- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-218-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03751-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Jolanta Gailevičienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- J. R., UAB DB „Benefitos draudimas“
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-218-163/2016
2016 m. vasario 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovui J. K., tretiesiems asmenims J. R., UAB DB „Benefitos draudimas“ dėl išmokėtų sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 50 proc. draudimo išmokos – 2497,29 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimą grindžia aplinkybe, kad atsakovas nevykdė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2013-05-14 sutartyje 1.5. punkte draudimo riziką nustatančios tvarkos, kuria atsakovas (draudėjas) patvirtino, jog transporto priemonė nebus naudojama „<...> asmenų, jaunesnių nei 30 m. amžiaus, asmenų su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu“. 2013-11-12 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo J. R. vairuodamas transporto priemonę VOLVO LF614, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas asmuo. Minėta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Pagal Vyriausybės patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos taisykles, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atlygino 4994,57 Eur nuostolius. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė draudimo sutarties 1.5 punktą, t. y. neinformavo ieškovo apie draudimo rizikos padidėjimą, kuris pasireiškė tuo, kad atsakovas nepranešė ieškovui apie automobilio VOLVO LF614, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimą J. R., kuris 2013-11-12 įvykusio eismo įvykio metu buvo jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir neturėjo 7 metų vairavimo stažo, o vairuodamas minėtą automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Kadangi atsakovas pagal sutartį privalėjo pranešti ieškovui apie rizikos padidėjimą, tačiau to nepadarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu, ieškovas turi teisę reikalauti 50 procentų nukentėjusiajam išmokėtos sumos atlyginimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1 248,68 Eur draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,26 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“. Taip pat priteisė iš ieškovo 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. K..
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – juo ieškinį atmesti visiškai ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovas įrodė atsakovo J. K. civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas pagrindų, dėl kurių civilinė atsakomybė jam neturėtų būti taikoma, nepateikė. Teismas atsižvelgė į tai, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas neatsargiai, pažeidimą padaręs asmuo gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, pripažino kaltę, pats atsakovas, sudaręs draudimo sutartį, yra pensininkas, neįgalus, gaunantis nedideles pajamas, todėl mažintinas prašomo priteisti žalos atlyginimo dydis, taigi ieškinys tenkintinas iš dalies. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovo pateiktos pasirašyti sutarties sąlygos riboja asmens, valdančio transporto priemonę, amžių bei stažą, nurodė, kad įvertinus tai, kad draudimo sutartimi buvo draudžiamas krovinis automobilis, kuriam valdyti reikia turėti C kategorijos vairavimo teises, draudimo bendrovė, vertindama riziką, numatė papildomas sąlygas transporto priemonių valdytojams. Šių sąlygų neatitinkantiems asmenims gali būti apskaičiuotos kitos draudimo įmokos, vertinant didesnę draudimo rizikos kilimo tikimybę. Todėl vien tas faktas, kad viena asmenų grupė dėl savo objektyvių savybių, tiesiogiai susijusių su draudžiamojo įvykio rizika, draudimo apsaugą gauna mokėdama mažesnę draudimo įmoką negu kita grupė, kuriai būdinga didesnė įvykio rizika, pats savaime nesuponuoja išvados, kad pastarosios draudimo apsauga yra siaurinama, pažeidžiant teisės aktų nuostatas.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovas nesilaikė bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi ieškovas pareiškė, kad reikalauja priteisti 50 procentų draudimo išmokos, paskutiniojo teismo posėdžio metu, t. y. iki tol ieškinį grindė tuo, kad atsakovas nepranešė ieškovui apie rizikos padidėjimą, t. y. kad transporto priemonę vairuos asmuo, jaunesnis nei 30 metų amžiaus, neturintis 7 metų vairavimo stažo (LR CPK 135 str. 1 d.). LR CPK 140 straipsnis numato galimybę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Taigi pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų paskutinio teismo posėdžio metu, pažeidė LR CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ribų. Taip pat pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą motyvais, prieštaraujančiais kasacinio teismo ir Europos Sąjungos teisingumo teismo praktikai, kadangi draudimo sutarties šalių susitarimas laikyti transporto priemonės naudojimą asmenų iki 30 metų ar turinčių mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą riziką didinančia aplinkybe, apie kurią reikia pranešti papildomai, reikštų, kad draudikas turėtų teisę nustatyti vieną draudimo įmoką, mokamą už draudimo apsaugą tuo atveju, jei transporto priemonė būtų naudojama 30 metų asmenų su 7 metų vairavimo stažu, ir papildomą draudimo įmoką tuo atveju, jei transporto priemonė būtų naudojamas asmenų, jaunesnių nei 30 metų ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. Toks susitarimas neatitinka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų, t. y. įtvirtinti apsaugą, galiojančią be išlygų visiems transporto priemonės valdytojams vienos (bendros) draudimo įmokos pagrindu. Draudėjo ir draudiko susitarimas apriboti (sumažinti) draudiko prisiimamą draudimo riziką nagrinėjamu atveju prilygintinas draudimo apsaugos siaurinimui, kuri neatitinka teisės aktų nuostatų.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime ieškovas dėl pareikštų ieškinio reikalavimų nurodo, kad ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas yra naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui ir nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pagrindinis ieškinio pagrindas iš esmės nesikeičia, o tik padidėja jo pagrįstumas ir įrodytinumas. Ieškovas dėl draudimo apsaugos siaurinimo atsiliepime nurodo, kad teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes ir siedamas jas su taikytina teisės norma. Šioje byloje atsakovo nurodama teismų praktika taikytina kitu – teritoriniu aspektu, todėl netaikytina nagrinėjamoje byloje.
Trečiasis asmuo UADBB „Benefita draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.).
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo draudimo bendrovei priteisimo. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 50 procentų draudimo išmokos – 2 497,29 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo ieškovo ieškinį atmesti visiškai ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
LR CPK 266 straipsnis numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.).
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VĮ „Regitra“ duomenimis, nustatė, jog J. R., eismo įvykio dieną vairavęs apdraustą transporto priemonę, turėjo 3 metų ir 1 mėnesio vairuotojo stažą, kai draudimo sutarties 1.5 punktas reikalauja 7 metų stažo, ir buvo 28 metų, kai draudimo sutartis reikalauja 30 metų transporto priemonės valdytojo amžiaus. Taigi įvertinęs šiuos faktus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas J. K. transporto priemonę perdavė valdyti nepakankamai patyrusiam vairuotojui, t. y. atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, o ieškovas pateikė visus įrodymus, būtinus visoms civilinei atsakomybei kilti būtinoms sąlygoms nustatyti ir žalos atlyginimui draudimo bendrovei priteisti. Šioje byloje trečiasis asmuo, įtrauktas į bylą atsakovo prašymu, pateikė atsiliepimą į ieškinį, o jame nurodė, kad atsakovas J. K. yra netinkamas atsakovas byloje, kadangi trečiasis asmuo, kuris pripažintas kaltu dėl eismo įvykio metu sukeltų pasekmių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-493-201/2014, vykdė darbdavės UAB „Brifas“ reikalavimą nuvežti plytas užsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, t. y. būtent trečiojo asmens J. R. atsiliepimu į ieškinį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės, byloje nepasisakė dėl UAB „Brifas“, kurią su trečiuoju asmeniu J. R. siejo darbo santykiai. Tai reiškia, kad galimai ne atsakovas J. K. perdavė valdyti transporto priemonę asmeniui, atsakingam už eismo įvykį ir neatitinkančiam draudimo sutarties sąlygose nustatytų reikalavimų draudžiamos transporto priemonės valdytojui, o UAB „Brifas“. Byloje nėra duomenų, ar atsakovas J. K., kurio vardu buvo sudaryta draudimo sutartis, informavo UAB „Brifas“ apie draudimo sutarties sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas gali turėti įtakos UAB „Brifas“ teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas dėl šios trečiojo asmens pozicijos visiškai nepasisakė, neanalizavo UAB „Brifas“ dalyvavimo susiklosčiusioje draudimo teisnių santykių situacijoje. Taigi pirmosios instancijos teismas turi svarstyti klausimą dėl UAB „Brifas“ įtraukimo į bylą, kadangi teismo sprendimas gali daryti įtaką UAB „Brifas“ teisėms ir pareigoms (LR CPK 266 str.).
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukdamas į jos nagrinėjimą asmens, kuris faktiškai perdavė draustą transporto priemonę trečiajam asmeniui, neatitinkančiam draudimo sutarties sąlygose nustatytų reikalavimų, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-07 sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Atsakovui J. K. grąžintinas 37 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Grąžinti atsakovui J. K. 37 Eur žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą.