Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1;

1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.30.5; 2.1.10.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. gruodžio 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. Z. 2023 m. liepos 9 d., apie 9 val. 00 min., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė už antkaklio apie 4 mėn. amžiaus šuns mišrūno patiną, priklausantį sugyventinei J. V., delnu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė šuniui į snukio sritį, tuo išmušdamas ir nulauždamas jam priekinius dantis, ir, ištempęs jį į kiemą, pririšo prie būdos; dėl įvykio metu patirto smūgio į snukio sritį gyvūnas 2023 m. liepos 9 d., apie 18 val. 00 min., nugaišo.

2. Kaltinamasis E. Z. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad yra kaltas, gaila to šuniuko. Tai buvo 2 mėn. amžiaus šuniukas. Jis buvo judrus, geras. 2023 m., galėjo būti liepos 9 d., dienos metu, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), šuniukas pradėjo draskyti lovą, todėl paėmė jį už antkaklio ir nuvedė prie būdos. Paėmė virvę ir pririšo jį, bet šuniukas nenorėjo būti prie būdos ir jam įkando. Tada du kartus uždavė šuniukui per snukį. Sudavė per nosį. Tiksliai nepasakys, kuria ranka sudavė, bet turbūt dešine. Sudavė du kartus. Į nosies sritį pliaukštelėjo ir viskas. Apie 18 val. atėjo prie šuniuko ir pamatė, kad jis yra šaltas. Gali būti, kad jis nugaišo nuo jo (kaltinamojo) veiksmų. Jei taip nustatė vet. gydytojas, tai taip ir yra. Jei būtų pagalvojęs, kad gali taip nutikti, būtų taip nesielgęs. Labai gaila šuniuko. Padarė išvadas dėl savo elgesio. Sutiktų atlikti viešuosius darbus.

3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus bei prašė kitų įrodymų netirti, prokuroras tam neprieštaravo, o nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, įrodymų tyrimas po kaltinamojo apklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nutrauktas ir, vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis, paskelbta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

4.1. Nukentėjusiosios J. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. gegužės 1 d. jai sūnus padovanojo šuniuką. Šuniukas buvo neveislinis, apie 4 mėn. amžiaus. Jau nuo pat pradžių, kai jai padovanojo šuniuką, E. Z. jo nemėgo. 2023 m. liepos 9 d., apie 9 val. 00 min., ji buvo savo kambaryje, o E. Z. ir šuniukas buvo virtuvėje. Kaip ji suprato, šuniukas painiojosi jam po kojomis ir jis, suėmęs šuniukui už antkaklio, jį išmetė į lauką, pririšo prie būdos. Vėliau, apie 11 val. 00 min., ji pastebėjo, kad šuo vis guli prie būdos, nelaksto, nevalgo. Ji jį paguldė pavėsinėje ant pledo. Šuniukas visą laiką iki vakaro taip ir pragulėjo. Bandant jį pastatyti ant kojų, jis pasvyruodavo ir nugriūdavo. Apie 18 val. 00 min. jis nugaišo. Prieš pat nugaištant, jis vėmė rausvos spalvos skysčiu. E. Z. jai paaiškino, kad šuniukas jam įkando. E. Z. jį nešė į lauką už pavadėlio, šuniukas buvo tempiamas palei žemę, jo priekinės kojos buvo ore, o galinės tempėsi palei žemę. Byloje ji atsisako pareikšto ieškinio, kadangi supranta, jog kaltininkas E. Z. jai padarytos žalos tikrai neatlygins (b. l. 24-25, 26-28, 46-48).

4.2. Liudytojos D. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jos kaimynystėje gyvena E. Z. ir J. V.. Numirus jų senam šuniui, J. V. į namus parsivežė jauną dviejų mėnesių amžiaus šuniuką. 2023 m. liepos 9 d. J. V. pasakė, kad E. Z. kažką padarė šuniukui. Ji (liudytoja) paskambino į Deltuvos mstl. esančią veterinarinę kliniką, bet buvo sekmadienis ir klinika nedirbo. Apie 17 val., J. V. būnant pas ją (liudytoją), paskambino E. Z. ir pasakė, kad šuniukas mirė. Tada ji su J. V. nuėjo iki pavėsinės, kurioje buvo šuniukas, ir pamatė, kad šuniukas tikrai miręs, jis buvo pasituštinęs, iš jo snukučio buvo išbėgęs kraujas. Tada jos paskambino į policiją. Pareigūnai nurodė, kad reikia atlikti šuniuko skrodimą. Kadangi J. V. pirmadienį reikėjo į darbą, šuniuką skrodimui nuvežė ji (liudytoja). Kai buvo atliktas šuniuko skrodimas, veterinarijos gydytoja pasakė, kad šuniukas tikrai neužspringo, jam yra išmušti priekiniai dantys (b. l. 54-57).

4.3. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 12 d. buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuos užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta įvykio vietą ir namo kieme bendrauja su J. V., kuri kartu su dar viena kieme esančia moterimi (D. G.) nurodo „keturių mėnesių neturi dar šuniukas. Geria geria, smegenys pragertos, kai alkoholio nebegauna, žinot, reikia išsilieti, jisai mažas kai laksto, jinai man pasakė – kraujo klanas tenai (rodo ranka į kiemo centrą), va čia va „apsikakojo“ (ranka rodo į pavėsinės, kurioje guli šuns gaišena, grindinį), jisai bėgiojo po kambarį, pastvėrė už to apynasriuko ir, pakėlęs ten į lauką, kad pririšt, tai tas šuniukas čia cypdamas ir paskui atbėga „va man pirštą prakando“, sakau ką jis tau darė, 4 mėnesių šuniukas, nėra tiek, kaip jis tau prakando tą pirštą, sako „va va“, matyt ir užsisuko, nes tenai ant laiptų ir kraujo likę. Aš atėjau, jisai čia, pririštas, atrišau, atsinešiau ir čia paguldžius glosčiau, žiūriu – neatsigauna. Skambinausi į Deltuvą „veterinorams“, šitie nedirba, norėjau vežt, na ir va gulėjo, gulėjo ir va „apsikakojęs“, ir kraujo klanas. Nu grynai už apynasrio pastvėręs. Aš mačiau, kaip jisai už apynasrio va taip va įsitvėrė (rodo kaip pakėlė), nes aš dar miegojau savo kambary, jisai už jo ir ištempė“. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnai kartu su J. V. įeina į namo vidų. Matoma ir girdima, kaip J. V. rodo į E. Z. kairę ranką ir nurodo „pirštą užsiklijavęs, pirštą jisai prakando, o kodėl jisai prakando, kad tu jį tąsei“. Toliau E. Z. parodo „tai va, aš jį nutempiau iki virvytės, prirakinau, o paskui valgiau, va galiu parodyt (ranka rodo į stalą) kauliukus ir mažu kauliuku jisai paspringo, jis buvo toks „lapčyvas“ šuniukas prieš pat mirtį, va kaimynas atvažiavo, dar aplojo... Galvojau jau atsigavo, nes gulėjo paslikas... už diržiuko kaip tau, jisai nemėgo už grandinėlės“ (b. l. 63-65).

4.4. Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 17 d. buvo peržiūrėti nukentėjusiosios J. V. pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip E. Z. kalbasi su moterimi, kurios vaizdo įraše nesimato, tik girdisi. Moteriškas balsas: „šuniui davei”, E. Z.: „va teip (dešine ranka numoja žemyn) talžt ir viskas”, moteriškas balsas: „ir viskas”, E. Z.: „viskas”, moteriškas balsas: „va taip davei ir užmušei šunį. Va taip tiktai davęs”, E. Z.: „taip, kameros yra”, moteriškas balsas: „va taip davei ir vsio, ir šunį užmušei”, E. Z.: „jo”, moteriškas balsas: „davei kaip?”, E. Z.: „va teip va (dešine ranka numoja žemyn) pliaukštelėjau ir viskas, vieną kartą“, moteriškas balsas: „aha ir taip, kad šuo numirė?”. Kitame įraše girdėti moteriškas balsas: „užmušei šunį. Ką nori pasakyt nemušei?”, vyriškas balsas: „mušiau vieną kartą”, moteriškas balsas: „nu, ką nemušei?”, vyriškas balsas: „mušiau vieną kartą”, moteriškas balsas: „aha, mušiau taip, kad šuo mirė”, vyriškas balsas: „nu nu nu”, moteriškas balsas: „ką ne, nemušei? Mušei”, vyriškas balsas: „per snapą”, moteriškas balsas: „aha, davei taip, kad net dantys išlūžo”, vyriškas balsas: „pieniniai dantys gal gali būt, nu” (b. l. 70-72).

4.5. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Link namo lauko durų yra betoniniai 3-jų pakopų laiptai. Ant antros pakopos matyti sudžiūvusios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Namo kieme yra pavėsinė, kurioje ant žemės yra jauno šuns mišrūno lavonas. Prie šuns galvos ant žemės yra galimai iš nasrų ištekėjęs rausvos spalvos skystis (b. l. 9-16).

4.6. UAB (duomenys neskelbtini) vet. gydytojos I. G. 2023 m. liepos 10 d. išrašu iš ligos istorijos, iš kurio matyti, kad jame fiksuota anamnezė: atvyko dėl skrodimo, nes šuo staigiai nugaišo, galimai dėl traumos, atliktos kito žmogaus. Iki tol jokių pakitimų nei elgesyje, nei mityboje nepastebėjo. Šeimininkai pastebėjo kraują iš burnos, nosies, šuo apsividuriavo ir nugaišo. Apžiūrint gyvūno kūną, išoriškai jokių smurtinių žymių nestebima, hematomų nestebima, kaulai vientisi. Kūnas sustingęs. Iš nosies stebimas kraujas, priekiniai dantys išmušti, nulūžę. Atliktos rentgenogramos, galvos, kaklo, krūtinės ir galinės kūno dalies. Kaulų lūžių nestebima. Atliktas pilvo organų skrodimas, vidaus organai be pakitimų, skrandis pilnas dujų, prapjovus stebimas pašaras, blužnis, kepenys, inkstai be pakitimų, žarnyne čiuopiamos tik išmatos. Plaučiuose putoto rožinio skysčio (pomirtiniai procesai). Stemplėje ir trachėjoje svetimkūnių nerasta. Išvados: įtariama mirtis dėl smūgio į galvą (atitinka klinikinius požymius) (b. l. 31).

5. Pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

6. BK nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir GGAĮ) nuostatas, kuriomis, be kita ko, siekiama užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio. Šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinamas draudimas žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, reglamentuojama, koks elgesys su gyvūnais laikytinas žiauriu. Žiauraus elgesio su gyvūnu ir kankinimo kaip atskirų veikų labai tiksliai atriboti neįmanoma, dėl to GGAĮ 4 straipsnyje šios dvi sąvokos aiškinamos kartu. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

7. BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog žiauriai elgiasi su gyvūnu, jį kankina, numato, kad dėl to gyvūnas gali žūti ar bus suluošintas, ir šių padarinių nori, arba kad ir jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

8. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis žiauriai elgėsi su gyvūnu, kadangi jis kaltinamajame akte nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, suėmęs maždaug 4 mėn. amžiaus šuns mišrūno patinui už antkaklio, sudavė jam į snukio sritį, dėl ko buvo išmušti ir nulaužti gyvūno priekiniai dantys, ištempė gyvūną į kiemą, pririšo prie būdos, o gyvūnas 2023 m. liepos 9 d., apie 18 val. 00 min., nuo pirmiau patirto smūgio į snukio sritį nugaišo.

9. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nurodė, kad šuniukas įvykio dieną pradėjo draskyti lovą, dėl ko jį paėmė už antkaklio ir, nuvedęs prie būdos, pririšo, tačiau šuo jam įkando, dėl ko sudavė jam du kartus per snukį, o vakare pamatė, kad jis yra nugaišęs. Tai, kad kaltinamasis sudavė ranka šuniui į snukio sritį, patvirtina ir nukentėjusiosios J. V. pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamasis E. Z. prisipažino, jog ranka pliaukštelėjo šuniukui „per snapą“. Aptarti kaltinamojo parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiosios J. V. parodymais, kad E. Z. įvykio dieną suėmė šuniui už antkaklio, tempė jį į kiemą, kur pririšo prie būdos bei išmušė gyvūnui dantis, taip pat ir liudytojos D. G. parodymais, kad J. V. jai sakė, jog E. Z. kažką padarė šuniukui, dėl ko jis (gyvūnas) mirė. Kaip matyti iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų, analogiškas aplinkybes jos nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Taip pat iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietoje ant laiptų pakopos rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, o prie šuns lavono – iš nasrų ištekėjęs rausvos spalvos skystis, kas neabejotinai patvirtina, jog prieš gyvūną buvo naudojamas fizinis smurtas. Išvadą, kad gyvūnas nugaišo būtent nuo E. Z. jam suduoto smūgio, neginčijamai patvirtina ir išrašas iš ligos istorijos, kuriame užfiksuota, jog įtariama gyvūno mirtis dėl smūgio į galvą – tai atitinka klinikinius požymius. Šioje vietoje pažymėtina, kad E. Z. teismo posėdžio metu užtikrintai nurodė, kad sudavė gyvūnui du smūgius į snukio sritį, tačiau, kaip minėta, išrašas iš ligos istorijos patvirtina, kad gyvūnas nugaišo nuo vieno smūgio į galvos sritį, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatuoja, kad gyvūnui buvo suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis į snukio sritį bei šią aplinkybę kaltinime patikslina, laikant, kad tai nesunkina ir nekeičia kaltinamojo padėties. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad šuniukas buvo 2 mėn. amžiaus bei priklausė jam ir J. V., tačiau teismas laiko, jog ši kaltinamojo parodymų dalis prieštarauja bylos surinktų įrodymų visumai – J. V. ir liudytojos D. G. parodymams, į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotiems šių asmenų paaiškinimams, bei daro išvadą, kad gyvūnas priklausė nukentėjusiajai ir mirties dieną buvo maždaug 4 mėn. amžiaus.

10. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jei įvykio metu būtų pagalvojęs, kad dėl jo smūgių gyvūnui į snukio sritį gali taip nutikti, t. y. kad gyvūnas gali nugaišti, nebūtų taip elgęsis, kas reiškia, kad jis žiauriai elgėsi su gyvūnu veikdamas netiesiogine tyčia.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka visus BK 310 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo kaltė padarius šį nusikaltimą jokių abejonių nekelia.

12. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

13. BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 1 metų.

14. E. Z. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje jis neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, tai, kad jis nuoširdžiai apgailestauja dėl įvykdyto nusikaltimo. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, kurią asmuo sutinka atlikti. Nustatydamas viešųjų darbų atlikimo laiką bei darbo valandų skaičių, teismas atsižvelgia į pirmiau aptartus kaltinamąjį ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis.

16. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

17. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

18. Nukentėjusioji J. V. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį (b. l. 37), tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo atsisakė (b. l. 46), todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, klausimų, susijusių su civiliniu ieškiniu, nesprendžia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų trukmės viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. Z. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių trukmės viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Du kompaktinius diskus su policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašais bei J. V. pateiktais vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.