- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- eI2-13067-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03692-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. skundą (patikslintą) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. F. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 24S158386 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. liepos 22 d.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis norėdamas gauti leidimą gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su tokiu priimtu Sprendimu. Mano, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į jo individualią situaciją, neįvertino jo pajamų, jo atsiųstų dokumentų, jo darbo specifikos bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas. Anot pareiškėjo, Migracijos departamentas Sprendime padarė neteisingą išvadą apie jo nepakankamas pajamas. Teigia, kad Sprendime neteisingai nurodyta, jog už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. spalio 31 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) nesumokėjo viso tarpininkavimo rašte nustatyto darbo užmokesčio (1 205 Eur). Pareiškėjas pažymi, kad jis Bendrovėje įsidarbino tik 2022 m. spalio 24 d., tad Bendrovė turėjo išmokėti jam tik 360 Eur dydžio atlyginimą. Taip pat teigia, kad 2022 m. gruodžio mėn. dirbti negalėjo nes slaugė ir rūpinosi savo mažamečiu sūnumi Y. F. O už 2024 m. birželio mėn. atlyginimą, duomenų Migracijos departamentas negalėjo sužinoti, nes visi paskaičiavimai atliekami tik mėnesio gale. O dėl Bendrovės direktoriaus S. D. atostogų, nauji skaičiai nebuvo įtraukti. Nurodo ir tai, kad atsakovas neatsižvelgė ir į jam išmokėtus atostoginius (3 927,06 Eur) bei į jam komandiruotės metu išmokėtus dienpinigius. Pareiškėjo teigimu, per visus darbo Bendrovėje mėnesius (per 18 mėnesių) jam buvo išmokėta 32 000 Eur, o vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 1 780 Eur. Nurodo, jog pagal Sprendime nurodytus reikalavimus 1 mėnesio pragyvenimo išlaidos yra 924 Eur (2023 m. buvo 840 Eur), todėl jo per 20 mėnesių uždirbtų lėšų pakanka pragyvenimui Lietuvoje. Taip pat mano jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2022 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą pakeisti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) darbui UAB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje, 2022 m. spalio 12 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Nurodo, jog 2022 m. spalio 21 d., vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje. Teigia, jog duomenis apie pareiškėją patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2024 m. sausio 26 d., ir jam per šį laikotarpį buvo tik vieną kartą išmokėtas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti darbo užmokestis – 1 230,98 Eur. Priėmus sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje, UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nenutraukė su pareiškėju, tačiau pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai nedirbo, nes pareiškėjui iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas Bendrovėje dirba nuo 2022 m. spalio 24 d., tačiau Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas pareiškėjui mokėti darbo užmokestis – 1 205 Eur, buvo išmokėtas tik 3 mėn. (2023 m. sausio, vasario ir birželio mėn.). 2023 m. kovo ir spalio mėn. (iš viso 2 mėn.) pareiškėjui buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte (945 – 1 084,7 Eur), 2022 m. spalio – gruodžio mėn., 2023 m. balandžio, gegužės mėn., 2023 m. liepos – rugsėjo mėn., ir nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. (iš viso 15 mėn.) pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (72,95 – 762,3 Eur). Pažymi, kad pareiškėjui teikiant prašymą dėl darbdavio pakeitimo Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Teigia, jog įvertinęs paminėtas aplinkybes, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovo teigimu, pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 1 205 Eur, tačiau pareiškėjas nustatyto darbo užmokesčio negavo ir dėl to neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų. Anot Migracijos departamento, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbui Bendrovėje. Tačiau pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsiliepime sutinka su pareiškėju, kad laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. spalio 31 d. turėjo būti išmokėtas 360 Eur atlyginimas, tačiau pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis, jam už 2022 m. spalio mėn. buvo išmokėtas 172,86 Eur darbo užmokestis. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad į darbo užmokesčio sąvoką įeina ir dienpinigiai. Mano, jog dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, neįeina į darbo užmokesčio sąvoką, nes tai yra komandiruotėje patiriamos išlaidos, kurias privalo kompensuoti darbdavys darbuotojui. Atsakovo įsitikinimu, jis priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Mano, jog Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė pateikė atsiliepimą (įvardijamą patikslintu skundu), kuriame prašo pareiškėjo skundą (patikslintą) patenkinti.
Bendrovė atsiliepime iš esmės palaiko pareiškėjo išdėstytą poziciją. Taip pat papildomai pažymi, jog komandiruotės metu išmokėti dienpinigiai gali būti laikomi darbo užmokesčio dalimi. Tad, pareiškėjui komandiruotės metu išmokėti dienpinigiai turėjo būti įvertinti kaip išmokėtas atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 3 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui A. F. (Ukrainos Respublikos piliečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 24 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2205-LLGK-1732.
Kartu pareiškėjas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20220505-060533 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas1).
Tarpininkavimo rašte1, be kita ko, nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – krovininį kelių transportą (4941). Įmonė įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti pareiškėjui 1 230,98 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
5.2. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu; 2022 m. liepos 22 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. liepos 22 d.
5.3. Pareiškėjas 2022 m. spalio 10 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį Nr. 2210-LLGD-0500 (toliau – ir Prašymas), tuo pagrindu, jog ketina dirbti Bendrovėje.
5.4. Pareiškėjas taip pat pateikė Bendrovės tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20221010-152473 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas2).
Tarpininkavimo rašte2, be kita ko, nurodoma, jog Bendrovė įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – krovininį kelių transportą (4941). Bendrovė įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti pareiškėjui 1 205 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
5.5. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, priėmė sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje.
5.6. Pareiškėjas ir Bendrovė 2022 m. spalio 23 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2022-10-1.
Darbo sutartimi šalys susitarė, kad pareiškėjas dirbs vairuotoju ekspeditoriumi ir jo atlyginimas bus 1 210 Eur per mėnesį.
5.7. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 30 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2404-LLGK-3952.
5.8. Pareiškėjas taip pat pateikė Bendrovės tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20240506-087059 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas3).
Tarpininkavimo rašte3, be kita ko, nurodoma, jog Bendrovė įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – krovininį kelių transportą (4941). Bendrovė įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti pareiškėjui 2 250 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024 m. liepos 3 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. liepos 22 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog duomenys apie asmenį (pareiškėją) buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2024 m. sausio 26 d., ir asmeniui, nuo sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi dienos, buvo vieną kartą išmokėtas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 230,98 Eur. Priėmus sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje, UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nenutraukė su asmeniu, tačiau asmuo nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai nedirbo, nes asmeniui iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis. Sprendime nustatyta ir tai, kad asmuo Bendrovėje dirba nuo 2022 m. spalio 24 d. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis – 1 205 Eur. Nustatyta, kad 2023 m. sausio, vasario ir birželio mėn. (iš viso 3 mėn.) asmeniui išmokėtas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą Bendrovės tarpininkavimo rašte (1 260 – 1 386 Eur), 2023 m. kovo ir spalio mėn.(iš viso 2 mėn.) asmeniui buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte (945 – 1084,7 Eur), 2022 m. spalio – gruodžio mėn., 2023 m. balandžio, gegužės mėn., 2023 m. liepos – rugsėjo mėn., ir nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. (iš viso 15 mėn.) asmeniui buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (72,95 – 762,3 Eur). Pažymėjo, kad asmeniui teikiant prašymą dėl darbdavio pakeitimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 1 205 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui tik tris kartus buvo išmokėtas Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, o pastaruosius 7 mėn. asmeniui yra mokamas darbo užmokestis, kurio dydis nesiekia 1 MMA, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl darbdavio pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Dar daugiau, asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Sprendime taip pat pažymėjo, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgus į VSDFV informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad asmeniui nuo 2023 m. lapkričio mėn. mokamo darbo užmokesčio dydis nesiekia 1 MMA, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendime įvertino ir pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Nustatė, kad asmeniui anksčiau buvo išduoti trys leidimai laikinai gyventi, galioję nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., asmuo Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2015 m. spalio 26 d. Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, jog asmuo turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie sąlygoti išimtinai tik darbo santykiais. Nors ir Migracijos departamentas nustatė, kad asmuo turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, t. y. asmens šeimos nariams – sutuoktinei A. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir asmens sūnui Y. F., gim. (duomenys neskelbtini), yra suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, ir jie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatyme reikalavimus.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
8. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
9. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019, konstatavo, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose
10. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2024 m. liepos 18 d., pareiškėjui Bendrovė laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2024 m. liepos 18 d. išmokėdavo nuo 72,95 Eur iki 5 760 Eur (įskaitant atleidimo iš darbo išmoką), t. y. už 2022 m. spalio mėn. išmokėtas 172,86 Eur dydžio darbo užmokestis; už 2022 m. lapkričio mėn. – 302,50 Eur; už 2022 m. gruodžio mėn. – 518,57 Eur; už 2023 m. sausio mėn. – 1 386 Eur; už 2023 m. vasario mėn. – 1 386 Eur; už 2023 m. kovo mėn. – 1 084,70 Eur; už 2023 m. balandžio mėn. – 72,95 Eur; už 2023 m. gegužės mėn. – 504 Eur; už 2023 m. birželio mėn. – 1 260 Eur; už 2023 m. liepos mėn. – 762,30 Eur; už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 567 Eur; už 2023 m. rugsėjo mėn. – 330 Eur; už 2023 m. spalio mėn. – 945 Eur; už 2023 m. lapkričio mėn. – 485,10 Eur; už 2023 m. gruodžio mėn. – 437,68 Eur; už 2024 m. sausio mėn. – 623,86 Eur; už 2024 m. vasario mėn. – 610 Eur; už 2024 m. kovo mėn. – 686,25 Eur; už 2024 m. balandžio mėn. – 508,33 Eur; už 2024 m. gegužės mėn. – 693,18 Eur; už 2024 m. birželio mėn. – 5 760 Eur; 2024 m. liepos 18 d. išmokėta atleidimo išmoka – 5 620,54 Eur.
Taigi, pareiškėjui Bendrovė per laikotarpį nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. tik 3 mėnesius išmokėjo darbo užmokestį, kuris siekė Prašyme bei Tarpininkavimo rašte 2 įsipareigotą mokėti darbo užmokestį, t. y. 1 205 Eur. Laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 18 d., tik 1 mėnesį pareiškėjui buvo išmokėtas Tarpininkavimo rašte3 įsipareigotas mokėti darbo užmokestis, t. y. 2 250 Eur. Teisėjų kolegija dar pastebi, kad pareiškėjui tik 3 kartus buvo išmokėtas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis – 1 210 Eur.
Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jam nebuvo mokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte2 nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1 205 Eur. Tačiau nurodo aplinkybes, dėl kurių negalėjo dirbti. Taip pat teigia, kad Migracijos departamentas įvertino ne visas ginčui reikšmingas aplinkybes.
Pareiškėjas, visų pirma, nurodo, kad Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog už 2022 m. spalio mėn. nebuvo išmokėtas visas Tarpininkavimo rašte2 nurodytas mokėti darbo užmokestis. Pareiškėjo teigimu už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. spalio 31 d. jam turėjo būti išmokėtas 360 Eur dydžio darbo užmokestis, o ne 1 205 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame Sprendime apskritai tokio teiginio nėra. O iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog pareiškėjui už 2022 m. spalio mėn. buvo išmokėtas 172,86 Eur dydžio darbo užmokestis, o ne kaip teigia pareiškėjas 360 Eur.
12. Pareiškėjo teiginiai, jog jis negalėjo dirbti dėl jo ir jo sūnaus ligos, vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos medžiaga patvirtina (2022 m. gruodžio 29 d. ambulatorinio apsilankymo išrašas), kad pareiškėjo sūnus Y. F. 2022 m. gruodžio mėn. sirgo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl to negalėjo dirbti (pavyzdžiui suteiktas nedarbingumas vaikui slaugyti ir pan.). Taip pat pareiškėjo pateiktas vaistų receptas neįrodo, jog pareiškėjas negalėjo dirbti dėl ligos.
13. Pareiškėjas taip pat teigia, jog atsakovas neatsižvelgė į jam išmokėtus atostoginius. Teisėjų kolegija pažymi, jog atostoginiai pareiškėjui išmokėti 2024 m. liepos 18 d. už nepanaudotas atostogas, nutraukus su juo darbo sutartį (DK 127 straipsnio 6 dalis). Tad, atsakovas pagrįstai to nevertino.
Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl komandiruotės metu išmokėtų dienpinigių, pažymėtina, jog komandiruotės metu išmokėti dienpinigiai nėra laikomi darbo užmokesčiu, jie yra skirti su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti (DK 107 straipsnio 7 dalies 2 punktas).
14. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas niekaip nepaneigė VSDFV informacinės sistemos duomenų. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo nesivadovauti VSDFV kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir Bendrovės teikiama informacija. Dėl to teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento išvadoms, kad VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą.
Be to, nagrinėjamu atveju svarbus ir pats faktas, kuris šioje byloje yra neginčijamai nustatytas, kad pareiškėjui nebuvo mokamas Prašyme bei Tarpininkavimo rašte2 nurodytas darbo užmokestis, kas neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų.
15. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
16. Nagrinėjamu atveju, ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 24 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (2024 m. liepos 3 d.) nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena MMA (Įsakymo 1.3 papunktis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
17. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjui buvęs darbdavys laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2024 m. liepos 18 d., t. y. 2022 m. spalio – gruodžio mėn., 2023 m. balandžio – gegužės mėn., 2023 m. liepos – rugsėjo mėn., 2023 m. lapkričio –2024 m. gegužės mėn. (iš viso 15 mėn.), išmokėdavo darbo užmokestį, kuris buvo mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestis. Tad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas šių sąlygų neatitiko.
19. Pareiškėjas yra nurodęs daugiau argumentų (dėl nemokamų atostogų suteikimo, atleidimo aplinkybių ir kt.), tačiau jie yra teisiškai nereikšmingi, tad teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
20. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus. Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.
21. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
22. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. F. skundą (patikslintą) dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.