Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. vieneriems metams aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 d. 2 p. ir 9 d., paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su to paties teismo 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 13 d., apie 11 val. 40 min., autobusų stotelėje, esančioje prie Taikos pr. 3 namo, Klaipėdos m., iš A. S. striukes kišenės ištraukė ir atvirai pagrobė 140 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1110i“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam J. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 178 str. 2 d. kaip atvirą svetimo turto pagrobimą.

Nuteistojo J. P. kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo A. S. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pakankamai nuoseklūs, pagrįsti ir logiški, taip pat nuteistojo atpažinimu bei mobiliojo ryšio telefono apžiūra teisiamojo posėdžio metu. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai išdėstė nuteistojo veikos aplinkybes bei tinkamai nurodė visus atvirosios vagystės požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ numatyta, kad vagystė yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis svetimo turto užvaldymas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. P. , neturėdamas jokios teisės į A. S. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną – neteisėtai ir neatlygintinai jį užvaldė atvirosios vagystės būdu. Grobdamas svetimą turtą, J. P. suvokė, kad veikia prieš nukentėjusiojo valią, kadangi A. S. prašė telefoną grąžinti (b. l. 11, 134). Nors nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde teigia, kad jis negrobė nukentėjusiojo turto, o tik laikinai jį pasisavino, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusįjį artimai pažįsta, ši jo gynybinė versija visiškai paneigta nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie nors ir buvo pažįstami, tačiau tarp jų nebuvo nusistovėjusi praktika, leidžianti nuteistajam naudotis nukentėjusiojo turtu (b. l. 11, 135). Be to, aplinkybė, kad J. P. , ištraukęs iš A. S. kišenės mobiliojo ryšio telefoną, išėmė iš jo atminties kortelę ir ją atidavė nukentėjusiajam, tik įrodo, kad nuteistasis neketino pagrobto turto grąžinti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad išteisinti J. P. ar kitaip keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.