Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis nebaigtą pagrindinį išsilavinimą (baigęs 5 klases), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. P. 2014 m. gegužės 31 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta nenustatyta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu dūrė savo šeimos nariui – sugyventinei R. T. į dešinį kelį, taip padarė žaizdą dešinio kelio sąnaryje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta R. T. sveikata.

Z. P. 2014 m. rugpjūčio 3–4 d., po pietų, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), J. L. priklausančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė į veidą nenustatytą kiekį smūgių savo šeimos nariui – sugyventinei R. T. ir padarė jai kraujosruvas akių vokuose, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta R. T. sveikata.

Z. P. 2014 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), J. L. priklausančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu ne mažiau kaip keturis kartus dūrė D. U. į dešinę šlaunį, kairę šlaunį bei kapšelį ir padarė durtines-pjautines žaizdas: dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, dvi kapšelio srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta D. U. sveikata.

Z. P. 2014 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), J. L. priklausančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nenustatytos priežasties tyčia peiliu vieną kartą dūrė gulinčiai lovoje sugyventinei R. T., t. y. savo šeimos nariui, į krūtinę, taip jai padarė durtai pjautą krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, širdies dešiniojo skilvelio ir pertvaros sužalojimą, kas sukėlė ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą, nuo kurio R. T. tuoj pat įvykio vietoje mirė, ir taip ją nužudė.

Z. P. 2014 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), J. L. priklausančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas peilį rankoje ir jį atkišęs prieš D. R., grasindamas nužudyti, puolė link jos sakydamas „ar nori ir tave padursiu“, po ko nukentėjusioji D. R. bijodama, kad jos nenužudytų, išbėgo į lauką, dėl ko pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Liudytoja Z. P. parodė, kad Z. P. yra jos sūnus. Z. P. gyvenant jos namuose (duomenys neskelbtini), į jo kambarį per langą naktį sulipdavo visi T.: D., R. ir T.. Z. P. priimdavo, visi gerdavo, rūkydavo, šūkaudavo, leisdavo Z. P. pinigus. Dėl to ji pardavė savo namus tėviškėje, išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Z. P. buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini) kaime, kartu apsigyveno R. T. su sūnumi T. T.. Z. P. yra skambinęs, kad nebeturi vietos savo namuose, sakė, kad iš buto išginė T.. Nužudymo aplinkybių nežino.

Liudytoja V. S. parodė, kad ji yra Z. P. sesers kaimynė. Buvo Z. P. namuose, kai šis paskambino seseriai, kad į butą neįsileidžia. Nuvažiavo, prisibeldė, Z. P. verkė, sakė, kad jį norėjo papjauti, kad jis nebenori gyventi su sugyventine, norėjo ją iškraustyti iš namų. Žino, kad nužudytoji buvo netvarkinga, nesirūpino namais, o Z. P. yra darbštus, geras žmogus.

Specialisto išvada Nr. G254/14(11) nustatyta, kad dėl 2014 m. gegužės 31 d. įvykio R. T. padarytas sužalojimas – žaizda dešinio kelio sąnaryje (t. 1, b. l. 76).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1661/14(03) matyti, kad D. U. padarytos durtinės-pjautinės žaizdos: dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, dvi kapšelio srityje. Nustatytos durtinės-pjautinės kapšelio ir šlaunų žaizdos galėjo būti padarytos aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014 m. rugpjūčio 9 d. antroje pusėje. D. U. kūne yra keturios trauminio poveikio vietos. D. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 117–118).

R. T. lavono teismo medicininio tyrimo išvadoje Nr. M 80/14(11) nurodyta, kad R. T. padarytas durtai pjautas krūtinės ląstos, kairės pusės sužalojimas, širdies dešiniojo skilvelio ir pertvaros sužalojimas, kas sukėlė ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą, nuo kurio R. T. po kelių minučių mirė. Durtinis-pjautinis sužalojimas padarytas vienašmeniu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį, „neišreikštomis“ briaunomis, neaštrų smaigalį ir neaštrius ašmenis. Užfiksuotos gelsvos kraujosruvos akių vokuose galėjo atsirasti prieš kelias dienas nuo poveikio kietu buku daiktu. Prieš mirtį R. T. vartojo alkoholį. Alkoholio koncentracija, rasta jos lavono kraujyje ir šlapime, gyvam asmeniui sukelia vidutinio girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 63–65).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko dviejų aukštų mūriniame name. Kambaryje lovoje aukštielninkas guli R. T. lavonas su durtine žaizda krūtinėje. Užfiksuoti kraujo pėdsakai. Paimti virtuviniai peiliai (t. 1, b. l. 12–13). 2014 m. rugpjūčio 10 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti tyrimui reikšmingi objektai – peiliai bei objektai su kraujo pėdsakais (pagalvė, antklodės užvalkalas, lovatiesė) (t. 1, b. l. 36–37, 51). Paimti daiktai ir nukentėjusiosios rūbai apžiūrėti ir aprašyti daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 67–71).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktos informacijos (t. 1, b. l. 56–58) matyti, kad pirmas pranešimas apie nužudymą buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 9 d. 23.01 val. Buvo skambinta tris kartus, skambinanti moteris prisistatė D. R. ir pranešė, kad reikia greitosios, (duomenys neskelbtini) kaime į širdį padurta moteris.

2014 m. rugpjūčio 10 d. 00.28 val. kaltinamajam Z. P. nustatytas girtumas – 2,92 promilės (t. 1, b. l. 143).

2014 m. rugpjūčio 11 d. apžiūrėjus Z. P. konstatuota kairio žasto apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje melsva poodinė 2x3 cm kraujosruva ir vidiniame paviršiuje dvi poodinės 1,2x1,5 cm ir 1,3x1,5 cm kraujosruvos 2 cm atstumu viena nuo kitos. Sužalojimai padaryti paveikiant ne mažiau kaip viena jėga. Galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuris galėjo būti kumštis, arba rankos žastą suspaudus ranka (t. 1, b. l. 154).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patikimai įrodyta, kad Z. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: 2014 m. gegužės 31 d. tyčia peiliu dūrė savo šeimos nariui – sugyventinei R. T. į dešinį kelį, taip padarė žaizdą dešinio kelio sąnaryje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta R. T. sveikata; 2014 m. rugpjūčio 3–4 d. tyčia kumščiu sudavė į veidą savo šeimos nariui – sugyventinei R. T. ir padarė jai kraujosruvas akių vokuose, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta R. T. sveikata; 2014 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu ne mažiau kaip keturis kartus dūrė D. U. į dešinę šlaunį, kairę šlaunį bei kapšelį ir padarė durtines-pjautines žaizdas, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta D. U. sveikata; tą patį vakarą, apie 23 val. 05 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nenustatytos priežasties tyčia peiliu vieną kartą dūrė gulinčiai lovoje sugyventinei R. T., t. y. savo šeimos nariui, į krūtinę ir taip ją nužudė; po to laikydamas peilį rankoje ir jį atkišęs prieš D. R. grasino ją nužudyti.

Kaltinamasis iš esmės pripažįsta, kad su R. T. gyveno kaip sugyventiniai. Remiantis nagrinėjamoje byloje paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų D. J., D. R., liudytojų T. T., A. R., J. L. ir kt. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis Z. P. ir R. T. faktiškai neįregistravę santuokos gyveno kaip sugyventiniai: abu kartu gyveno kaltinamojo sesers J. L. bute, į kurį atsikraustė kaip šeima, miegojo viename kambaryje, vedė bendrą ūkį. Aplinkybės, kad sugyventiniai pykosi ir vėl taikėsi, kad Z. P. smurtavo, kad kaltinamojo motina ir sesuo vertino R. T. kaip prastą šeimininkę, nesudaro pagrindo susiklosčiusių santykių vertinti kitaip kaip šeimos santykių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Z. P. ir R. T. siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius, nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės).

Kaltinamasis Z. P. neprisipažįsta 2014 m. gegužės 31 d. tyčia dūręs peiliu nukentėjusiajai R. T. į dešinį kelį, tačiau pripažįsta, kad matė į kelį įdurtą peilį ir pats jį ištraukė. Tokie kaltinamojo parodymai yra nelogiški, nes kaltinamasis nenurodo, kad įvykio metu namuose būtų buvę kitų asmenų, neįtikėtina, kad pati nukentėjusioji durtų sau peiliu į koją, be to, kojos kelis nėra tokia kūno vieta, kurioje laikytųsi įdurtas peilis ir būtų reikalinga kito žmogaus pagalba jį ištraukti. Nors nukentėjusioji R. T. dėl šio sužalojimo į policiją nesikreipė, o pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl šios kaltinimo dalies nebuvo apklausta, nes jau buvo mirusi, sužalojimo faktas neginčytinai yra įrodytas specialisto išvada Nr. G254/14(11), iš kurios matyti, kad 2014 m. gegužės 31 d. R. T. buvo pristatyta į VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninę, kur jai buvo nustatyta apie 4 cm žaizda dešinio kelio sąnaryje ir suteikta būtinoji pagalba: žaizda revizuota, drenuota, susiūta. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimas padarytas paveikiant ne mažiau kaip viena jėga, sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 76). Kaltinamojo parodymus, kad jis nedūrė sugyventinei peiliu į kojos kelį, paneigė liudytoja A. R., kuri ir ikiteisminio tyrimo metu, ir apklausta teisme paliudijo, kad 2014 m. pavasarį matė sužalotą sesers R. T. kojos kelio sąnarį, sesuo R. T. jai pasakojo, kad sugyventinis Z. P. perdūrė kelį peiliu, bet ji apie tai niekam neparnešė, o medikams nurodė, kad kelį susižalojo pjaudama malkas. Panašius parodymus davė ir nukentėjusioji D. R., kuri patvirtino, kad buvo atėjusi į R. T. ir Z. P. namus, rado Z. P. betvarstantį R.T. koją, pati iškvietė greitąją pagalbą ir iš R. T. žodžių bei matytos situacijos žino, kad koją sužalojo kaltinamasis. Aptartų įrodymų visiškai pakanka pripažinti kaltinamąjį kaltu pagal šią kaltinimo dalį, tačiau nepakanka įrodymų, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, nes kaltinamasis sužalojo savo sugyventinę.

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka pripažinti, kad Z. P. 2014 m. rugpjūčio 3–4 d., po pietų, savo gyvenamojo buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė į veidą savo šeimos nariui – sugyventinei R. T. ir padarė jai kraujosruvas akių vokuose, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta R. T. sveikata. Pagal šią kaltinimo dalį kaltinamasis prisipažįsta ranka sudavęs į veidą sugyventinei R. T., tačiau nepripažįsta spyręs jai koja. R. T. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neapklausta, tačiau įvykį mačiusi kaimynė D. R. teisiamojo posėdžio metu paliudijo, kad matė, kaip Z. P. kaltinime nurodytu laiku sudavė R. T. ranka į veidą, kad po šio smūgio ilgai R. T. veide buvo matyti kraujosruvos. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad Z. P. konflikto metu ir koja spyrė nukentėjusiajai, byloje nėra surinkta, todėl iš kaltinimo šalintina kaltinimo dalis, kad Z. P. koja sudavė R. T. į galvą nenustatytą kiekį smūgių. Padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis Z. P. prisipažįsta 2014 m. rugpjūčio 9 d., apie 23 val., tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu kelis kartus įdūręs D. U. į koją. Pagal šią kaltinimo dalį, be visiško kaltinamojo prisipažinimo, kaltė įrodyta nukentėjusiojo D. U. parodymais, nukentėjusiosios D. R. parodymais, specialisto išvada, kuria nustatyta, kad sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant nustatytoms aplinkybėms Z. P. veiksmai pagal šią kaltinimo dalį kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Po smūgių peiliu sudavimo D. U. kaltinamasis tyčia dūrė peiliu vieną kartą į krūtinę sugyventinei R. T. ir taip ją nužudė. Kaltinamasis teigia, kad neprisimena, kaip dūrė R. T. į krūtinę, tačiau jo kaltę įrodo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės: įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog R. T. mirties priežastis yra durtai pjautas krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas, širdies dešiniojo skilvelio ir pertvaros sužalojimas, kas sukėlė ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą, nuo kurio R. T. po kelių minučių mirė. Nukentėjusioji D. R. patvirtino, jog būdama tame pačiame kambaryje matė, kaip Z. P. dūrė peiliu lovoje ant nugaros gulinčiai R. T. į krūtinę, ši sugargaliavo ir tuoj pat mirė. Taigi nekyla abejonių, kad kaltinamojo pavartotas smurtas – smūgis peiliu gulinčiai moteriai į krūtinę buvo tiesioginė R. T. mirties priežastis. Smūgio sudavimo vieta – krūtinė, panaudotas sužalojimo įrankis – peilis rodo, kad Z. P. suprato, kad tokiais veiksmais gali tyčia atimti žmogaus gyvybę, ir veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Veiką kvalifikuojantis požymis – gyvybės atėmimas šeimos nariui.

Nėra pagrindo pripažinti, kad nužudymą Z. P. padarė labai susijaudinęs, ir perkvalifikuoti jo veiką pagal švelnesnį įstatymą. Pagal BK 130 straipsnį tyčinis nužudymas kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos kvalifikavimą pagal BK 130 straipsnį lemia: 1) neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, 2) staiga kilęs didelis kaltininko susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimas), 3) nedelsiant įvykdytas atsakas – nužudymas. Veika kvalifikuojama kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus, tik esant šių sąlygų visumai. Išnagrinėtoje byloje kaltinamojo, nukentėjusiojo D. U., nukentėjusiosios D. R. ir liudytojo T. T. parodymais neginčijamai nustatyta, kad jokių neteisėtų, provokuojamų ar įžeidžiamų veiksmų nužudytoji R. T. prieš nužudymą neatliko: ji ramiai gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Konfliktas įvyko ne tarp sugyventinių, o tarp Z. P. ir D. U., kai D. U. pradėjo priekaištauti patėviui dėl smurtavimo prieš motiną, tačiau paties kaltinamojo ir anksčiau paminėtų liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad į tarp Z. P. ir D. U. kilusį konfliktą nužudytoji R. T. (kaip ir kiti asmenys) visiškai nesikišo ir nereagavo, nes konfliktai ir smurtas šioje šeimoje buvo įprastas reiškinys.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie Z. P. psichikos sveikatos problemas, todėl, siekdamas nustatyti, ar nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo pakaltinamas, bei kitas su jo psichikos būkle susijusias aplinkybes, vadovaudamasis BPK 209 straipsnio nuostatomis, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertai padarė išvadą, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu Z. P. būtų buvęs paūmėjęs lėtinis psichikos sutrikimas ar būtų buvęs laikinas psichikos sutrikimas, dėl ko jis būtų negalėjęs suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (t. 2, b. l. 33–36).

Kaltinamojo veiksmai, kai tuojau po R. T. nužudymo Z. P. laikydamas rankoje peilį prieš D. R. puolė link jos sakydamas „ar nori ir tave padursiu“, įrodyti nuosekliais, įtikinamais ir logiškais nukentėjusiosios parodymais ir pagrįstai kvalifikuoti kaip grasinimas nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra: kaltinamasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, padarytos žalos neatlygino.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tą aplinkybę, jog Z. P. 2014 m. rugpjūčio 9 d. nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo girtumas patvirtintas alkotesterio rodmenimis (po įvykio 2014 m. rugpjūčio 10 d. 00.28 val. nustatytas 2,9 promilės girtumas, t. 1, b. l. 143), kaltinamojo pripažinimu iki nusikaltimo vartojus alkoholį bei nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais.

Kaltinamasis padarė vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, visiškai beprasmiškai nužudė žmogų, savo šeimos narį, veikė tyčia, aktyviai. Kiti padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo smurtiniai ir nulemti žemų paskatų.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Nusikaltimo padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, o yra logiška kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenimo būdo pasekmė, kai nuo girtavimo, smurto artimoje aplinkoje vartojimo buvo prieita prie labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad ir nukentėjusiosios gyvenimo būdas ir elgesys iki įvyko buvo ne visiškai pateisinamas: ji nedirbo, buvo linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, iki įvykio su kaltinamuoju ir savo vaikais taip pat piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nusikaltimo iš anksto neplanavo, jis padarytas spontaniškai.

Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, BVK 63 straipsniu ir 71 straipsnio nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi teistumų neturinčiam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 617,11 Lt civilinį ieškinį nukentėjusiojo D. U. gydymo išlaidoms atlyginti, jį pagrindė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 95–96). Ieškinys pagrįstas, PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis D. U. kaltinamajam pareiškė 80 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 121–122). Pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, ir nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis; CK 6.251 straipsnio 2 dalis bei CK 6.282 straipsnis). Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta jį sužalojant: D. U. dėl sužalojimo patyrė išgąstį, skausmą, stresą, nepatogumų, nes sužalojimus teko gydytis ligoninėje. Neturtinę žalą D. U. patyrė ir dėl motinos mirties. Nors sūnus yra suaugęs ir gyveno skyrium nuo motinos, tačiau gyveno netoli, už kelių kilometrų, santykiai tarp motinos ir sūnaus buvo artimi, ryšiai glaudūs. D. U. parodė, kad kartą per savaitę aplankydavo motiną, iki 2014 m. pavasario, kol kaltinamasis ir nužudytoji R. T. apsigyveno (duomenys neskelbtini) kaime, D. U. ir jo motina gyveno kartu, juos siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, nukentėjusysis ir teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad mylėjo savo motiną. Neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta aktyviais tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę ir sveikatą. Nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai pasverti išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis, vertinamai nustatyti faktiniai duomenys, jog nužudytoji pati piktnaudžiavo alkoholiu, gyveno nepavyzdingą gyvenimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 14 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: virtuvinis rankšluostis, vyriškos kelnės, virtuviniai peiliai, mobiliojo ryšio telefonas, trys popieriniai vokai, vyriški auliniai batai, tušti plastmasiniai buteliai, virtuvinis peilis, lenktinis peilis, pagalvė, antklodės užvalkalas, lovatiesė, sijonas, pridėti prie medžiagos bei saugomi (duomenys neskelbtini) patalpose (t. 1, b. l. 33, 51), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 p.). CD laikmena su pranešimu apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Z. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, ir jį nubausti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl R. T. sužalojimo 2014 m. gegužės 31 d. – areštu 40 parų;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl R. T. sužalojimo 2014 m. rugpjūčio 3–4 d. – areštu 40 parų;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl D. U. sužalojimo – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl R. T. nužudymo – laisvės atėmimu vienuolikai metų;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti D. R. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo toliau taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo D. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš Z. P. nukentėjusiajam D. U. 14 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš Z. P. 178,87 eurų Valstybinei ligonių kasai prie SAM.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. virtuvinį rankšluostį, vyriškas kelnes, virtuvinius peilius, mobiliojo ryšio telefoną, tris popierinius vokus, vyriškus aulinius batus, tuščius plastmasinius butelius, virtuvinį peilį, lenktinį peilį, pagalvę, antklodės užvalkalą, lovatiesę, sijoną, saugomus (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. CD laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.