Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-07 · Byla Nr. ATP-1039-81/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-10-22Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
ATP-1039-81/2012
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00223-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Cemnolonskienė
Byla Nr. ATP-1039-81/2012;
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00223-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 79.1; 45.4.3; 45.4.2; 45.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 9 d., 16 val. 58 min, Šakių miesto gatvėmis chuliganiškai vairavo transporto priemonę – jam priklausantį automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) sulaikytas (duomenys neskelbtini), Šakių mieste nepateikė pareigūnui vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat vengė pasitikrinti blaivumą, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 p., 16 p. ir 18 p. reikalavimus. R. V. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – LR ATPK) 126 str. 4 d., 124² str. 2 d. ir 124¹ str. 7 d.

Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. nutarimu pripažino R. V. kaltu ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d., padarymą nubaudė 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (mėnesiams), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 2 d., padarymą nubaudė 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams) ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 7 d., padarymą nubaudė 30 (trisdešimties) litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., bausmės subendrintos ir galutine administracine nuobauda paskirta bauda 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (mėnesiams).

R. V. skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų jis nepadarė, 2012 m. gegužės 9 d., apie 16 val. 58 min., jis apskritai nevairavo jam priklausančio automobilio, todėl neturėjo jokios galimybės sukelti pavojaus eismo saugumui ar kitiems asmenims. Jo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Teismas vadovavosi išimtinai tik policijos pareigūnų G. V. ir R. K. parodymais. Kad jo automobilio vairavimas Šakių miesto gatvėmis buvo chuliganiškas nurodė tik pareigūnas G. V., kurio parodymus teismas vertino kaip labai nuoseklius ir detaliai nusakančius įvykio aplinkybes. Šio pareigūno parodymai yra nelogiški ir prieštaraujantys patys sau. Neaišku kuo pasireiškė jo pėsčiųjų nepraleidimas, jeigu jis pravažiavo už jų nugaros, tai reiškia, kad jo važiavimo eismo juosta buvo laisva. Po to pareigūnas tvirtina, kad jis vos nepartrenkė pėsčiųjų, ėjusių (duomenys neskelbtini) gatvėje iš savivaldybės, bet konkrečios vietos nenurodo. Be to, pareigūnas nesustojo, neužsirašė asmenų anketinių duomenų, nepranešė policijai apie jo tariamą sistemingą chuliganišką vairavimą, bet pats persekiojo automobilį, be to, pareigūnas G. V. buvo ne tarnybos metu, be policijos pareigūno uniformos, priėjęs parduotuvėje neprisistatė, savo tarnybinio pažymėjimo nepateikė ir iš karto išprovokavo konfliktą, nepagrįstai užsipuldamas dėl ne vietoje pastatyto automobilio. Apeliaciniame skunde nubaustasis taip pat pažymi, kad administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 124 str. 2 d. atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, vienu metu ar paeiliui. Aiškinant šias teisės normas darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę ir skirtingas sankcijos ribas už vieno ir kelių pažeidimų padarymą vienu metu ar paeiliui, siekė, kad vairuotojai, kurie savo veiksmais padaro kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, būtų baudžiami griežčiau.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. V. skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog R. V. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d., 124² str. 2 d. ir 124¹ str. 7 d. R. V. kaltė ir eismo įvykio faktas byloje įrodytas tarnybiniais pranešimais (b.l. 1, 2, 11), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 3-4), foto nuotraukomis (b.l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 5), asmens, vengiančio pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu apžiūros aktu ir sulaikymo protokolu (b.l. 10, 12), liudytojų G. V. bei R. K. parodymais.

R. V. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl pažeidimų padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Skunde nurodoma, kad pareigūno G. V. parodymus apie tai, kad po R. V. automobilio persekiojimo jie kartu sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), pareigūnas matė, kaip iš automobilio išlipo tik R. V. ir jį sulaikė, paneigia liudytojų R. R. ir A. L. parodymai, kurie teigė matę, kad iš R. V. automobilio vairuotojo pusės išlipo R. R., o išlipęs R. V. nuėjo į vaistinę. Šių asmenų nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, nesutampa tarpusavyje ir prieštarauja policijos pareigūno G. V. duotiems parodymams. Kadangi šie asmenys yra pažeidėjo draugai, teismas pagrįstai jų parodymus vertino kaip asmenų, suinteresuotų padėti R. V. išvengti administracinės atsakomybės. Be to, teisme liudytoju apklaustas buvo tik A. L., o R. R. teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo, teismui pateikė tik raštą, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės. R. V. apklausos metu teigė, kad R. R. išlipdamas iš automobilio ir nueidamas iki A. L. automobilio pasakė, kad tuoj grįš, kažką nusipirks ir grįš po minutės, tačiau nei A. L., nei R. R., nei pats A. V. negalėjo nurodyti aiškių ir abejonių nesukeliančių aplinkybių, kodėl blogai besijaučiantį R. V. R. R. iki vaistinės nuvežė, o paskui neaišku kodėl ir kur nuvažiavo su A. L. automobiliu. A. L. taip pat negalėjo pasakyti kur R. R. nuvežė – „gal po mietą važinėjosi, gal po namus išsiskirstė“.

Šalies argumentai

R. V. teigimu, jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, tačiau šią aplinkybę paneigia ir į įvykio vietą atvykęs pareigūnas R. K.. Kas paneigia ir apelianto nurodytą teiginį, kad policijos pareigūnas G. V. apie daromą teisės pažeidimą policijai nepranešė, ne tarnybos metu nepagrįstai jį persekiojo ir sulaikė. Teisme liudytoju apklaustas pareigūnas R. K. nurodė, kad į įvykio vietą jį iškvietė budėtojas dėl pažeidimo, kurį užfiksavo G. V.. Kai atvyko, vairuotojas jau buvo sulaikytas. Asmenį rado (duomenys neskelbtini) aikštelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis buvo prie įėjimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Asmenį į komisariatą vežėsi, nes šis buvo pusnuogis, jis „koliojosi“ su G. V., buvo agresyvus. Iš veiksmų, iš sklindančio iš burnos kvapo matėsi, kad asmuo yra neblaivus. Komisariate buvo bandyta nustatyti asmens girtumą, pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu, bet asmuo atsisakė. Taip pat buvo pasiūlyta nuvykti į medicinos įstaigą girtumui nustatyti, bet asmuo taip pat atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nieko nedarys, nepūs. Asmuo buvo labai agresyvus, piktas. Kad aprimtų, kol sulauks G. V. tarnybinio pranešimo, pagal kurį galėtų pradėti rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. V. buvo patalpintas į laikino sulaikymo kambarį. Kiek pamena, R. V. ant jokio dokumento nepasirašė. Kad dokumentų R. K. neteikė ir nesitikrino girtumo, teisme apklaustas neneigė ir pats R. V..

Jokiais įrodymais neagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik nepagrįstais policijos pareigūnų parodymais. Aukštesnysis teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti dviejų pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Apelianto teigimu, pareigūno G. V. parodymai yra nelogiški ir prieštaraujantys patys sau, nes neaišku kuo pasireiškė jo pėsčiųjų nepraleidimas, jeigu jis pravažiavo už jų nugaros, kas reiškia, kad jo važiavimo eismo juosta buvo laisva. Ši skundo aplinkybė nepagrįsta, kaip nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad pareigūnas tvirtinęs, kad jis vos nepartrenkė pėsčiųjų, ėjusių (duomenys neskelbtini) gatvėje iš savivaldybės, nenurodo konkrečios vietos. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas G. V. savo tarnybiniu pranešimu tiksliai nurodė R. V. padarytų teisės pažeidimų aplinkybes.

Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 2 d., padarymo. Apeliantas nurodo, kad administracinei atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, vienu metu ar paeiliui. Tačiau LR ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šios strapsnio dalies taikymui sąlyga, kad asmuo turi būti padaręs kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip savo skunde teigia apeliantas, nenumatyta. Už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn numato LR ATPK 124² str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. V. apeliaciniu skundu nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Aukštesniojo teismo nuomone, skundo argumentai visiškai nemotyvuoti, paneigti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir laikytini tik jo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. R. V. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d., 124² str. 2 d. ir 124¹ str. 7 d. Nuobaudos pažeidėjui skirtos teisingai, nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų, atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. V. skundo netenkinti;

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Regina Cemnolonskienė