- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 1-1055-655/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00989-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- M. J., N. J.
- Kaltinamasis
- R. J.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2013-04-21, apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.99 promilių girtumas), sukėlė konfliktą su šeimos nariais, kurio metu vonios kambaryje vieną kartą trenkė kumščiu į petį nepilnametei dukrai M. J., gim. (duomenys neskelbtini), po to, sugriebęs už kairės rankos riešo, pradėjo tampyti, dėl to pastaroji nukrito ant grindų. Tokiais savo veiksmais sukėlė M. J. fizinį skausmą. Sutuoktinei N. J. mėginant apginti dukrą, kaltinamasis vieną kartą trenkė jai kumščiu per nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Teismo posėdžio metu R. J. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl tarp jo ir dukters M. kilo konfliktas, nes jis norėjo paimti telefoną, o ši jo nedavė. Dėl to su ja susistumdė. Neneigia, kad galėjo sukelti fizinį skausmą ir sutuoktinei, kai ši bandė išskirti juos su dukra. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiomis susitaikė ir bendrauja, nors kartu nebegyvena.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str.), jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusios M. J. ir N. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis jų atsiprašė ir, kad jie susitaikė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. J. parodė, kad 2013-04-21 apie 21.30 val. į namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo jos vyras R. J. ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji paskambino R. J. tėvams ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti. Jo tėvai paskambino jos dukrai M. J.. Vyras, išgirdęs, kad dukra bendrauja telefonu, užėjo į vonią ir pastūmė į petį vieną kartą bei vieną kartą sudavė per ranką. N. J. pribėgo prie jo ir pradėjo traukti iš vonios kuo toliau nuo dukros. R. išėjo iš vonios į koridorių ir vieną kartą sudavė kumščiu N. J. per nugarą ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio ji paskambino į policiją. Prieš tai jis buvo jai sudavęs 2009 metais ir ji rašė pareiškimą. Nuo to laiko jis jos nemušė. Minėtą įvykį matė sūnus L. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).
2014-01-14 papildomai apklausta nukentėjusioji N. J. parodė, kad konflikto dieną vyras R. J. buvo neblaivus, pradėjo priekaištauti jai, kad ji yra rusė. Į barnį įsiterpė ir dukra M., kuri bandė ją apginti. Pasinaudojusi tuo, kad R. kalba su dukra, pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino jo tėvams, paprašė išsivežti R.. Po to R. tėvai paskambino dukrai M., kuri tuo metu buvo šalia jų. Tam, kad R. negirdėtų jos pokalbio su seneliais, M. nuėjo į vonią. Vyras, išgirdęs, kad dukra šneka su seneliais, įbėgo į vonią ir vieną kartą trenkė dukrai į petį, ar dukra buvo nukritusi, ji nematė. Vėliau, atvažiavus policijos pareigūnams, dukra pasakė, kad tėvas buvo ją suėmęs už rankos, tampė po vonią, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susimušė. Dukra šaukėsi pagalbos. Išgirdusi šaukiant dukrą, ji atėjo į vonią, suėmė vyrą už rūbų iš nugaros ir bandė ištraukti iš vonios. Tuomet jis atsisuko į ją ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į nugarą, toks smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Vėliau nugaros pusėje prie peties pas ją atsirado mėlynė, ją rodė savo dukrai. Nepilnametis sūnus L. J. šio įvykio metu buvo savo kambaryje, nes ji liepė iš kambario neiti, konflikto jis nematė, tik girdėjo barnį (b.l. 14).
Nukentėjusioji M. J. parodė, kad 2013-04-21 apie 21.30 val. ji buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su mama N. J.. Į namus grįžo neblaivus tėvas R. J.. Tėvas pradėjo šaukti ant mamos, vaikščiojo paskui ją po visą butą ir šaukė, priekaištavo, kad ji rusė, aiškino, kas jis nemėgsta rusų. M. J. norėjo apginti mamą ir ją užstojo. Mamai pavyko paskambinti jos seneliams. Netrukus seneliai M. J. paskambino į jos mobilųjį telefoną, M. J., kad tėvas negirdėtų, nuėjo į vonią ir užsidarė vonios duris. M. J. vonioje kalbantis su seneliais, jos tėvas tai išgirdo ir staiga įėjo į vonią. Jis norėjo atimti telefoną, vieną kartą sudavė jai kumščiu į petį, vėliau suėmė už kairės rankos riešo ir pradėjo tampyti. Kai tėvas M. J. paleido, ji nukrito ant grindų ir taip susitrenkė nugarą bei sėdmenys. Mama, pamačiusi ką daro tėvas, atbėgo į vonią ir pradėjo jį vyti iš vonios. Tėvas nenorėjo išeiti iš vonios, vieną kartą sudavė mamai per nugarą. Mama iš pradžių skambino tėvo giminėms, kad jį iš namų paimtų, tačiau jie nenorėjo atvažiuoti ir joms padėti, todėl mama paskambino į policiją. Dėl tėvo veiksmų M. J. patyrė fizinį skausmą. Į gydymo įstaigas nei M. J., nei mama nesikreipė (b.l. 16).
Liudytojas D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. 2013-04-21 patruliuojant kartu su R. Š., apie 22.35 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) tėvas mušasi. Nuvykus minėtu adresu N. J. paaiškino, kad jos neblaivus vyras R. J. namuose šūkavo, bei smurtavo prieš ją ir dukrą M.. Jis trenkė jai vieną kartą kumščiu per nugarą. M. J. paaiškino, kad tėvas, norėdamas iš jos atimti telefoną, trenkė jai į petį, sugriebęs už rankos tampė po vonios kambarį, dėl ko ji parkrito ant grindų ir susitrenkė, o kai mama atbėgo jos ginti, tėvas trenkė jai į nugarą. R. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b.l. 18).
BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2013-04-21, 22.29 val.,N. J. skambino į bendrąjį pagalbos centrą dėl smurto namuose (b.l. 9).
2013-04-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio D. Ž. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2013-04-21, apie 22.35 val., į juos kreipėsi N. J. kuri paaiškino, kad vyras R. J. gim. 1974 m. naudojo fizinį smurtą prieš dukrą M. J. ir ją. Vyras pareiškėjai trenkė kumščiu į nugarą (b.l. 7-8).
Patikrinus R. J. alkotesteriu 2013-04-21, 23:32 val., jam, nustatytas 1.99 promilių girtumas. (b.l. 29).
Šalies argumentai
2013-04-21 pareiškime Vilniaus m. 6-ajam policijos komisariatui N. J. nurodė, kad 2013-04-21 apie 21.30 val. grįžo girtas jos vyras R. J., pradėjo konfliktą. Ji paskambino vyro tėvams, kad jį išsivežtų. Vyro tėvai perskambino jos dukrai M.. Vyras, tai pamatęs, griebė dukrai už rankos ir pastūmė, o jai trenkė į nugarą (b.l. 1).
Nukentėjusios N. J. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos teismo med. specialisto išvados Nr. G 5001/06, Nr. G 487/08, Nr. G 5226/08, Nr. G 2510/09 patvirtina, kad N. J. 2006-08-22, 2008-01-23, 2008-10-27, 2009-06-23 kreipėsi į Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrių, paaiškindama, kad ją namuose sumušė vyras R. J., visais atvejais R. J. buvo nustatyti kūno sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 19-28). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis linkęs vartoti smurtą prieš savo šeimos narius, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. – jis, suduodamas smūgius sukėlė M. J. ir N. J. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. J. prisipažino padaręs jam įkaltintą nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jomis susitaikė. Kaltinamasis nėra teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo atžvilgiu taikytinas BK 38 str., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Kaltinamasis smurtavo prieš kartu gyvenantį asmenį, tai padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo atžvilgiu BK 67 str. tvarka taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).
Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. Baudžiamąją bylą, kurioje R. J. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymu, nutraukti.
Paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti R. J., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti R. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.