Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui L. F.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. ir G. K. kaltinami pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. birželio 3 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – iš chuliganiškų paskatų, tyčia nustūmė nukentėjusįjį M. G. važiuojantį dviračiu nuo dviračio ir tyčia sudavė nukentėjusiajam gulinčiam ant žemės mažiausiai 2 smūgius ranka į veidą – skruostą ir lūpą, tuo nukentėjusiajam M. G. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. K. nusikalstamos veikos padarymo faktą neigia ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. birželio 3 d. per pietus pėsčiomis su sūnumi G. K. ėjo namo. Įvykio metu buvo išgėręs dvi stiklines alaus. Tyrėjai nesakė, kad buvo išgėręs iš viso pusantro butelio alaus. M. G., kuris keliu su dviračiu pirmyn – atgal važinėjo, sūnui pasakė: „-Tu, becukri, namo jau eini?“. Prie stotelės, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas. M. G. apsisuko, prieš sankryžą nulipo nuo dviračio ir artėjo link jų. M. G. priėjo prie jo sūnaus ir pradėjo apie kažką kalbėtis. Jis tuo metu sėdėjo ant suoliuko 10-15 m atstumu nuo jų. Neilgai trukus M. G. ir G. K. apsistumdė. M. G. pirmas pastūmė jo sūnų, kuris parkrito ir tada M. G. ant jo užšoko. M. G. buvo suėmęs G. K. už gerklės abiem rankomis. Tuomet jis nuėjo jų skirti. Priėjęs nustūmė M. G. nuo G. K. Jis M. G. paėmė už kalnieriaus ir nutraukė nuo sūnaus. G. K. M. G. nemušė. Jie tik susistumdė. Įvykio metu necenzūrinių žodžių ar keiksmažodžių nebuvo. Mano, kad konfliktas įvyko dėl to, kad M. G. jo sūnų pravardžiavo. Po įvykio kartu su sūnumi išėjo namo. Konflikto metu aplink žmonių ar automobilių nebuvo. A. Z. įvykio metu nematė. Jeigu jis buvo prie garažų, tai dideliu atstumu nuo jų. Jeigu A. Z. buvo prie sandėlių, tai jis negalėjo jų nei atpažinti, nei matyti. A. Z. turi piktumą. Jis šiam buvo davęs dirbti hektarą žemės, o paskui žemę atsiėmė. Kadangi A. Z. ūkininkauja, todėl kovoja už žemę. Konfliktas neužtruko nei minutės. Negirdėjo, kad kas nors būtų švilpęs ar šaukęs. Įvykio metu kišenėje turėjo pilną, neprakimštą butelį alaus. Žalos nukentėjusiajam nėra atlyginęs ir su ja nesutinka. Nesupranta, kodėl nukentėjusysis prašo 300 Eur. Ant jo veido nebuvo jokių paraudimų. Po įvykio M. G. yra sutikęs ne kartą. Apie įvykį jie nekalbėjo ir nesiaiškino, nes nebuvo ką aiškintis. Grumtynių išvis nebuvo. Kai konfliktas baigėsi M. G. veidas nebuvo sužalotas. Vėliau M. G. matė išeinant iš A. įsikabinusį į sieną.

Kaltinamasis G. K. nusikalstamos veikos padarymo faktą neigia ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tėvas teisingai viską papasakojo. Jiedu su tėvu namuose buvo išgėrę pusantro butelio alaus. Tuomet ėjo į parduotuvę dar nusipirkti alaus. Jiems beeinant, M. G., kuris važiavo su dviračiu, jį pradėjo pravardžiuoti „Becukriu“. Jiems nuėjus iki sankryžos M. G. nulipo nuo dviračio ir atėjo iki jų. Su M. G. kalbėjosi, o tuo tarpu tėvas sėdėjo ant suoliuko. M. G. jį pastūmė rankomis į krūtinę ir jis parkrito, kadangi susipainiojo kojos. Pastūmimas nebuvo stiprus. Tada M. G. atsisėdo ant jo ir pradėjo smaugti. Tai pamatęs tėvas priėjo ir nutraukė M. G. nuo jo. Jis atsistojo ir su tėvu nuėjo link namų. Nematė ką tuomet veikė M. G. Jis M. G. nei mušė, nei stūmė. Anksčiau su M. G. nekonfliktavo. Aplink jokių automobilių ir žmonių nebuvo. Ieškinio nepripažįsta. A. Z. parodymai neteisingi. Jie įvykio vietoje nesigrūmė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G. parodė, kad jis važiavo su dviračiu. A. ir G. K. ėjo iš parduotuvės klausydamiesi muzikos. Jie buvo neblaivūs ir krepšyje nešėsi alaus. Važiuodamas pro šalį pasakė: „- Ot vyrai linksmi eina, klausosi muzikos, alaus nešasi“. Daugiau nieko nesakė. Jiems tas nepatiko. A. K. ant jo kažką pasakė. Šis atkirto jiems, kad neaiškintų. G. K. pribėgo prie jo ir pastūmė dviratį. Jis nukrito kartu su dviračiu. Kartu su juo krito ir G. K. Tada G. K. puolė ant jo. G. K. jis persivertė. G. K. jam sugriebė už rankų, kad šiam nesuduotų. G. K. jis negalėjo suduoti, kadangi šis laikė jo rankas. A. K. priėjo prie jo iš nugaros ir su kumščiu davė apie 5 kartus į pakaušį. Po suduotų smūgių jautė skausmą. Jo niekas nenutraukė nuo G. K. Jis pats atsilaisvino ir nulipo nuo šio. G. K. jam nesudavė. Veidas galėjo būti nubrozdintas nuo virtimo. Į veidą galėjo ir suduoti, kadangi jis buvo paraudęs. Mėlynių nebuvo. Dėl sužalojimų niekur nesikreipė. Po įvykio kaltinamieji išėjo namo. Dviratį paliko sankryžoje ir laukė kol atvažiuos policija. Jis buvo blaivus. Pro šalį važiavo A. Z. Jis viską matė. Apklaustas buvo iškart po įvykio. Parodymai gali skirtis, kadangi galėjo ir pamiršti. Civilinį ieškinį palaiko. Jį reiškia dėl moralinės žalos. Jis serga epilepsija, todėl daužyti galvos negalima. Dėl epilepsijos turi 60 proc. darbingumą. Dėl šio įvykio patankėjo priepuoliai. Suprastėjo atmintis. Šis su kaltinamaisiais konfliktas pirmas. Piktumų neturi. Bendrauja.

Iš vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo M. G. parodymų matyti, kad prie jo važiuojančio priėjo G. K. ir jį stūmė, o jis griūdamas kartu parsivertė ir šį. Iškart po to pribėgo A. K. ir sudavė keletą kartų, tiksliau pasakyti negali kiek, ranka į galvą, t. y. į dešinį smilkinį ir į dešinį žandą bei lūpą. Šių įvykių metu, jį laikė G. K. bei tuo pačiu sudavė iš rankos į veidą. Besigrumdamas pats susimušė krumplius (b. l. 9).

Iš vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo M. G. parodymų matyti, kad jam bandant išsilaisvinti, dar kokius du kartus ne mažiau smūgius į veidą – skruostą ir lūpą sudavė ir G. K. (b. l. 33).

Liudytojas A. Z. parodė, kad konfliktą matė iš 150–200 metrų atstumo. Tuo metu buvo prie sandėlio. Konflikto iš pradžių nepastebėjo. Paskui pamatė, kad keletas asmenų gulėjo, vienas buvo pasilenkęs, kad su rankomis mosikavo. Nematė kas kam sudavė. Nematė ir kas tokie konfliktuoja, todėl sušvilpė. Vienas asmuo atsitiesė ir pažino, kad tai A. K. Be šio dar matė du asmenis. A. K. muštynių metu stovėjo šalia gulinčių. Priėjęs prie konfliktuojančių nebuvo. Konflikto galo nesulaukęs, nuėjo savais keliais. Kiek vėliau kai važiavo pro šalį, jau buvo atvažiavusi policija. M. G. sėdėjo policijos automobilyje su kruvinu veidu. Matė dviratį. Jis buvo šalutiniame kelyje, kelio pakraštyje. Nei triukšmo, nei balsų negirdėjo.

2017 m. birželio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, fotonuotraukose užfiksuotas pirminis nukentėjusiojo M. G. pranešimas apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką. Užfiksuota įvykio vietos apžiūra, nurodyti asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką – A. ir G. K., asmuo galintis suteikti reikšmingos informacijos – A. Z. (b. l. 8–12, 13–15).

2017 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo užfiksuota, kad įvykio dieną tikrinant nukentėjusiojo M. G. girtumą, nustatyta, kad jis buvo blaivus (b. l. 19).

2017 m. birželio 3 d. asmens apžiūros protokole, fotonuotraukose užfiksuota išorinė nukentėjusiojo kūno apžiūra, aprašyti išoriškai matomi smurto požymiai – dešinėje veido pusėje matomas paraudimas, abiejų rankų pirštų (krumplių) nubrozdinimas ir paraudimas (b. l. 20–22, 23–24).

M. G. reiškia 300 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų (b. l. 36).

Akistatos protokole užfiksuota nukentėjusiojo M. G. ir įtariamojo A. K. akistata, kurios metu nukentėjusysis ir įtariamasis iš esmės pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 80–81).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. 2K-54-222/2017 nutartyje pasisakyta, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2017 m. birželio 3 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko konfliktas tarp G. K. ir M. G. Tačiau byloje apklaustų asmenų parodymai išsiskyrė dėl aplinkybės kas iš asmenų pradėjo konfliktą ir, ar A. K. bei G. K. naudojo smurtą prieš M. G.

Kaltinamasis G. K. neigia nustūmęs M. G. nuo dviračio teigdamas, jog jam su tėvu beeinant, M. G., kuris važiavo su dviračiu, jį pradėjo pravardžiuoti „Becukriu“. Jiems nuėjus iki sankryžos M. G. nulipo nuo dviračio ir atėjo iki jų. Tokią pačią įvykio versiją teisiamajame posėdyje nurodė ir kaltinamasis A. K. A. K. parodė, kad M. G. sūnui pasakė: „-Tu, becukri, namo jau eini?“. M. G. apsisuko, prieš sankryžą nulipo nuo dviračio ir artėjo link jų. Nukentėjusysis tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai aiškino, kad važiuojant dviračiu draugiškai užkalbino kaltinamuosius. Tuomet kaltinamasis G. K. jį nustūmė nuo dviračio. Jiedu krito ant žemės.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pamatęs G. K. ir M. G. stumdantis nuėjo jų skirti. Priėjęs jis M. G. paėmė už kalnieriaus ir nutraukė nuo sūnaus. Jokių smūgių šiam nesudavė. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kaltinamasis G. K., kuris nurodė, kad tėvas nuo jo M. G. atitraukė. Šiam jokių smūgių nesudavė. Tuo tarpu nukentėjusysis M. G. visų jo apklausų metu davė skirtingus parodymus apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą. Pasakojant apie įvykį nukentėjusysis M. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam ir G. K. būnant parkritus A. K. priėjo prie jo iš nugaros ir su kumščiu davė apie 5 kartus į pakaušį. Po suduotų smūgių jautė skausmą. Jo niekas nenutraukė nuo G. K. G. K. jam smūgių nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. nurodė, jog A. K. pribėgo prie jo ir sudavė keletą kartų, tiksliau pasakyti negali kiek, ranka į galvą, t. y. į dešinį smilkinį ir į dešinį žandą bei lūpą. Šių įvykių metu, jį laikė G. K. bei tuo pačiu sudavė iš rankos į veidą. Besigrumdamas pats susimušė krumplius. M. G. papildomos apklausos metu nurodė, kad A. K. priėjo jam iš nugaros ir dešinės rankos kumščiu stipriai trenkė ne mažiau penkių smūgių į galvą, tiksliau į pakaušį. Dar du kartus ne mažiau smūgius į veidą – skruostą ir lūpą sudavė ir G. K. Laikyti nukentėjusiojo parodymus pakankamai kategoriškai išvadai daryti, vertinti juos patikimu įrodymų šaltiniu, dalyje dėl konflikto pradžios ir sužalojimo aplinkybių, galimo jų atsiradimo mechanizmo, negalima, kadangi jo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Bylos nagrinėjimo metu M. G. kategoriškai nurodė, jog G. K. jam jokių smūgių nesudavė, o veidą ir rankų krumplius nusibrozdino krisdamas ir grumtynių metu. Kad nukentėjusiajam M. G. buvo padaryti kitokie kūno sužalojimai, nei rankų krumplių nubrozdinimas ir veido paraudimas, nepatvirtina jokia bylos medžiaga (medicininiai dokumentai, specialisto išvada, netgi asmens apžiūros protokolas). Šiuo atveju kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. K. pamatęs kaip M. G. smaugia G. K., atėjo ir nutraukė M. G. nuo jo. Pažymėtina, kad liudytojas A. Z. parodė, kad A. K. matė, kai šis buvo pasilenkęs ir mosikavo rankomis, tačiau patvirtinti, kad būtų matęs A. K. suduotus smūgius M. G. negalėjo. Taigi, tiek kaltinamasis G. K., tiek M. G. parkritę ant žemės grūmėsi, o konflikto pabaigoje M. G. pervertęs kaltinamąjį G. K. ant jo sėdėjo, o šis jam laikė rankas, kad nesuduotų. Šiuo atveju tiek kaltinamojo G. K., tiek M. G. veiksmai sekė vieni paskui kitus, kurių metu nukentėjęs nusibrozdino rankos krumplius. Kuriuo metu ant šio veido atsirado paraudimas, objektyviai nustatyti nėra galimybės.

Teismo metu nustatyta, kad A. K. ir G. K. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (važiuoja automobiliai, eina pėstieji). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali praeiti ar pravažiuoti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su A. K. ir G. K. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jie ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – liudytojo A. Z. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konfliktą matė iš 150–200 metrų atstumo. Tuo metu buvo prie sandėlio. Konflikto iš pradžių nepastebėjo. Konflikto metu prie konfliktuojančių asmenų priėjęs nebuvo. Pamatęs, kad vienas iš asmenų yra A. K., nuėjo savais keliais. Nei triukšmo, nei balsų negirdėjo. Daugiau asmenų, kurie būtų matę konfliktą, nebuvo. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės nerodo, kad A. K. ir G. K. savo elgesiu šokiravo ar šiurkščiai pažemino konfliktą mačiusį asmenį, nėra duomenų, kad šis konfliktas nutraukė jo planus, kadangi liudytojas nurodė, kad nuėjo savais keliais, į konflikto vietą nebuvo nuėjęs. Bylos duomenis nenustatyta, kad A. K. ir G. K. veiksmais buvo sutrikdyti kitų žmonių darbai, planai, nei, kad gatvėje buvo sutrikdytas ar sustabdytas eismas. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad A. K. įvykusio konflikto metu sužalojo nukentėjusįjį M. G. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje M. G. nurodė, kad veido nubrozdinimai galėjo atsirasti dėl virtimo nuo dviračio, tačiau veido nubrozdinimo nebuvo užfiksuota asmens apžiūros protokole, todėl daryti išvados, kad veido nubrozdinimas nukentėjusiajam buvo padarytas per minėtą įvykį teismas negali. Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad M. G. buvo nubrozdinti abiejų rankų krumpliai bei paraudęs žandas. M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad krumplius nusibrozdino pats.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte paaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Dėl to teismas laiko, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad A. K. bei G. K. sudavė nukentėjusiajam gulinčiam ant žemės mažiausiai 2 smūgius ranka į veidą – skruostą ir lūpą bei atliko kitus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymius, todėl jie dėl pareikšto kaltinimo išteisintini.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, tačiau civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tad atsižvelgiant į šias baudžiamojo įstatymo nuostatas, civilinio ieškovo M. G. ieškinys dėl 300 Eur neturtinės žalos, pareikštas G. K. ir A. K., paliekamas nenagrinėtas, civiliam ieškovui paliekant teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji G. K. ir A. K. laikinai sulaikyti nebuvo. Kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. K. išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, turinčios BK 284 straipsnio požymių.

A. K. išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, turinčios BK 284 straipsnio požymių.

M. G. civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos palikti nenagrinėtą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.