- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- eII-28-1199/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01592-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Pažeidėjas
- A. R., Institucijos
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova, sekretoriaujant Donatai Kojytei,
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovams Edgarui Smaidžiūnui, Vaidui Giršvildui,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo A. R. skundus dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdybos 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-157666-2025, 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-157671-2025, 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-158454-2025, 2025 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-127935-2025, (toliau ir – Skundžiami nutarimai), kuriais A. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį (keturi administraciniai nusižengimai).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) priėmė Skundžiamus nutarimus, kuriais A. R. nubausta pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu (dėl 2025 m. birželio 5 d. veikos), vadovaujantis ANK 415 straipsnio 1 dalimi, paskyrė A. R. 100 Eur baudą, 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu (dėl 2025 m. birželio 7 d. veikos), vadovaujantis ANK 415 straipsnio 1 dalimi, paskyrė 100 Eur baudą, 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 415 straipsnio 1 dalimi, paskyrė 100 Eur baudą, 2025 m. birželio 26 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 415 straipsnio 1 dalimi, paskyrė 100 Eur baudą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi, siekiant ekonomiškesnio ir operatyvesnio proceso, buvo sujungtos teisme gautos, pagal teismingumą perduotos nagrinėti, administracinių nusižengimų bylos Nr. eII-442-1199/2025, eII-444-1143/2025, eII-469-1199/2025, eII-470-834/2025 į vieną bylą, paliekant administracinių nusižengimų bylos Nr. eII-442-1199/2025 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01592-2025-7).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. R. (toliau ir ? Pareiškėja) pateikė teismui skundus, kuriais prašo atnaujinti bylas, sušvelninti baudos dydį, apjungti nusižengimus į vieną ir paskirsti vieną baudą.
Pareiškėja skunduose nurodo, kad nežinojo apie šituos pažeidimus nieko, nežinojo, jog Kasko draudimas netinka ir turi būti dar civilinės atsakomybės draudimas. Sužinojo iš pareigūno, kad elektroninio pašto adresas buvo nurodytas su klaida. 2024 m. nupirko automobilį Audi Q5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį įregistravo savo vardu ir apdraudė Kasko draudimu. Jau sutvarkė visus būtinus dokumentus. Prašo suprasti jos situaciją.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundus nurodo, kad procesiniai dokumentai išsiųsti vadovaujantis ANK 573, 620 straipsnių nuostatomis, t. y. išsiųsta į valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Institucija remiasi Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 6, 226 punktais ir nurodo, kad kiekvienas eismo dalyvis, tame tarpe ir A. R., privalo išmanyti ir laikytis KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Pareiškėjos atžvilgiu priimtas 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimas išsiųstas nedelsiant tą pačią dieną, vadovaujantis ANK 573, 620 straipsnių nuostatomis, t. y. išsiųsta į valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuris ir dabar nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose. Institucijos nuomone, įgalioti pareigūnai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino visose byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstus ir teisėtus nutarimus.
Apibendrinant Institucija teismo prašė A. R. skundų netenkinti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundus, prašo sušvelninti baudą arba iš viso ją panaikinti. Jos elektroninio pašto adrese trūko tikriausiai dviejų raidžių, ar trijų x, negali paaiškinti kaip taip suklydo. Labai seniai tikriausiai nurodė jį. Ji gyveno užsienyje ir neseniai grįžo į Lietuvą, nuo rugsėjo 2025 m. nuolat gyvena Lietuvoje. Transporto priemonę įsigijo 2020 m., naudojosi ji automobiliu kai buvo Lietuvoje. Labai seniai naudojosi el. paštu. Pareigūnė Monika parašė jos dukrai el. pašto adresu ir pareiškėjai dukra atsiuntė „screenshot‘ą“, ir ji iš karto pareigūnei parašė, dėl pažeidimo ten buvo. Neklausė kodėl ieškojo jos per dukrą. Neatėjo į galvą paklausti. Negali atsakyti dėl kurios bylos bandė su ja susisiekti pareigūnė. Jai tos visos bylos vienodos, numeriai tik skyrėsi. Išsiaiškino, kad jai tos baudos yra, ji tris apmokėjo ir paaiškino, jog tokia situacija, kad ji net nežinojo, jog jai tie nutarimai surašyti, draudimo nėra. Jai į galvą neatėjo, kad čia skirtingas draudimas, buvo draudimas, kai registravo automobilį. Tas, kuris jai pardavė mašiną, pasakė, kad draudimas galioja mėnesį. Ji nusipirko automobilį ir išvažiavo į užsienį. Ji labai dažnai išvažinėjo ir grįždavo į Lietuvą, su automobiliu važiuodavo į sodybą, tuo keliu, kur fiksuoti pažeidimai. Ji pasidarė Kasko draudimą kai baigėsi tas draudimas, kas yra Kasko tada nesidomėjo, tada nežinojo, kad čia papildomas draudimas, ji per internetą darė, viską supildė ir viskas. Dabar žino, kad tai papildomas draudimas, o tuo metu galvojo Kasko yra pilnas draudimas. Apie kitus nutarimus sužinojo, nes jai atsiuntė dokumentus, kokius negali pasakyti, nes labai daug jų. Nusiėmė kažkiek pinigų nuo kortelės, ji tada paskambino, ir jai pasakė, kad antstolis yra, skambino į antstolių kontrolę ir sužinojo, kad yra iš teismo nutarimai, išieškojimai. Septyni ar aštuoni priverstiniai išieškojimai. Ar šituos perdavė nutarimus, nežino. Darbo biržoje yra registruota tinkamu el. paštu, registravosi 2025 m. spalio mėnesį. Šiuo metu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, pakeitė savo el. pašto adresą į teisingą.
Institucijos atstovas E. Smaidžiūnas teismo posėdyje nurodė, kad nutarimai siųsti būtent šiuo el. paštu, tik jie nesutinka, jog jis neteisingas, pareiškėja jį nurodžiusi yra Valstybinėse sistemose ir galimai keitė, bet neinformavo institucijų, jog pakeitė el. pašto adresą. Rengiant atsiliepimą buvo patikrinta dar kartą ir jos el. pašto adresas išliko toks pat. Administracinių nusižengimų registro sistemoje matoma, kad jei siunčiamas procesinis dokumentas, matomas įrašas, jog neišsiųsta, šiuo atveju atžymėta, kad išsiųsta ir pateko į el. pašto dėžutę, o tai rodo, jog dėžutė veiksni ir veikianti. Kelių minučių bėgyje matoma, kad laiškas neišsisiuntęs. Apie šias bylas nurodyta, kad pasiekė el. pašto dėžutę. Deklaruotu adresu nesiunčia dokumentų, jei išsisiunčia el. paštu, nes pašto išlaidos didelės, ekonomine prasme nesiunčia, pažeidimai nėra šiurkštūs, tai siunčia el. paštu. Vadovaujasi tik informacine sistema, atstovas pažymi, kad nutarimą priėmęs pareigūnas patikrina, ar nutarimas išsiųstas ir pateko į el. dėžutę, priešingu atveju nutarimo nepriima ir siunčia pakartotinai. Kadangi nusižengimo registre analogiškų pažeidimų net 19, nuo 2024 m. spalio mėnesio viso registruota tiek, tai, jog nutrauktų neteisėtą veiką, kad transporto priemonė nedalyvautų eisme, kolege ėmėsi veiksmų ir ieškojo kitais būdais pareiškėjos. Kitos teisenos nutrauktos dėl trunkamųjų nusižengimų požymių. Jie nusižengimų registro sistemoje nemato ar perduoti nutarimai priverstiniam išieškojimui.
Liudytoja Monika Kazanavičienė teismo posėdyje nurodė, kad ji yra Policijos departamento antrojo skyriaus vyresnioji specialistė, karjeros tarnautoja. Maždaug prieš mėnesį susisiekė kolega, klausė, kodėl priėmė sprendimą susisiekti su A. R. Ji nebuvo pareigūnė, neturi įgaliojimo, nagrinėjo kitą bylą, patikrino registrą pagal numerį, matė, kad 13 nepriimtų sprendimų, jog kartojasi pažeidimai, tai nusprendė susisiekti su ja ir pasiteirauti. Savo byloje, stengiasi žiūrėti plačiau ir matyti visą situaciją ar daugiau yra pažeidimų su ta transporto priemone, ar vienas asmuo, ar daugiau ją vairuoja. Šiuo atveju matė, kad A. vienintelė, daugiau naudotojų nebuvo, yra bausta, už draudimo neturėjimą. Nusprendė susisiekti ir sužinoti, nes paprastai taip daro tirdami bylas. Tam tikrą bylų skaičių gauna, tame tarpe ir buvo byla, apie kurią dabar nekalba, byla atėjo liudytojai ištirti. Protokolą surašo, bet nutarimą surašyti tai ne, neapima to jos kompetencija. Tyrimo veiksmus atlieka. Kiek pamena, buvo 13 administracinio nusižengimo teisenų, bet dar nepriimti sprendimai, todėl bandė išspręsti visą situaciją. Kontaktinių duomenų modulį turi ir pagal juos paieško, pabandė jos numeriu susisiekti, tikriausiai nepavyko ir tuomet teisėsaugos institucijos programoje paieškojo artimųjų kontaktų. Pamatė, kad dukros el. paštas yra ir pasikreipė buitine kalba į ją, paprastai, kad ieško jos mamos ir nori pakalbėti. A. paskambino gal po poros valandų, kad dukra perdavė, liudytoja pasiteiravo ar viena ji tos transporto priemonės vairuotoja, ji atsakė, kad taip, ji viena. Esmė, kad nelabai suprato, jog priemonė neapdrausta, išsiaiškino, kad neatskiria, jog Kasko draudimas kaip papildomas, o civilinės atsakomybės draudimas būtinas. Sakė patikslins gal klaida įsivėlusi, paliko galimybę, kad atsiųstų ir gavo paaiškinimą el. paštu. Pareiškėja patikslino, kad draudimo neturėjo. Pareiškėja kėlė klausimą, kodėl negavo informacijos, lygtai minėjo, kad nuskaityti ar areštuoti pinigai sąskaitoje, jog antstoliai pinigus nuskaičiavo. Jai pasakė, kad turėtų kreiptis už ką būtent pinigai nuskaičiuoti, pareiškėja patikslino, jog iš policijos priimti sprendimai. Dėl telefono nepamena, kad klausė. O kodėl negavo, tai kėlė klausimą, kodėl negavo jokios informacijos. Pamatė, kad rašo iš kito el. pašto, išaiškėjo, jog ne tą paštą deklaravusi. A. buvo gyvenamasis adresas, matė el. paštą deklaruotą. Liudytoja nesiuntė dokumentų, dėl to, kad nesurašinėjo protokolo jai. Nėra nieko, kad neišsisiųstų ir jie nematytų. Lyg ir vakar gavo, kad kažkas netinkamai įteikta. Bet iki šiol nebuvo tokių atvejų, kad sugrįžtų, nes neįteiktas, nes blogas el. paštas. Nėra mačiusi AN registrų dokumentų skiltyje, kad išsiuntus protokolą, ateitų papildoma informacija, jog nepavyko pristatyti, neturi pareigūnai tokios informacijos. Būsena buvo, jog išsiųsta, o kad neišsiųsta, prie el. pašto turbūt nėra mačiusi. Jie fiziškai patikrinti kurį el. paštą deklaruoja pats asmuo, negali ir dar kartą siųsti patikrinti ar sugrįžta negali, sunku pasakyti vizualiai ar tinkamas el. paštas, ar ne. Kadangi pareiškėja paaiškinime parašė, kad nusipirko automobilį, registravo vardu, draudė Kasko, iš antstolių sužinojo, apie baudas, nežinojo apie pažeidimus, vadovaujantis vidine intuicija ir žmogiškumu, toks prašymas buvo, jog suprasti, kad nekartojo specialiai pažeidimų, todėl liudytoja priėmė sprendimą, jog nepradėti teisenų. Galbūt ir buvo pradėta, bet priėmė sprendimą, kad toliau netęsti, pristabdyti, jog protokolai nebūtų surašomi. Kadangi neseniai dirba Kelių policijoje, stengiasi pasitarti su grupės vyriausiąja. Pareiškėja klausė kur siunčiami laiškai, kodėl nieko nežino, ir liudytoja pamatė, kad skiriasi el. pašto adresas, palygino, kur siunčiami sprendimai, pareiškėja lygtai paminėjo, jog neteisingas el. pašto adresas. Ji gal prašė pakeisti, bet M. Kazanavičienė pasakė, kad policininkai nekeičia, žmogaus pačio atsakomybė pateikti teisingus duomenis.
Institucijos atstovas V. Giršvildas teismo posėdyje nurodė, kad jų valdyboje yra kelios bylos eigos stadijos – pirmiausia nufotografuoti, užfiksuoti pažeidimą pažeidimų fiksavimo sistema, tada jis iškart patenka į registrą, ten suteikiamas ROIK numeris, paties pažeidimo numeris. To žmogaus, kaip M. Kazanavičienė, uždavinys yra padaryti visą įmanomą tyrimą iki protokolo surašymo, arba iki to momento, kai protokolo neišeina sudaryti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, sprendimus kada protokolas nėra surašomas priima grupės vyresnysis, jis sprendžia ar tikrai šioje situacijoje negalima surašyti protokolo, jei kažkas nepadaryta, tai grąžina atgal. Ir viskas vyksta per registrą. Ir faktiškai ką M. Kazanavičienė žino ir daro, yra iki protokolo surašymo, įskaitant protokolo surašymą, jeigu visos sąlygos įvykdytos. Visi kiti dalykai yra truputėlį toliau ir už jos kompetencijų ir pareigybių. Dėl grįžtamojo ryšio yra du niuansai, kiekvienas pareigūnas turi el. paštą, ir instaliuotą el. dėžutę iš kurios bendrauja su pareigūnais, todėl M. Kazanavičienė pvz. rašydama laišką pareiškėjai, tai gali padaryti iš savo el. pašto, o visi procesiniai dokumentai, viskas kas sietina su byla, per registro funkcionalumą, ir kada neišsiųsta ar neįteikta, kalbama apie e.pristatymą, tai registras automatiškai žymi įteikta ar neįteikt. O jei kalbam apie siuntimą el. paštu, jei neįmanoma pristatyti, jis neišsisiunčia, negalima išsiųsti ten kur nėra. Ar tai mato tie žmonės, ar nemato, negali atsakyti. Pavyzdžiui, pirmas kartas būna siunčiamas automatiškai, pats robotas padaro, ir kada pareigūnas mato, kad robotui nepavyko, tada daro, va kaip M. Kazanavičienės lygio žmogus ir jeigu nepavyksta, būna bandoma siųsti popieriniu paštu ar pan. Jis nėra informatikas, bet kiek jis kaip vartotojas, tai jis supranta taip, kad neįteikta būna per e.pristatymą, o el. pašto iš principo negali išsiųsti, jokios atžymos nėra. Yra matoma registro tam tikra išraiška, ten būna žalias, šitame dalyke žmogus fiziškai negali nieko atžymėti, čia yra pėdsakas atliktų veiksmų, jei kažkas išsiuntė, tai to jau nei ištrinsi, nei papildysi, nei pakeisi, reiškiasi išsiųsta. Čia nėra tas atvejis, kai sėdi žmogus ir į lentelę kažką įrašo. Atstovo nuomone būsena išsiųsta atsiranda, kai pasiekia kitą el. paštą. Tiksliai į šį klausimą gali atsakyti Informatikos ir ryšių departamentas. Dėl neteisingo deklaravimo, tai susiduria, kada mato sąmoningą dalyką, reiškiasi įmonė deklaruojama neegzistuojančiu adresu, nurodomas el. paštas, kuriuo nesinaudoja ir praktiškai tada tampa nepasiekiama įmonė. Bet iki šiol buvo laikomasi tokios nuostatos, kad jeigu išsisiunčia, tai skaitoma toks el. paštas de facto (liet. faktiškai) egzistuoja ir į tą el. paštą yra nusiųsta. Kitas klausimas ar tas el. paštas yra to, kuris deklaravo.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjamoje byloje A. R. keturiais Skundžiamais nutarimais yra nubausta pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę.
Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
Nagrinėjamu atveju byloje A. R. neginčija tos aplinkybės, kad ji vairavo transporto priemonę, neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tačiau pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė vienintelį argumentą, kuriuo grindžia savo skundus, t. y. kad nežinojo, jog jai yra priimti skundžiami nutarimai, kad ji elgiasi netinkami, nes dokumentai buvo siųsti ne į jos naudojamą elektroninį paštą. Taigi, vienas esminių byloje kilusių klausimų yra susijęs su tuo, ar tinkamai A. R. buvo pranešta apie jos įvykdytus administracinius nusižengimus ir jai paskirtas nuobaudas.
Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Institucijos atstovai tiek atsiliepime į skundus, tiek posėdyje nurodė, kad pareiškėjai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas naudojantis administracinių nusižengimų registro funkcionalumu į A. R. valstybės informacinėse sistemose deklaruotą elektroninį paštą – (duomenys neskelbtini). Institucijos atstovas V. Giršvildas akcentavo, kad būsena „Išsiųsta“ atsiranda tik tuomet, kai dokumentai pasiekia adresatą, šiuo atveju tai A. R. elektroninį paštą. Šią aplinkybė patvirtina ir Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas, kuriame nurodoma, kad visų pirma, elektroninio pašto adresas automatiškai gaunamas iš mokesčių mokėtojų registro ir atitinka ANK 573 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kitas būdas, kuriuo yra gaunamas elektroninis paštas, tai kai elektroninio pašto adresą į atitinkamą lauką įveda administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. Rašte taip pat nurodoma, kad išsiuntus dokumentą, jeigu iš elektroninio pašto serverio negaunama klaidos pranešimo, ANRIS skiltyje „Dokumento būsena“ atvaizduojama būsena „Išsiųsta“, nurodoma dokumento išsiuntimo data ir laikas. Jeigu gaunamas klaidos pranešimas (pavyzdžiui, elektroninio pašto dėžutė perpildyta, domenas neegzistuoja ar dėl kitų priežasčių), dokumento išsiuntimo būsena nurodoma „Neišsiųstas“, skiltis „Dokumentas pristatytas“ neužpildoma, o skiltyje „Papildoma informacija“ pateikiamas klaidos aprašymas, gautas iš gavėjo elektroninio pašto serverio. Kaip nustatyta bylos medžiaga, išsiuntus Skundžiamus nutarimus pareiškėjai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdomo Mokesčių mokėtojų registre nurodytu elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), visais atvejais ANRIS skiltyje „Dokumento būsena“ iš tiesų buvo atvaizduojama būsena „Išsiųsta“.
Tačiau, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, teismas visgi sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad Skundžiami nutarimai pareiškėjai buvo tinkamai įteikti, ir tuo pačiu paneigiančių jos nurodytą aplinkybę, kad Institucijos nutarimai buvo siunčiami neteisingu elektroniniu paštu.
Pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Tačiau, įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti kitų proceso principų, tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso (ANK 566 straipsnio 1 dalis), taip pat minėtų objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo principų. Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose neatsiejamai susijęs su tinkamu paminėtų principų ir administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu.
Pirmiau teismo nurodytos ANK teisės normos, kuriose reglamentuotas šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas, skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-20-719/2024).
Aplinkybę, kad A. R. nežinojo apie jos atžvilgiu priimtus nutarimus patvirtina ne tik jai pradėtų administracinių teisenų dėl analogiško pobūdžio administracinių nusižengimo padarymo skaičius (19 administracinio nusižengimo teisenų pradėtų pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį), bet ir ta aplinkybė, jog kai 2025 m. spalio mėnesį su pareiškėja susisiekė specialistė M. Kazanavičienė, daugiau nebebuvo fiksuoti tokio pobūdžio pareiškėjos galimai padaryti administraciniai nusižengimai. Tai iš esmės patvirtina pačios A. R. nurodytą aplinkybę, kad gavusi reikiamą informaciją ir sužinojusi apie jai priimtus nutarimus, ji sutvarkė automobilio civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Taip pat iš karto ėmėsi veiksmų, siekdama apginti savo pažeistas teises – apskundė keturis Institucijos jai priimtus nutarimus. Teismo posėdyje apklausta specialistė M. Kazanavičienė taip pat patvirtino, kad jai kilo įtarimai dėl to, ar A. R. yra žinoma apie jai pradėtas teisenas, nes buvo 13 nepriimtų sprendimų, kartojosi analogiški pažeidimai, todėl nusprendė susisiekti su pareiškėja. Specialistė nurodė ir tai, kad susisiekus su A. R., pastaroji kėlė klausimą, kodėl negavo jokios informacijos, klausė kur yra siunčiami jai adresuoti laiškai, kodėl ji nieko nežino. Tada M. Kazanavičienė ir pamatė, kad skiriasi el. pašto adresas, iš kurio A. R. rašė jai ir kuriuo pareiškėjai buvo siunčiami procesiniai sprendimai.
Tai, jog skundžiami nutarimai buvo siunčiami ne tuo elektroniniu paštu, kuriuo naudojasi A. R., patvirtina ir jos pačios pateikti duomenys. Pastaroji teismui pateikė „Telia“ gautų paslaugų išrašus, datuotus 2024 m. bei 2019 m., kuriuose aiškiai matyti, kad A. R. elektroninis paštas nurodytas (duomenys neskelbtini), priešingai nei Mokesčių mokėtojų registre esančiame elektroniniame pašte, bei Institucijos 2025 m. siunčiamuose dokumentuose elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjos nuolatos naudojame pašte, gale yra trys „x“ raidės. Be to pati pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad daug metų negyveno Lietuvoje, nežino kodėl jos paštas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nurodytas klaidingai. Nebuvo prisijungusi prie Valstybinės mokesčių inspekcijos daug metų, tik prieš 15 metų surašinėjo ranka duomenis, tai tikriausiai ten tokia klaida ir padaryta. Pažymėtina, kad visgi toks pareigūnų požiūris, kuomet visus kartus iš eilės pranešimai, adresuoti A. R., nesulaukiant iš jos jokio atsakymo, buvo siunčiami tuo pačiu elektroninio pašto adresu, nurodytu Mokesčių mokėtojų registre, laikytinas itin formaliu. Be vyriausiosios specialistės M. Kazanavičienės joks pareigūnas tai pat nebuvo atkreipęs dėmesio ir į tai, kad pareiškėjai dėl analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymo yra pradėtas toks didelis administracinių nusižengimų teisenų skaičius.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad A. R. nebuvo tinkamai parnešta apie jai priimtus Skundžiamus nutarimus ir tuo pačiu apie užfiksuotus administracinius nusižengimus. Vien žymos apie dokumentų išsiuntimus, esančios byloje, nepatvirtina jų gavimo fakto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, jog pareigą tinkamai pranešti asmeniui apie jam kilsiančias pareigas ir (ar) gresiančią administracinę atsakomybę turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turi įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).
Be pirmiau aptartų aplinkybių, susijusių su neteisingu pareiškėjos el. pašto adresu, dėl kurių teismo yra pasisakyta pirmiau, pareiškėja tiek skunduose, tiek teismo posėdžio metu minėjo, kad dėl jai priimtų procesinių sprendimų gausos, ji negali tinkamai įvykdyti paskirtų nuobaudų. Prašė teismo sušvelninti jai paskirtas nuobaudas arba jas panaikinti.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reikšminga teismų praktika, suformuota pasisakant dėl trunkamojo administracinio nusižengimo požymių asmens veiksmuose nustatymo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenoje, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą, jo veika laikoma trunkamąja. Trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, kai asmuo darė priešingą teisei veiką. Trunkamasis pažeidimas prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-1006/2008, N444-628/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-895/2016).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. R. inkriminuoti analogiški administraciniai nusižengimai, nustatyti ANK 415 straipsnio 1 dalyje, dėl pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią jai priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nevykdymo, praktiškai truko nuo 2025 m. kovo mėnesio iki 2025 m. spalio mėnesio. Minėtu laikotarpiu A. R. kitų administracinių nusižengimų nebuvo padariusi. Pažymėtina, kad 2025 m. kovo 27 d. Institucijos priimtas nutarimas, kuriuo A. R. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, teismo turimais duomenimis, yra įsiteisėjęs. Taigi Skundžiamuose nutarimuose nurodytu administracinių nusižengimų padarymo laiku – 2025 m. gegužės 1 d., birželio 5 d., 7 d., liepos 12 d., A. R. įvykdytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas jau buvo nustatytas, paskiriant jai už jo padarymą administracinę nuobaudą. Esant šioms aplinkybėms, pirmiau nurodyti tolesni pareiškėjos analogiški veiksmai (nusižengimai buvo padaryti tame pačiame kelyje – Vievis–Maišiagala–Nemenčinė, toje pačioje vietoje – 23,640 km., vairuojant tą pačią transporto priemonę, automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertintini kaip trunkamasis pažeidimas. Byloje nustatyta, kad šiuo laikotarpiu A. R. nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o vėliau, jai tinkamai pranešus apie jai priimtus procesinius sprendimus, pati nutraukė šios pareigos nevykdymą (minėta, kad po vyriausiosios specialistės skambučio, A. R. už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą daugiau bausta nebuvo). Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pati A. R. savo veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vientisą veiką, trukusią visą pirmiau nurodytą laikotarpį nuo Kasko draudimo sutarties sudarymo iki kol ji sužinojo apie jai priimtus nutarimus, o tuo pačiu ir apie tai, kad šis draudimas neapima privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nors Institucijos atstovas V. Giršvildas akcentavo, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai yra savarankiškos veikos, pati Institucija, priimdama sprendimus dėl A. R. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį pradėtų administracinių nusižengimų teisenų baigties laikėsi nenuoseklios praktikos. Antai, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25272491991, kuomet pažeidimas buvo fiksuotas 2025 m. gegužės 1 d., buvo priimtas vienas skundžiamų nutarimų ir paskirta bauda, o administracinio nusižengimo byloje ROIK 25274678140, kuomet pažeidimas fiksuotas nepraėjus nei mėnesiui, t. y. 2025 m. gegužės 25 d., buvo priimtas sprendimas nepradėti teisenos vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu, t. y. vadovaujantis tuo, kad dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą <...>. Tačiau toliau matyti, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK 25276067235, kur pažeidimas buvo fiksuotas jau 2025 m. birželio 5 d., taip pat priimtas vienas iš skundžiamų nutarimų, pareiškėjai paskiriant 100 Eur baudą, o byloje ROIK 25276065338, kur pažeidimas fiksuota tą pačią diena, t. y. 2025 m. birželio 5 d., tik skirtingu laiku, nuspręsta nepradėti teisenos vadovaujantis pirmiau nurodytomis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis. O kai KET pažeidimas buvo fiksuotas praėjus vos dviem dienom, t. y. 2025 m. birželio 7 d. (ROIK 25276055537), vėl buvo priimtas vienas iš skundžiamų nutarimų ir A. R. paskirta 100 Eur bauda. Pažymėtina, kad kitas bylos nagrinėjime dalyvavęs Institucijos atstovas patvirtino, kad kitos administracinių nusižengimų teisenos A. R. buvo nutrauktos būtent dėl trunkamųjų nusižengimų požymių.
Remiantis administracinių nusižengimų registrų išrašu, iš viso administracinių nusižengimų teisenos, pradėtos A. R. už pareigos apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymą, buvo nutrauktos 14 kartų, o būtent: dėl 2024 m. spalio 25 d. fiksuoto pažeidimo (ROIK 24259343457); 2025 m. balandžio 26 d. (ROIK 25272305480); 2025 m. gegužės 25 d. (ROIK 25274678140); 2025 m. gegužės 31 d. (ROIK 25275306824); 2025 m. birželio 5 d. (ROIK 25276065338); 2025 m. birželio 22 d. (ROIK 25277367832); 2025 m. liepos 5 d. (ROIK 25278605693); 2025 m. liepos 19 d. (ROIK 25280056091); 2025 m. liepos 27 d. (ROIK 25280902914); 2025 m. rugpjūčio 3 d. (ROIK 25281692175); 2025 m. rugpjūčio 7 d. (ROIK 25282199550); 2025 m. rugpjūčio 8 d. (ROIK 25282199501); 2025 m. rugpjūčio 15 d. (ROIK 25282982625); 2025 m. rugpjūčio 24 d. (ROIK 25283864384) fiksuotų pažeidimų. Teismas pritaria tokiems Institucijos priimtiems procesiniams sprendimams, nes asmens nubaudimas už faktiškai to paties administracinio nusižengimo padarymą iš viso 19 kartų (14 teisenų buvo nutraukta Institucijos, dėl keturių Skundžiamų nutarimų paduoti šioje byloje nagrinėjami skundai, vienas 2025 m. kovo 27 d. Institucijos nutarimas yra įsiteisėjęs) būtų ne tik neproporcingas, bet ir neteisingas.
Pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nutarimas priimtas pareiškėjai 2025 m. kovo 27 d., 2025 m. spalio 21 d. A. R. buvo apskųstas. Šį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti. Remiantis byloje esančiais duomenimis, pastarasis teismo procesinis sprendimas nebuvo apskųstas, taip pat teismas neturi duomenų, kad pareiškėja ANK nustatyta tvarka būtų kreipusi dėl šios administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, dėl ko darytina išvada, kad Institucijos priimtas 2025 m. kovo 27 d. nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Todėl vėliau A. R. priimti nutarimai administracinio nusižengimo bylose, t. y. 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-157666-2025, 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-157671-2025, 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-158454-2025 ir 2025 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-127935-2025, panaikintini ir administracinio nusižengimo teisenos, pradėtos A. R. atžvilgiu dėl to paties administracinio nusižengimo padarymo, dėl kurio jai jau yra priimtas Institucijos nutarimas, kuriuo jai yra paskirta administracinė nuobauda, nutrauktinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565 ¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
A. R. skundus tenkinti.
Panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdybos 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-157666-2025, 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-157671-2025, 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-158454-2025, 2025 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-127935-2025 ir administracinio nusižengimo teisenas, pradėtas A. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 415 straipsnio 1 dalį, nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.