- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- 2-2212-1022/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Atsakovas
- J. A., L. S.
- Kategorijos
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2-2212-1022/2016Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01991-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1
2016 m. lapkričio 25 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama atsakovėms J. A. ir L. S. pareikšto V. Š. ieškinio dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Š. prašo pripažinti galiojančia 2006-05-24 sudarytą naminę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią O. M. pardavė ieškovui V. Š(duomenys neskelbtini), esantį 0,25 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodo, kad Apskrities valdytojo 1996-12-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. nuosavybėn buvo perleistas 0,25 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). L. M. mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą priėmė sutuoktinė O. M., su kuria ieškovas 2006-05-24 ir sudarė minėto žemės sklypo naminę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šis žemės sklypas buvo jam parduotas už 600,00 Lt. Šią sumą atsakovas sumokėjo iš karto. O. M. mirus (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui gauti pareiškimus padavė jos dukros J. A. ir L. S., kuri visas jai priklausančias paveldėjimo teises padovanojo savo seseriai J. A.. Paveldėjimo teisės liudijime nėra duomenų apie ginčo žemės sklypą, todėl ieškovas mano, kad atsakovės sutinka su jo, ieškovo, nuosavybės teise. Nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini), esantį 0,25 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol tebėra registruota L. M. vardu, tačiau ieškovas iki šiol valdo šį žemės sklypą kaip savo, juo rūpinasi ir prižiūri, pretenzijų dėl sklypo jam niekas nereiškė.
Ieškinį priimti atsisakytina.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai, o pagal šio straipsnio 2 dalį nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Tokio registro duomenų statusas nustatytas CK 4.262 straipsnyje, pagal kurį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-10-18 išrašo, Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini), esantį 0,25 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą L. M. vardu. Jeigu ne tai, kad viešame registre nėra registruota pardavėjos nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą, jis galėjo būti perleistas sudarant jo pirkimo pardavimo sutartį, tačiau tokia sutartis pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6.393 straipsnio 1 dalį privalėjo būti notarinės formos.
Vadovaujantis CK 6.181 straipsnio 4 dalimi, jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Iš ieškinio ir jo priedų turinio matyti, kad pirkimo pardavimo sandoris, iš kurio savo teises kildina ieškovas, nebuvo sudarytas įstatymo reikalaujama notarine forma. Kaip nustatyta CK 1.93 straipsnio 3 dalyje ir 6.393 straipsnio 2 dalyje, notarinės formos nesilaikymas nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį daro negaliojančią, todėl ja įformintas sandoris pagal CK 1.78 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas yra niekinis, šalys negali jo patvirtinti, o teismas tokio sandorio faktą pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Taigi šiuo atveju notarinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo faktas reiškia tai, kad ši sutartis niekada nebuvo sudaryta, tuo pačiu paminėto sandorio pagrindu ieškovo nuosavybės teisė neatsirado. Teismas negali pripažinti sudarytu sandorį, kurį jis, kaip minėta, ex officio turi įvardinti esant niekiniu.
Pažymėtina tai, kad (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ne tik nebuvo sudaryta, bet ir negalėjo būti sudaryta, nes šio sklypo pardavėja, kaip anksčiau minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, net nėra savininkė sklypo, kurio pardavimo sandorį ji sudarė. Be to, ieškovo nurodytos CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos tik tuomet, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Tuo tarpu pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, nėra duomenų, kad O. M. būtų vengusi forminti sandorį notarine tvarka. Kaip matyti iš sutarties pavadinimo „Naminė sutartis“, jos šalių valia nuo pat pradžių buvo nesilaikyti notarinės sandorio formos, kas gali būti paaiškinta tuo, kad parduodamas žemės sklypas teisiškai nebuvo įregistruotas kaip pardavėjos nuosavybė, todėl juo disponuoti ji negalėjo. Esant aptartoms aplinkybėms, net ieškinio patenkinimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas, koks jis pareikštas, teisme nenagrinėtinas.
Teismui nesuteikta kompetencija pripažinti sudarytais niekinius sandorius, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme V. Š. 2016-11-13 ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.