- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- Ik-1987-189/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00199-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Henrikas Sadauskas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Advokatai
- Akvilė Grikienytė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos atstovei Aldonai Majauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys (A. S., V. J.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja su skundu (b. l. 1-5) ir patikslintu skundu ( b. l. 21-25) kreipėsi į teismą prašydama 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos, 2011-12-14 dienos sprendimą Nr. A6-9013(3.3.19.1-S9) (b. l. 18); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūniją, panaikinti V. J. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 3 priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2009-08-03 dienos iki 2011-04-29 dienos ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisė priklausė J. L., kita ½ buto, laikotarpiu nuo 2009-10-09 dienos iki dabar nuosavybės teise priklauso A. S. (b. l. 11-12 ). J. L. mirė (duomenys neskelbtini) dieną (b. l. 9), po J. L. mirties, jai nuosavybės teise priklausiusią ½ buto paveldėjo pareiškėja (b. l. 14-16).
Nurodė, kad iš atsakovo 2011-11-18 pažymos Nr. ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 13), sužinojo, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamąją vietą yra deklaravę ne tik pareiškėja J. Š. ir A. S., bet ir pareiškėjai nežinomas asmuo V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). Tai sužinojusi kreipėsi į atsakovą su 2011-11-23 dienos prašymu (b. l. 10), kuriame prašė panaikinti bute gyvenamąją vietą deklaravusios V. J. pateiktus neteisingus duomenis be pareiškėjos, kaip bendraturtės sutikimo. Atsakovas 2011-12-14 dienos sprendimas Nr. A6-9013(3.3.19.1-S9) „Dėl gyvenamosios vietos panaikinimo“ (b. l. 8), atsisakė panaikinti V. J. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nurodydamas, kad panaikinimas negalimas, nes reikalingas abiejų bendrasavininkų sutikimas.
Teigia, jog atsakovo 2011-12-14 dienos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Nesutikimo su atsakovo priimtu sprendimu argumentais nurodė, jog atsakovas nesivadovavo paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) V knygoje, todėl pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, pastarosios nuosavybės teisė į butą atsirado ne nuo 2011-04-29 dienos, bet nuo 2011-04-28 dienos. Tai patvirtina 2011-04-28 dieną išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, įrašo (įrašas buvo atliktas 2011-04-29) atlikimas Nekilnojamojo turto registre yra tik atitinkamo juridinio fakto apie registruoto daikto paveldėjimą įregistravimas ir išviešinimas. Atkreipdama dėmesį į Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2002-02-28 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-174/2002, 2011-05-17 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-237, pažymėjo, kad nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisinė registracija yra tik registruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo pagrindai. Taip pat nurodė, jog kaip nurodyta Lietuvos Respublikos notariato įstatyme paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas, todėl pareiškėja 2011-04-28 dieną, kai V. J. užpildė gyvenamosios vietos deklaraciją, jau buvo buto bendrasavininkė, Tuo pagrindu nesutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėja buto bendrasavininke tapo tik 2011-04-29 dieną.
Nurodė, kad pagal CK 5.3 str. 1 d., palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Todėl pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2010-04-28 dienai buto savininkai pagal viešus duomenis buvo du – J. L. ir A. S.. Šiuo gi atveju atsakovui gavus A. S. sutikimą papildomai turėjo gauti ir iš kito bendrasavininko, t. y. J. L., tačiau kadangi J. L. tuo metu jau buvo mirusi, atsakovas turėjo kreiptis į notarų biurą, pagal J. L. paskutinę gyvenamąją vietą, su prašymu dėl duomenų apie įpėdinius pateikimo ir nustatymo, kas paveldėjo buto dalį po J. L. mirties. Atsakovas, šiuo atveju matydamas Nekilnojamojo turto registro duomenis, deklaravo V. J. gyvenamąją vietą turėdamas tik vieno savininko sutikimą.
Pažymėjo, kad nors 2011-12-14 dienos sprendime atsakovas nurodo, kad gyvenamosios vietos deklaraciją V. J. užpildė 2011-04-28, tačiau 2011-11-18 dienos pažymoje Nr. ((duomenys neskelbtini)) V. J. deklaravimo data nurodyta 2011-05-02 (b.l. 13). Taip pat pažymėjo, kad atsakovo pateiktoje gyvenamosios vietos deklaracijos kopijoje (b. l. 28-29) nurodyta, kad atsakovas gavo ir priėmė V. J. gyvenamosios vietos deklaraciją ne 2011-04-28 dieną, bet 2011-05-02. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 6 d. yra įtvirtinta teisės norma nustatanti, kad asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaracijos pateikimo deklaravimo įstaigai dienos. Todėl kadangi tiek gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodyta jos pateikimo data - 2011-05-02, tiek 2011-11-18 pažymoje Nr. ((duomenys neskelbtini)) nurodoma V. J. deklaravimo data - 2011-05-02, darytina išvada, kad V. J., priešingai nei nurodė atsakovas, pateikė deklaraciją ne 2011-04-28, bet 2011-05-02. 2011-04-28 dieną V. J. tik užpildė deklaraciją, tačiau atsakovui ją pateikė vėliau - tai įrodo ir papildoma faktinė aplinkybė, kaip antai, nors A. S. sutikimas duotas neva 2011-04-28 dieną, tačiau jo parašo tikrumą atsakovo darbuotoja patvirtino tik 2011-05-02 dieną, tuo tarpu kai parašo tikrumas turi būti tvirtinamas pasirašančio asmens akivaizdoje. Todėl aplinkybę, kad 2011-05-02 dienai buvo du buto savininkai – J. Š. ir A. S., atsakovas turėjo žinoti. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. bei Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 70.3 p., kuriuose reglamentuojamas ne deklaravimo duomenų panaikinimas, bet pakeitimas, tuo tarpu pareiškėja prašo panaikinti, bet ne pakeisti neteisingus deklaravimo duomenis. Kadangi atsakovas 2011-12-14 individualiame administraciniame akte nurodo ir taiko ne tas teisės normas, kurias turėtų taikyti, daro išvadą, kad toks atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė jog atsakovas sprendime nurodė neteisingą teisinį pagrindą, nes pareiškėja prašė ne pakeisti deklaravimo duomenis, bet panaikinti. Pažymėjo, kad deklaracija buvo priimta neteisingais duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnija atsiliepime (b. l. 36-37) nurodė, kad V. J. gyvenamosios vietos deklaraciją užpildė 2011-04-28. Tuo tarpu bendrasavininkas A. S. davė gyvenamosios vietos savininko sutikimą deklaruotis. Šio sutikimo pagrindu V. J. buvo deklaruota. J. Š. 2011-04-28 nebuvo buto dalies savininkė, ja tapo tik 2011-04-29.
Teismo posėdžio metu nurodė, jog deklaracija buvo užpildyta ir palikta seniūnijoje 2011-04-28, Seniūnija tą pačią dieną negalėjo įvesti duomenų į sistemą. Pažymėjo, kad duomenys buvo pildomi pagal 2011-04-28 žinomą situaciją.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog V. J. yra dukra, ginčo bute gyvenanti su dviem vaikais. J. Š. yra giminaitė. Pažymėjo, jog 2011-04-28 oficialiai nežinojo, kad pareiškėja yra dalies buto šeimininkė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės Naujosios Vilnios seniūnijos 2011-12-14 sprendimo Nr. A6-9013(3.3.19.1-S9), kuriuo nuspręsta nepanaikinti V. J. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagrįstumo bei teisėtumo. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar sprendimą, kuriuo nepanaikinti V. J. gyvenamosios vietos (adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) deklaravimo duomenys, priėmė kompetentingas subjektas, ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių, bei ar buvo įstatymu nustatytos sąlygos nepanaikinti V. J. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad J. L. (laikotarpiu nuo 2009-08-03 iki 2011-04-29) ir S. S. (laikotarpiu nuo 2009 10-09 iki dabar) nuosavybės teise po ½ valdė butą adresu, (duomenys neskelbtini), Vilnius. J. L. mirus (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), po jos mirties, jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį pagal 2011-04-28 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo J. L. duktė J. Š. (b. l. 14-16). Atsakovui išdavus 2011-11-18 pažymą Nr. ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 13) paaiškėjo, kad ginčo bute gyvenamąją vietą yra deklaravę: V. J. (deklaravimo data 2011-05-02), J. Š. (deklaravimo data 2011-09-12), A. S. (deklaravimo data 2007-05-25). Pareiškėja su 2011-11-23 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Naujosios Vilnios seniūniją prašydama panaikinti, kaip savo gyvenamąją vietą deklaravusios V. J. pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis, nes deklaravimui nebuvo gautas pareiškėjos, kaip buto bendrasavininkės sutikimas. Atsakovė skundžiamu 2011-12-14 sprendimu Nr. A6-9013(3.3.19.1-S9) atsisakė panaikinti deklaravimo duomenis, nes tam reikalingas abiejų bendrasavininkų sutikimas.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – GVDĮ) 1 str. apibrėžia, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos, išskyrus tuos atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų. Šio įstatymo prasme gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai; gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (3 str. 1, 2 dalys).
Deklaravimo duomenys yra sudėtinė informacijos apie Lietuvos Respublikos gyventojus dalis (GVDĮ 6 str. 1 d.). Duomenų, kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą, sąrašas nurodytas GVDĮ 6 str. 2 d. Pagal šios įstatymo normos nuostatas šio įstatymo taikymo prasme deklaravimo duomenys yra šie: informacija apie deklarantą (asmens kodas, vardas, pavardė, ankstesnė pavardė, pilietybė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys); deklaranto gyvenamosios vietos duomenys; duomenys apie gyvenamosios patalpos savininką ( bendraturčius) (jei tai fizinis asmuo – jo vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo ir gyvenamoji vieta); deklaranto ankstesnės gyvenamosios vietos adresas; atvykimo į tą gyvenamąją vietą data; išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, GVDĮ 10 straipsnio 2 dalis).
Pagal GVDĮ 7 str. 5 d. nuostatas deklaruojant gyvenamąją vietą deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl sprendžiant klausimą susijusį su kito asmens gyvenamosios vietos deklaravimu bute, kurį nuosavybės teise valdo keli bendrasavininkai yra privalu jos laikytis. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise valdė J. L. (registracija jos vardu iki 2011-04-29) ir S. S. (iki dabar), t. y. butą valdė du savininkai. Po J. L. mirties pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą išduotą 2011-04-28, ½ buto dalį paveldėjo J. L. duktė J. Š.. Dalies buto savininkė J. Š. tapo nuo 2011-04-29 (pagrindas centrinio duomenų banko išrašas, b. l. 11-12). Atsakovo teigimu duomenys deklaruojant buvo pildomi pagal 2011-04-28 žinomą situaciją (žr. teismo posėdžio protokolą, b. l. 55). Nustatyta, jog buto valdytojai 2011-04-28 dienai buvo du, t. y. J. L. ir A. S. Seniūnijai pildant duomenis ir nustačius, kad vienas iš savininkų yra miręs, institucija šiuo atveju, privalėjo CK nustatyta tvarka kreiptis į notarų biurą pagal turto būvimo vietą su užklausimu apie įpėdinių buvimą bei, kas šiuo atveju yra paveldėjęs buto dalį. Ir tik įsitikinus, kad nėra įpėdinių, Seniūnija galėjo priimti V. J. deklaraciją su vieno iš savininkų sutikimu. Tiek iš atsakovo atsiliepimo, tiek iš atstovo argumentų posėdžio metu matyti, kad atsakovas nesiėmė veiksmų kitam buto savininkui nustatyti. Tačiau, net ir tuo atveju, jei nebūtų žinoma aplinkybė apie J. L. (kito buto savininko) mirtį iš Nekilnojamojo turto registro duomenų aiškiai matyti, jog butas nuosavybės teise priklauso dviem savininkams, todėl bet kokiu atveju institucijos pareiga buvo išnagrinėti aplinkybes susijusias su antruoju buto savininku, šiuo atveju su J. L..
Atsakovo teigimu sutikimo iš pareiškėjos deklaruojant V. J. gyvenamąją vietą nereikėjo, nes 2011-04-28 ji dar nebuvo buto dalies savininkė. GVDĮ 7 str. reglamentuojančio deklaravimo tvarką 6 d. nustatyta, jog asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaracijos pateikimo deklaravimo įstaigai dienos. Deklaravimo įstaiga šiuo atveju laikytina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnija (GVDĮ 11 str. 1 d.). Kaip atsiliepime teigia atsakovas, Gyvenamosios vietos deklaraciją V. J. užpildė 2011-04-28, A. S. (savininko) sutikimas taip pat gautas 2011-04-28, tačiau kaip matyti iš Gyvenamosios vietos deklaracijos gavimo žymos, deklaracijos gavimo Seniūnijoje data yra 2011-05-02. Vadinasi Gyvenamosios vietos deklaracijos Naujosios Vilnios seniūnijai pateikimo data - 2011-05-02 laikytina data, nuo kurios asmuo laikytinas deklaravusiu gyvenamąją vietą. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo pareiškėjai išduota 2011-11-18 pažyma, kurioje V. J. deklaravimo data pažymėta 2011-05-02. Todėl darytina išvada, kad nors Gyvenamosios vietos deklaracijos užpildymo data ir yra 2011-04-28, tačiau, kaip įrodo minėtos deklaracijos Seniūnijoje gavimo (pateikimo) data, deklaracija buvo gauta 2011-05-02, o tai yra jau po paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą įregistravimo registre dienos. Sprendžiant ginčą ši nustatyta aplinkybė svarbi tuo aspektu, kad 2011-05-02 dienai duomenys apie tai, kad pareiškėja yra buto dalies savininkė (registro duomenų išrašas, b. l. 11-12), jau buvo užfiksuoti viešajame registre, ir institucija priimdama sprendimą deklaruoti, turėjo šiais duomenimis vadovautis.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priimdamas sprendimą vadovavosi GVDĮ 8 str. 1 d. 3 p., 8 str. 2 str. 2 d. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-04-08 įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 70.3 p. (Taisyklės), kuriais remiantis nusprendė, kad V. J. duomenų panaikinimas negalimas, nes reikalingas abiejų bendrasavininkų sutikimas.
GVDĮ 8 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui įgyvendinti savo teises ir kreiptis dėl kitų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo ar pakeitimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis GVDĮ 8 str. 1 d. 3 p., kurį taiko atsakovas, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami bei naikinami gyvenamosios patalpos savininko prašymu, tačiau tik tuo atveju, kai savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pakeitė savo deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. asmuo turi nebegyventi gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota. Beje, analogišką sąlygą įtvirtina ir Taisyklių 70.3 punktas. Šiuo gi atveju pareiškėja prašė panaikinti duomenis kaip neteisingus, bet ne pakeisti, kai savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pakeitė savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Tuo remiantis nustatyta, kad atsakovas priimdamas sprendimą netinkamai rėmėsi teisės nuostatomis reglamentuojančiomis deklaravimo duomenų taisymą, keitimą ar naikinimą.
Atsižvelgiant į tai, kad nors V. J. deklaravimo duomenis priėmė kompetentingas subjektas, tačiau išnagrinėjus ginčo faktines aplinkybes buvo nustatyta, kad deklaravimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines gyvenamosios vietos deklaravimo procedūras bei taisykles, todėl susidarė sąlygos panaikinti V. J. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos 2011-12-14 sprendimas Nr. A6-9013(3.3.19.1-S9) naikintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnija įpareigotina panaikinti duomenis apie V. J. gyvenamosios vietos deklaravimą bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Pareiškėja prašo priteisti turėtas teismo išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 1 d. numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 d. nurodoma, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Pareiškėja teikdama skundą teismui sumokėjo 100 Lt (vienas šimtas) žyminį mokestį (b. l. 6). Šios išlaidos pagal LR ABTĮ 44 str. 2 d. yra atlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
patenkinti pareiškėjos J. Š. skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos 2011-12-14 sprendimą Nr. A6-9013(3.3.19.1-S9).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūniją panaikinti V. J. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Pareiškėjai J. Š. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos priteisti 100 Lt (vieną šimtą litų) teismo išlaidų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.