai apskaitomo darbo laiko, jis kreipėsi į UAB „Biuro“, UAB „Darbius“ bei UAB „TNS LT“.Nurodė, kad paduotas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų.Teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir reikalavimus, konstatavo, kad ieškovas nesuformulavo aiškaus, įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pagrindo ir dalyko, kadangi iš suformuoto ieškinio reikalavimo ir ieškinio turinio visiškai nėra aišku, ko ieškovas konkrečiai siekia teikdamas ieškinį teismui. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijai atsisakius nagrinėti pateiktus prašymus, įstatymas teismui nesuteikia teisės įpareigoti Darbo ginčų komisiją iš naujo nagrinėti darbo bylas – tokiu atveju ginčas nagrinėjamas iš esmės teisme, todėl ieškovas ieškinyje turi nurodyti visas su ginču susijusias faktines aplinkybes, pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei suformuluoti įstatymo reikalavimus atitinkančius ieškinio reikalavimus.Iš pateikto ieškinio turinio visiškai neaišku, už kokį laikotarpį ieškovui, jo įsitikinimu, buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, kada konkrečiai jis suprato, kad faktiškai išdirbtas jo darbo laikas nėra apskaitomas tinkamai, ieškinyje neįvardintos aplinkybės, dėl kurių ieškovas anksčiau nesikreipė į Darbo ginčų komisiją dėl jam, jo įsitikinimu, nepilnai mokamo darbo užmokesčio, kodėl darbdavėms, jo manymu, netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal darbo sutartį jis darbo santykius tęsė, jų savo iniciatyva nenutraukė; taip pat nėra aišku, ar dėl ieškovui mokamo, jo įsitikinimu, nepilno darbo užmokesčio, netinkamai apskaitomo darbo laiko, darbo laiko apskaitos tvarkos ieškovas kreipėsi į uždarąsias akcines bendroves „Biuro“, „Darbius, „TNS LT“.Pabrėžė, kad tik nustatęs ginčo nagrinėjimo ribas, teismas gali priimti ieškinį, šiuo atveju ginčo ribos nėra aiškios. Taigi, ieškovas turėtų patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką.Kadangi ieškinio pagrindas yra visiškai nesuprantamas, teismas pasiūlė ieškovui apsvarstyti galimybę pasirūpinti, kad nagrinėjant šią civilinė bylą, jo interesus atstovautų profesionalus teisininkas (advokatas ar advokato padėjėjas) (e.b.l.54-56).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas (ieškovas) prašė panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.Nurodė, kad ieškinys išdėstytas aiškiai ir suprantamai, įvardijant konkrečius reikalavimus.Individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu darbo kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus ginčo nagrinėjimo tvarkos. Taigi, apeliantas mano, kad pirmiausia darbo ginčų komisija privalo tinkamai išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo ieškovas prašė panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimus ir įpareigoti komisiją iš naujo nagrinėti darbo bylas. Taip pat sustabdyti bylos nagrinėjimą kitoje dalyje tol, kol komisija išnagrinės darbo bylas.2017 m. rugpjūčio 18 d. teismui paduotame ieškinyje aiškiai nurodomas pagrindas ir dalykas. Todėl teismas negali teigti, kad jam visiškai nėra aišku, ko ieškovas konkrečiai siekia. Ieškinio reikalavimas buvo išdėstytas taip: 1) panaikinti Komisijos sprendimus Nr. DGKS-3720 ir Nr. DGKS-3721 bei įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti darbo bylas, 2) apskaičiuoti ir įpareigoti UAB Biuro ir UAB Darbius išmokėti priklausiančią atlyginimo dalį, 3) priteisti palūkanas nuo neišmokėto atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Pirmiausia yra prašoma panaikinti Komisijos sprendimus ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti darbo bylas, taigi prašymas nukreiptas tiesiogiai į atsakovą - Komisiją. Visi kiti reikalavimai skirti atsakovams UAB Biuro ir UAB Darbius. Teismo taip pat prašoma pirmiausia išnagrinėti ir patenkinti reikalavimą nukreiptą į Komisiją, vėliau - UAB Biuro ir UAB Darbius (priklausomai nuo Komisijos sprendimo).Bendrai įmonėse buvo dirbama nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. birželio 13 d. Tai, kad ieškinyje nebuvo nurodytas toks intervalas, nereiškia, kad teismas nesuprato ar negalėjo suprasti už kokį laikotarpį ieškovui buvo mokamas ne visas darbo užmokestis. Teismui taip pat buvo pridėti už visą šį laikotarpį ginčytini atsiskaitymo lapelių duomenys.Ieškovo manymu, teismas prašo nurodyti perteklinę informaciją, kuri visiškai neprisideda prie ieškinio patikslinimo ar ginčo ribų nustatymo, o ieškinys gali būti nagrinėjamas ir taip. Ieškovas tik 2017 m. birželio 8 d. komisijai padavė prašymą dėl pažeistos teisės gauti atlygį už visas išdirbtas valandas įmonėje UAB „TNS“, nes tik tada suprato, kad įmonė galimai netinkamai vykdo darbo laiko apskaitą. Teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams šalinti, negali piktnaudžiauti savo teise ir reikalauti ieškovo smulkmeniškai atsakyti į kiekvieną klausimą, jeigu iš esmės ieškinys yra aiškus ir gali būti priimamas nagrinėti teisme (e.b.l.59-61).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, nustatė esant pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, laikytina pagrįsta ir teisėta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas G. S. pareiškė ieškinį UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ dėl dalies atlyginimo neišmokėjimo už faktiškai dirbtą laiką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ieškovo pareikštas reikalavimas, atsirado iš darbinių teisinių santykių. CPK XX skyrius reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti dėl to, jog įstatymų leidėjas atsižvelgė į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus. Vienas iš pagrindinių proceso ypatumų tokio pobūdžio bylose yra teismo pareiga būti aktyviam (pvz., dažniausiai visais su ginčo byla susijusiais dokumentais disponuoja darbdavys, todėl teismas įpareigotas pats aktyviai dalyvauti įrodymų rinkimo procese). Darbo bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2005, 2005 m. balandžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2005, kt.).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nesuformulavo aiškaus, įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pagrindo ir dalyko, nes iš suformuluoto ieškinio reikalavimo ir turinio visikai nėra aišku, ko ieškovas konkrečiai siekia teikdamas ieškinį. Apeliacinė instancijos teismas sutikti su tokiu pirmosios instancijos argumentu neturi pagrindo, nes, kaip nurodo ir pats apeliantas, ieškinyje jis aiškiai įvardijo savo reikalavimus, tai yra:panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimus Nr. DGKS-3720 ir Nr. DGKS-3721 bei įpareigoti komisiją iš naujo nagrinėti darbo bylas;apskaičiuoti ir įpareigoti UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ išmokėti priklausiančią atlyginimo dalį;priteisti palūkanas nuo neišmokėto atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pirmiausia prašė panaikinti komisijos sprendimus ir įpareigoti komisiją iš naujo nagrinėti darbo bylas ir tik tada spręsti ginčą dėl darbo užmokesčio. Ieškovas teismui pateikė prašomus panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimus, UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ darbo sutartis, bei atsiskaitymo lapelius. Taigi ieškovas, kaip silpnoji darbo santykių šalis, kuri nedisponuoja įmonės dokumentais, teismui pateikė tai, ką konkrečioje situacijoje pateikti turėjo galimybė.Pažymėtina, kad pasirengimas nagrinėti darbo bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje (CPK 415 str. 2 d.). Proceso koncentruotumui darbo bylose užtikrinti CPK numatyti tam tikri šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai, susiję su ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymu ir aktyvesnio nei paprastai civilinėse bylose teismo vaidmens įtvirtinimu. Priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 str. 2 d.). Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas (CPK 415 str. 1 d.).Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne) pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nustatyti ieškinio trūkumus. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys galėjo būti priimtas nenustatant jo trūkumų, o išsireikalaujant reikiamus dokumentus iš darbdavio ir gavus trūkstamus šalių paaiškinimus parengiamojo posėdžio metu, nes ieškovas tinkamai įgyvendino CPK 135 straipsnio 1 ir 2 dalies esminius reikalavimus, tai yra suformulavo ieškinio dalyką, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinį ir pateikė teismui duomenis/įrodymus, kuriais disponuoja.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.