Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl dalies susitarimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo D. B., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė L. B. ieškinį palaikė, nurodė, jog gimus sūnui ir vyrui nusprendus pasiimti draudimo paskolą, jis pasakė, jog tam, kad galėtų sudaryti susitarimą, reikės ieškovės kaip sutuoktinės parašo, bet ne draudėjos, o susitarimo tekste buvo klaidinančiai nurodyta sutuoktinis/antras draudėjas, nepažymint nei vieno varianto, todėl buvo įsitikinusi, kad susitarimą pasirašė kaip sutuoktinė, ir tik todėl sutiko pasirašyti. Atsakovas jiems nurodė, jog ieškovės dalyvavimas suitarime būtinas, o jei būtų žinojusi pasekmes, nebūtų pasirašiusi susitarimo. Sąlyga, kad ieškovė irgi taps draudėja, nebuvo su ja aptarta, o pagal sudarytą povedybinę sutartį kiekvienas atsako pagal savo prievoles. Paaiškino, kad apie nepalankias susitarimo sąlygas sužinojo, kai buvo išmokėtos draudimo išmokos bankui ir gavo mokėjimo grafiką, o jei būtų iškart žinojusi sąlygas, nebūtų pasirašiusi, nes butas yra ne jos ir nesutinka mokėti už sutuoktinio prievoles. Patvirtino, jog už viską moka vyras iš savo asmeninių lėšų, butą pirko iki santuokos ir netgi iki jų pažinties. Ieškovės teigimu, atsakovo bendrovėje jie užtruko labai trumpai, pasirašė susitarimą detaliai jo neperskaitę, prieš tai neturėjo susitarimo projekto, o atsakovo darbuotoja nieko jiems išsamiau nepaaiškinusi ir jie nieko neklausę, nesiaiškino, kodėl buvo reikalinga pažyma apie jos pajamas, o susitarimas buvo sudarytas todėl, kad trūko pinigų vaiko aprūpinimui. Prašė ieškinį patenkinti (b. l. 18, 21-27, II t.).

Išvadą duodančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 11, II t.), į teismo posėdį skyriaus atstovas neatvyko, pateikė išvadą byloje, prašymą nagrinėti bylą skyriaus atstovui nedalyvaujant (b. l. 15, II t.), jo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas nagrinėja byla Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiajam asmeniui D. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu Miežių g. 8-2, Vilnius, įgytas 2007-08-23 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-11541 pagrindu (b. l. 16, II t.). 2011-03-19 L. D. ir D. B. sudarė santuoką (b. l. 12, I t.), 2011-06-25 jiems gimė sūnus M. B. (b. l. 13, I t.). Remiantis VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ pažyma Nr. 3788 (b. l. 38, I t.) ieškovė laikotarpiu nuo 2011-06-24 iki 2011-06-29 gulėjo Vilniaus gimdymo namų akušerijos skyriuje (b.l.13, I t.). Pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo (toliau - Bankas) 2013-02-14 pažymą Nr. alt1300019, 2007-08-20 D. B. su Banku sudarė būsto kredito sutartį Nr. BPPBS400701621 (toliau - Būsto kredito sutartis), 2013-02-14 dienai įsipareigojimai vykdomi laiku, pradelstų skolų nėra (b. l. 128, I t.). 2007-08-22 D. B. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu išduotas draudimo liudijimas (polisas) Nr. BPD036989 (toliau - Draudimo sutartis) (b. l. 6, I t.), o 2011-09-01 tarp atsakovo ir L. B. bei D. B. sudarytas mokėjimų draudimo susitarimas Nr. BPD 036989-1/2635 prie 2007-08-22 draudimo sutarties (draudimo liudijimo serija Nr. BPD 036989) (toliau - Mokėjimų draudimo susitarimas), susitarime tiek L. B., tiek D. B. nurodyti draudėjais (b. l. 7-11, I t.). 2011-09-01 prašymas sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą pasirašytas abiejų sutuoktinių (b. l. 68,69, I t.) bei pasirašyti draudėjo/sutuoktinio patvirtinimus ir sutikimus (b. l. 70, 71, I t.). 2012-08-21 grąžinimo grafike bei 2012-09-07 grąžinimo grafike prie 2011-09-01 mokėjimų draudimo susitarimo atsakovas ieškovę L. B. taip pat nurodo draudėja (b. l. 27, 49-52, I t.). Atsakovas, atsakydamas į ieškovės pretenziją dėl 2011-09-01 susitarimo pakeitimo nurodė, jog bendrovė priėmė sprendimą nekeisti susitarimo sąlygų (b. l. 14, I t.).

2013-02-11 L. B. ir D. B. sudarė povedybinę sutartį, kurioje susitarė, jog visi nekilnojamieji daiktai, teisiškai registruoti kilnojamieji daiktai ir bet koks finansinis turtas, įgyti iki santuokos sudarymo, taip pat turtas, gautas paveldėjimo ar dovanojimo būdu, yra asmeninė nuosavybė tos šalies, kurios vardu įgytas ir registruotas turtas, o visos prievolės, atsiradę sandorių ar kitokių juridinių faktų pagrindu, dėl vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, nepriklausomai nuo sandorių sudarymo laiko (iki santuokos, santuokos metu, nutraukus santuoką ar reparacijos atveju), laikomos to sutuoktinio, kuriam tas nekilnojamasis turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise (b. l. 123-125, 126, I t.). Povedybinė sutartis 2013-02-12 įregistruota Vedybų sutarčių registre (b. l. 127, I t.).

Liudytoja K. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba atsakovo įmonėje ir bendravo su D. B. apie galimą susitarimą, nurodė jam dokumentus, kuriuos reikėjo pristatyti, ir šiuo konkrečiu atveju buvo vertinamos bendros šeimos, t. y. abiejų sutuoktinių pajamos, nes buvo pasikeitusi D. B. šeimos sudėtis, tačiau pati sudarant susitarimą nedalyvavo, tik kalbėjo telefonu su D. B., o su ieškove nebendravo (b. l. 21-27, II t.).

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių 2007-08-20 Būsto kreditavimo sutartis buvo sudaryta tarp Banko ir būsto kredito gavėjo D. B., kurios pagrindu Bankas suteikė D. B. 91 519,00 EUR būsto kreditą. Už suteiktą būsto kreditą D. B. 2007-08-29 pirkimo-pardavimo sutartimi asmeninėn nuosavybėn įsigijo 2 kambarių butą, esantį Miežių g. 8-2, Vilniuje (tomas 2, b.l.16). 2007-08-22 draudimo sutartis Nr.BPB 036989 (būsto kredito draudimo rūšis), buvo sudaryta tarp draudėjo D. B. ir draudiko UAB „Būsto paskolų draudimas“, draudimo objektas - draudėjo prievolė naudos gavėjui Danske bank A/S grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais ir dydžiais ir tvarka. Draudimo įmoka 5 403,55 Lt. Draudimo sutarties sudarymo pagrindas - UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklės Nr.004 (galioja nuo 2005-05-13) (tomas 1, b.l.16). 2011-08-01 Danske bank A/S Lietuvos filialas informavo UAB „Būsto paskolų draudimas“ apie D. B. būsto kreditavimo sutarties pažeidimus, bendra skola Bankui pagal Būsto kreditavimo sutartį 2011-09-01 sudarė: laiku negrąžinta kredito suma - 103,49 EUR, nesumokėtos palūkanos - 800,34 EUR, delspinigiai - 34,29 EUR (tomas 2, b.l.195).

Ginčo mokėjimų draudimo susitarime numatyta, kad Šalys (L. B. ir D. B.) iš vienos pusės ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš kitos pusės, susitarė, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmoka draudimo išmoką Bankui, vykdydamas Būsto kreditavimo sutartyje draudėjo D. B. prisiimtus įsipareigojimus Bankui grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas Būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka bei padengia šio susitarimo sudarymo dienai susidariusią draudėjo skolą Bankui, išskyrus netesybas. Draudimo išmokų Bankui suma už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-08-01 yra 5 599,67 Lt EUR (Mokėjimų draudimų susitarimo 8 punktas). Mokėjimų draudimo susitarimo 6 punkte numatyta, kad jei draudėjais yra (2) ar daugiau asmenų, visų draudėjų prievolės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal šį susitarimą yra solidarios, todėl bendrovė turi teisę reikalauti, kad visas prievoles ar jų dalį įvykdytų tiek visi ar keli draudėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai (tomas I, b.l.7-11).

Taigi, nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog pagal ginčo Mokėjimų draudimo susitarimo sąlygas ieškovė L. B., nebūdama 2007-08-20 būsto kredito sutarties šalis (būsto kredito gavėja) ar dalyvis (garantas, laiduotoja ar kt.) bei skolininkė pagal Būsto kreditavimo sutartį, taip pat nebūdama 2007-08-22 Draudimo sutarties šalis (draudėja), prisiėmė solidarią prievolę grąžinti atsakovui visas pastarojo išmokėtas Bankui už būsto kredito gavėją D. B. pinigines sumas, t.y. 5 599,67 Lt draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-08-01, taip pat įsiskolinimą iki 2011-09-01 - 103,49 EUR laiku negrąžinto būsto kredito, 800,34 EUR nesumokėtų palūkanų, 34,29 EUR delspinigių (tomas 1, b.l.7-11). Tokiu būdu, atsakovas pagal ginčo Mokėjimų draudimo susitarimo sąlygas L. B. įtraukė trečiojo asmens D. B. asmeninių įsipareigojimų (jų dalies) Bankui solidariaja skolininke, turinčią pareigą atsakyti už pastarojo asmenines prievoles. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises.

Sutarčiai sudaryti ir po to ją kvalifikuoti esminę reikšmę turi šalių valia ir ketinimai. Jeigu sutartyje dalyvauja daugiau negu du subjektai, tai svarbu nustatyti kiekvieno jų valią, ketinimų pobūdį (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, kiekviena sutartis turi būti teisingai teisiškai kvalifikuojama, t. y. jai turi būti taikomos tos teisės normos, kuriose reglamentuojami pagal sutarties esmę ir tikslą būtent iš tokios rūšies sutarčių atsirandantys civiliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-229/2009).

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kredito draudimo taisyklių Nr.004 (galioja nuo 2005-05-13) (toliau - Draudimo taisyklės) (interneto tinklapis www.bpd.lt) 1 punkte numatyta, jog šios taisyklės reglamentuoja būsto kredito draudimo sutarties sąlygas, draudimo sutarties šalių - draudiko ir draudėjo - bei naudos gavėjo ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas, draudimo išmokos mokėjimo tvarką. Pagal draudimo taisyklių 4 punktą draudimo objektas - yra naudos gavėjo (Banko) turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievole grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Įvykus draudiminiam įvykiui ir draudikui išmokėjus draudimo išmoką Bankui, pastarajam pereina visos naudos gavėjo reikalavimo turimos reikalavimo teisės į nekilnojamąjį turtą ir/ar kitą turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį, ir kitos papildomos teisės (Taisyklių 64 straipsnis). Pagal Draudimo taisykles draudėju yra laikomas fizinis asmuo, sudaręs su draudiku draudimo sutartį ir esantis būsto kredito gavėju pagal būsto kreditavimo sutartį (Taisyklių 2.4 punktas).

Įvertinus tai, kad Draudimo sutartis ir ginčo Mokėjimo draudimo susitarimas yra sudarytas tarp juridinio asmens, kuris teikia draudimo ir kreditavimo (plačiąja prasme) paslaugas, ir fizinių asmenų, jų asmeninių poreikių, nesusijusių su verslu ar profesija tenkinimui, tarp šalių susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai laikytini vartojimo teisiniais santykiais, kuriems taikomos vartojimo sutarčių ypatumus reglamentuojančios tesės normos.

Ieškovės prašo pripažinti negaliojančia 2011-09-01 Mokėjimų draudimo susitarimo Nr.BPD 036989-1/2635 dalį, kuria nustatyti L. B. solidarūs turtiniai įsipareigojimai atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ remiantis CK 6.188 staipsniu, kaip sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas.

CK 6.188 straipsnis, nustatantis nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę, ir yra specialioji, tik vartojimo sutartims taikoma norma, CK nuostatų, įtvirtinančių bendruosius sąžiningumo reikalavimus, atžvilgiu. Šiame straipsnyje nustatyto nesąžiningų sąlygų kontrolės instituto paskirtis – atkurti sutarties šalių derybinę pusiausvyrą ir užtikrinti sutarčių laisvės principo įgyvendinimą, taip apsaugant vartotoją. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. (Vartotojų teisių apsauga sutartiniuose teisiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismo praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr.33).

Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Reikalavimas, kad vartojimo sutarčių sąlygos būtų rašomos aiškia, suprantama kalba ir vartotojui faktiškai būtų suteikiama galimybė išnagrinėti visas sąlygas, įtvirtintas civilinio kodekso 6.188 straipsnio 6 dalyje, nustatant, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai.

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad trečiojo asmens D. B. prievolės pagal Būsto kreditavimo sutartį yra jo asmeninės prievolės, gautas iš Banko būsto kreditas panaudotas asmeninės nuosavybės - 2 kambarių buto, esančio Miežių g. 8-2, Vilniuje, įgijimui. Kaip iš bylos duomenų matyti, trečiasis asmuo D. B. Būsto kredito sutartį sudarė dar 2007 metais, o santuoką su L. B. sudaryta tik 2011-03-19. Taigi, vertinant atsakovo sąžiningumą vartotojo L. B. atžvilgiu sudarant 2011-09-01 Mokėjimų draudimo susitarimą atsižvelgtina į tai, ar aiškiai ir suprantamai buvo išreikštos šio susitarimo dalyką apibūdinačios sąlygos, kurios nustato ieškovei solidarius įsipareigojimus grąžinti atsakovui visas jo išmokėtas Bankui už draudėją D. B. draudimo išmokas.

CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje nustatyta reikalavimo aiškiai ir suprantamai formuluoti sutarties sąlygas pažeidimo pasekmė – neaiškios sutarties sąlygos aiškinimas ją pasiūliusios šalies nenaudai, vartotojo ar prisijungusios šalies naudai. Aiškumo reikalavimas reiškia, kad sutarčių sąlygos turi būti parengtos suprantamai, nedviprasmiškai, aiškiai ir tiksliai. Suprantamumo reikalavimas reiškia, kad sutarčių sąlygos turi būti tokios, kad vartotojas gebėtų suprasti jų tikrąją prasmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, jo pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos, o įtrauktos į sudarytą sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos neaiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o, esant abejonių, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

Iš Mokėjimų draudimo susitarimo sąlygų, kurias rengė atsakovas, turinio matyti, kad jose nėra aiškiai apibrėžta, jog L. B. tampa draudimo teisinių santykių dalyve, t.y. antrąja draudėja ir prisiima pareigą kartu su trečiuoju asmeniu grąžinti atsakovui visas Bankui (naudos gavėjui) pagal Mokėjimų draudimo susitarimą išmokėtas draudimo išmokas. Kita vertus, Mokėjimų draudimo susitarime neaiškiai bei dviprasmiškai įvardijamos sutarties šalys bei jų įsipareigojimai: vienose sutarties sąlygose L. B. ir D. B. vadinami sutarties šalimi (susitarimo 1, 7 punkai), kitur draudėju (vienu asmeniu) (susitarimo 11 punktas, V dalis). Tik susitarimo 6 punkte, neįvardijant pavardėmis asmenų, nurodoma, jog visų draudėjų prievolės pagal šį susitarimą yra solidarios.

Byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas pateikė ieškovei visą Mokėjimų draudimo susitarimui sudaryti reikšmingą informaciją. Kaip minėta, pagal atsakovo parengtas Būsto draudimo taisykles draudėju yra laikomas fizinis asmuo, sudaręs su draudiku draudimo sutartį ir esantis būsto kredito gavėju pagal būsto kreditavimo sutartį (Draudimo taisyklių 2.4 punktas). Ieškovė nėra Būsto kredito gavėja, taigi ji neatitinka Būsto draudimo taisyklėse apibrėžtos draudėjo sąvokos. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas, įtraukdamas ieškovę į Būsto kredito draudimo teisinius santykius, supažindino su Draudimo taisyklėmis - jose numatytomis Būsto draudimo teisinių santykių dalyvių (draudiko, draudėjo, naudos gavėjo) teisėmis ir pareigomis bei kitomis sąlygomis. Jau vien ši aplinkybė, jog atsakovas neatskleidė ieškovei kaip papildomai įtraukiamai į Draudimo sutartį dalyvei (antrai draudėjai) visos reikšmingos informacijos, leidžia teismui daryti išvadą, kad Mokėjimų draudimo susitarimo sąlygos, kiek tai liečia ieškovės įsipareigojimus atsakovui yra nesąžiningos (CK 6.188 straipsnis).

Pagal atsakovo parengtas Mokėjimų draudimo susitarimo sąlygas, teismo vertinimu, ieškovė negalėjo suprasti, jog ji, nebūdama draudėja pagal Būsto draudimo sutartį, pagal Mokėjimo draudimo susitarimą tampa antrąja draudėja ir solidariąja skolininke atsakovui. Paties atsakovo paaiškinimai, jog draudikas sudarydamas Mokėjimų draudimo susitarimą vertino abiejų sutuoktinių pajamas, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybės, jog ji niekad nelaikė savęs draudėja, o suprato, kad Mokėjimų draudimo susitarimą privalo pasirašyti kaip D. B. sutuoktinė, nes teikė pažymą apie savo pajamas (tomas 2, b. l. 22-23). Liudytojos K. A., buvusios atsakovo darbuotojos, paaiškinimai, jog bendravo su D. B. apie galimą susitarimą ir nurodė dokumentus, kuriuos reikėjo pristatyti, ir šiuo konkrečiu atveju buvo vertinamos bendros šeimos pajamos (2 tomas, b.l.21-27), taip pat patvirtina, jog atsakovas neaiškino ieškovei apie ketinimus Mokėjimų draudimo susitarimu ją įtraukti antrąją draudėją bei solidariąja skolininke, o buvo kalbama tik apie bendrų šeimos pajamų dydį, vertinant Mokėjimų draudimo susitarimo sudarymo galimybę. Tokią išvadą galima daryti ir iš paties Mokėjimų draudimo susitarimo 13 punkto, kuriame nurodoma, jog „draudimo išmokų grąžinimo terminas ir grąžinimo pradžia nustatoma atsižvelgiant į draudėjo prašymą ir įvertinus draudėjo bendrovei pateiktus dokumentus apie jo šeimyninę padėtį, gaunamas pajamas bei išlaidas“ (b.l.8).

Be to, ieškovės ir trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotais nuosekliais paaiškinimais, kurių atsakovas nepaneigė leistinais įrodymais, nustatyta, kas ieškovė neturėjo realios galimybės iki Mokėjimų susitarimo sudarymo susipažinti su susitarimo sąlygomis, jau paruoštą Prašymą ir Susitarimą pasirašė vienu metu atsakovo buveinėje, iki tol Susitarimo projekto nebuvo gavusi, pasirašyti susitarimą buvo atvykusi su kūdikiu, todėl neturėjo galimybės gilintis į sutarties sąlygas, jai nebuvo išaiškintos draudėjo teisės ir pareigos (tomas II, b.l. 22-25).

Išanalizavus Mokėjimų draudimo susitarimo turinį taip pat matyti, kad jame nėra atskleistos draudėjo, naujai įtraukiamo į draudimo teisinius santykius draudėjo sąvokos, naujai įtraukiamo draudėjo įsipareigojimai pagal Mokėjimų draudimo susitarimą. Šių faktinių aplinkybių kontekste yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė, pasirašydama Mokėjimų draudimo susitarimą, neturėjo ketinimų prisiimti solidarią atsakomybę už sutuoktinio D. B. asmenines prievoles, o buvo atsakovo suklaidinta. L. B. ir D. B. 2013-02-11sudarytoje Povedybinėje sutartyje nurodyta, jog visi nekilnojamieji daiktai, įgyti iki santuokos yra asmeninė tos šalies nuosavybė, kurios vardu įgyti ir įregistruoti (tomas 1, b. l. 123-125). Taigi, povedybinėje sutartyje išreikšta sutuoktinių valia nekeisti iki santuokos įgyto turto teisinio režimo. Tai reiškia, kad ieškovė neturi pretenzijų į asmeninį D. B. nekilnojamąjį turtą, įgytą už Būsto paskolą. Šis faktas taip pat patvirtina, kad ieškovė neturėjo turtinio intereso ir ketinimų prisiimti solidariai vykdyti D. B. asmenines prievoles pagal Mokėjimų draudimo susitarimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Mokėjimo draudimo susitarimo sąlygos, kurios nustato L. B. solidarius turtinius įsipareigojimus atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygos, t.y. nesąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Teismo pripažinta nesąžininga sutarties sąlyga (sąlygos) yra neprivaloma vartotojui, t. y. nesukelia jam nepalankių teisinių pasekmių, tokia sąlygos negalioja nuo Mokėjimų draudimo susitarimo sudarymo momento (ab initio) (CK 6.188 straipsnio 7 dalis).

Mokėjimų draudimo susitarimas tarp D. B. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ lieka galioti susitarime numatytomis sąlygomis ir tvarka, pripažįstant prievolę pagal Mokėjimų draudimo susitarimą D. B. asmenine prievole (CK 1.96 straipsnis, 3.114 straipsnis, 6.188 straipsnio 7 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 250,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 1, I t.).

Valstybei iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis - 250,00 Lt, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 97,28 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) 2011-09-01 Mokėjimų draudimo susitarimo Nr.BPD 036989-1/2635, sudaryto tarp L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš vienos pusės ir atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“, į. k. 110076079, iš kitos pusės, dalį tarp L. B. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, paliekant galioti 2011-09-01 Mokėjimų draudimo susitarimą Nr.BPD 036989-1/2635 nurodytomis sąlygomis ir tvarka tarp D. B. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, pripažįstant prievolę pagal Mokėjimų draudimo susitarimą D. B. asmenine prievole.

Priteisti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“, į. k. 110076079, ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“, į. k. 110076079, 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio ir 97,28 Lt (devyniasdešimt septynis litus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą