- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- eII-515-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00488-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- E. D.
- Advokatai
- Giedrius Vitkauskis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. D. ir jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Giedriaus Vitkauskio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7195-2025 (ROIK: 25274847331) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2025 m. birželio 6 d surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-8204-2025 E. D. už tai, kad jis 2025 m. gegužės 3 d. 05.35 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), važiuodamas prekybos salėje su valymo mašina, ištiesęs ranką, iš lentynos paėmė kirvių ir peilių galąstuvą „Fiskar“, kurio kaina 22,99 Eur (prekės kodas Nr. 1255564), jį pasidėjo ant valymo mašinos šalia kojų ir išvažiavo už prekybinių kasų. Po to, minėtą prekę paslėpęs įsinešė į parduotuvės ūkio reikmenų sandėliuką, ir apie 8.15 val., po darbo, eidamas namo, į apsaugos postą neužėjo, nors iš sandėliuko išsinešė maišelį, ir kasoje už minėtą prekę neužmokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-7195-2025 E. D. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 108 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda - 90 Eur bauda.
Šalies argumentai
E. D. atstovas advokato padėjėjas G. Vitkauskis skundu prašo panaikinti 2025 m. birželio 25 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir neobjektyvų, bei administracinio nusižengimo teiseną E. D. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, kad dėl šio nusižengimo atsakomybėn traukiamas E. D. (toliau - Pareiškėjas) savo 2025 m. gegužės 29 d. paaiškinime nurodė, kad galąstuvą „Fiskars“ buvo paėmęs ir ketino jį įsigyti, tačiau vėliau persigalvojo ir šią prekę grąžino į prekybos vietą. Dėl Pareiškėjui nežinomų priežasčių, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojai tyrimui nepateikė vaizdo įrašų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog Pareiškėjas galąstuvą „Fiskars“ grąžino ir jo nepavogė bei nepasisavino. Taip pat šiuo atveju svarbu pažymėti, jog Pareiškėjas nėra „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, todėl jis nėra pasirašytinai supažindintas su tvarkomis ar taisyklėmis, kaip šioje parduotuvėje paslaugas teikiantys asmenys turėtų įsigyti prekes. Pareiškėjas yra tik žodžiu supažindintas, kad esant poreikiui (pvz. esant akcijoms ir nuolaidoms prekėms), Pareiškėjas gali pasiimti šias prekes iki kol bus atidaryta darbui parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, jas pasidėti į bendrą daiktų sandėliavimo patalpą, o vėliau, kuomet atidaromos kasos, šias prekes apskaityti kasoje arba, atsisakius jas pirkti, reikia grąžinti atgal į šių prekių lentyną. Kadangi Pareiškėjas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpų valymą atlieka iki parduotuvės darbo laiko pradžios, todėl, vadovaudamasis „(duomenys neskelbtini)“ administracijos žodiniu nurodymu ir nusistovėjusia tvarka, jam tinkamas prekes, kurios būna parduodamos su nuolaida, jis pasiimdavo valymo metu, nusinešdavo į darbuotojų daiktų laikymo patalpą, o vėliau, kai pradėdavo dirbti kasos, šias prekes apskaitydavo kasoje arba, jeigu šių prekių nebereikėdavo, jas grąžindavo į pardavimo vietos lentynas. Pažymėtina, kad daiktų laikymo patalpa yra nerakinama ir laisvai prieinama visiems parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, o tuo labiau ir apsaugos darbuotojams. Jeigu Pareiškėjas būtų pavogęs ar pasisavinęs „(duomenys neskelbtini)“ prekes, tai Pareiškėją turėjo ir privalėjo sulaikyti „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos paslaugas teikiantys asmenys, kadangi Pareiškėjas iš daiktų laikymo patalpos ir aplamai iš parduotuvės išeidavo tuomet, kuomet jau dirbdavo apsaugos darbuotojai. Jeigu Pareiškėjas pavogtas prekes išsinešdavo maišelyje, kaip teigia „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, tokiu atveju apsaugos darbuotojai turėjo matyti, kad Pareiškėjas nešasi iš parduotuvės maišelį ir šio maišelio turinį būtų patikrinę. Kadangi Pareiškėjas arba nusipirkdavo prekes parduotuvėje, arba jas grąžindavo atgal, todėl nei karto Pareiškėjas nebuvo sulaikytas apsaugos darbuotojų dėl galimų vagysčių ar įtartinų prekių gabenimo iš parduotuvės. Kaip ir buvo minėta, tokia prekių įsigijimo tvarka buvo žinoma ir toleruojama tiek parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ administracijos, tiek apsaugos darbuotojų, todėl Pareiškėjas prekes nusipirkdavo būtent tokia tvarka ir būdu. Byloje pateikti video įrašai tik patvirtina aplinkybę, jog Pareiškėjas pasiima kažką iš prekybos lentynos ir pasideda ant savo valymo mašinos. Tačiau, kokia tai prekė ir ar ji buvo vėliau nupirkta, ar grąžinta atgal, tokių duomenų nėra užfiksuota. Tokiu atveju, nėra aišku ir nėra žinoma apie kokias prekes konkrečiai yra kalbama, bei nėra užfiksuota inkriminuojamam nusižengimui būtino elemento - svetimo daikto pasisavinimo (pagrobimo). Kaip yra žinoma, teisėje naudojamas nusižengimo sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, išvadai dėl nusižengimo ar nenusižengimo padarymo, būtina nustatyti nusižengimo veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgyje yra visi įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymiai. Nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios negrįžtamai užvaldyti svetimą turtą ir nukentėjusiajam padaryti atitinkamą žalą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių. Kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste, arba jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų aptariamo nusižengimo sudėties požymių Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, Pareiškėjas daiktus "(duomenys neskelbtini)" parduotuvėje išsirinko, pasiėmė, o vėliau įsigijo arba grąžino juos atgal, vadovaudamasis šioje parduotuvėje nustatyta tvarka bei nusistovėjusia praktika. Pareiškėjas neturėjo tikslo vogti ar pasisavinti "(duomenys neskelbtini)" prekių, nes Pareiškėjas suprato ir žinojo, jog visas jo elgesys parduotuvėje yra fiksuojamas vaizdo kameromis. Todėl nelogiška teigti, kad Pareiškėjas akivaizdžiai ėmė prekes, jas gabeno į bendro naudojimo patalpą, o vėliau jas išsinešė maišelyje, žinodamas, kad betarpiškai yra stebimas kameromis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo E. D. atstovo skundo netenkinti, nurodė, kad Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas. Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad E. D. veikoje yra ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Įrodymai byloje grindžiami nukentėjusio juridinio asmens įgalioto asmens pareiškimu, liudytojo parodymais, vaizdo įrašais. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Kadangi nebuvo nustatyta lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių, buvo paskirtas administracinės baudos vidurkis. Institucijos nuomone, tai yra adekvati administracinė nuobauda padarytam nusižengimui. Pažymėtina, kad E. D. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti E. D. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. D. palaikė savo skundo reikalavimus, nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusižengimą, nes jis nieko neėmė. Jis nepamena kada 2025 m. rugsėjo 3 d. pradėjo darbą. Su plovimo mašina dirba daugiau kaip 17 m. Akropolyje jis dirbo 20 m., taip pat dirbo ir kitose įmonėse. „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo daugiau nei metus. Jis turi išplauti „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, plauna su valymo mašina. Į darbą ateina tada, kai atidaro „(duomenys neskelbtini)“, kartais 06.00 val., kartais 05.45 val. Dirbdamas, jei pamato akcijas, jis gali pasiimti prekę. Dauguma taip daro. Paimtą prekę jis pasideda į sandėlį, kur stovi plovimo mašina arba pasideda prie kasų. Po to, jei nori sumoki, jei persigalvoji, grąžini. Kokia tvarka pasiimti prekes, jis nežino, jo nesupažindino, tik paaiškino, kaip daryti. Paprasčiausiai jis matė, kaip darė prieš jį dirbę žmonės, kaip daro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jei nori, pasiimi prekę, nusineši į sandėliuką, kur stovi plovimo mašina, o paskui, po 08.00 val., kai pradeda dirbti kasos, ateini į kasą ir sumoki, gauni čekį. Jis turi viską išvalyti iki parduotuvės atidarymo, jei nespėja, valo toliau, aišku, jis gali išeiti anksčiau. Vaizdo įraše, kurį jam rodė, sakė, kad jis išvažiavo už kasų, bet ten už kasų yra dar vienas sandėliukas, ten kur jis veža chemiją, skudurus. Tas sandėliukas būna atidarytas iki 08.00 val., kol neatsidaro parduotuvė. Parduotuvė atsidaro, tada jis užrakina sandėliuką, kad žmonės ten neitų. Ten už kasų jis taip pat plauna „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Pagal taisykles ir nustatytą tvarką, prekes reikia padėti „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje prieš kasas, sandėlyje, neišvažiavus už kasų. Tokios taisyklės. Jei prekes išveža už kasų, tada jau vagystė. Jis neatsimena, ką 2025 m. rugsėjo 3 d. paėmė, galėjo paimti kavą, nes buvo 40 % akcija. Jis, nusipirkęs kavą, atsižymėjęs pas apsauginį, gali prekę nusinešti į savo sandėliuką ir ten palikti, nes ten geria kavą. Jis neatsimena, kad paėmė „Fiskars“. Jei nuperka kavą ir ją nori palikti už kasų savo sandėliuke, tai jis turi būtinai atsižymėti pas apsauginį. Kol prekė nenupirkta, apsauginis procese nedalyvauja. Jei nenori prekės, gali ją grąžinti, t. y. nenupirktą prekę, gali padėti ant parduotuvės stelažo. Iš sandėlio, jei prekės neperka, padeda ją į vietą parduotuvėje. Peilių-kirvių galąstuvo nėra pirkęs. Jis mano, kad tarnybinis pranešimas policijoje atsirado dėl to, kad kai jis pradėjo dirbti, buvo su savo porininku. Jo porininkas vyresnio amžiaus. Vieną kartą jo porininką patikrino išeinant iš „(duomenys neskelbtini)“ ir jam tai sukėlė didelį stresą. Porininkas jam paskambino ir pasakė, kad daugiau nebedirbs. Tada jis nuėjo pas apsauginius ir jiems pasakė, kad jie nemoka dirbti ir nežino savo pareigų. Antrą kartą, jo nuomininkas buvo atėjęs pas jį neblaivus, jis jam davė prekių už kasų ir palydėjo. Tas jo nuomininkas prie „(duomenys neskelbtini)“ buvo radęs mobilų telefoną. Kai jis po darbo nuvažiavo pas tą žmogų, žmogus pradėjo kažką pasakoti, bet jis pasakė, kad išsiblaivytų ir tada pasakytų, kas ir kaip. Po pietų jam paskambino jo vadybininkė ir papasakojo apie telefoną, jis pasakė, kad žino pas ką tas telefonas. Jis tą žmogų nuvežė pas apsaugą, kad žmogus galėtų grąžinti tą telefoną. Jis laukė jo ilgai ir nesulaukęs nuėjo pas apsauginius. Atėjęs pamatė, kad jie tą žmogų smaugia, laužia rankas, ir jis užstojo tą žmogų. Viena iš darbuotojų jam pasakė, kad „tu nebedirbsi čia. Aš viską padarysiu, kad tu čia nebedirbsi“. Jis jai atsakė, ne tau spręsti, ne tu priėmei į darbą. Čia buvo toks konfliktas. Po viso to ir prasidėjo. Jis dabar atsirado teisme. Jis nežino, ar bylos sufabrikuotos, jis atsako už save. Ką buvo paėjęs, tą nupirko, o ko neėmė, padėjo atgal. Kai jis išvažiavo už kasų į savo sandėliuką, jis nešė skudurą ir 1 litrą plovimo skysčio plytelėm, tokių prekių nėra „(duomenys neskelbtini)“. Vieną kartą jis buvo pamiršęs ir ėjo su tuo skuduru, tai jį apsauginis sustabdė, paklausė ir viskas gerai. Skudurą valymo mašinoje jis laiko prie kojų, nes kitur nėra kur padėti. Jei prekė išnešama už kasų, apsaugos varteliai visada suveikia. Būna, kad jei ir nieko neveži, apsaugos varteliai sureaguoja į banko korteles. Jei jis būtų vežęs su savimi „Fiskars“ per apsaugos vartelius, jie būtų sureagavę. Ant prekių turi būti magnetukai, bet jis nežino. Vaizdo įraše matosi, „(duomenys neskelbtini)“, kur jis pravažiuoja, yra pilnas stelažas, ten prekės su nuolaidom. Matosi, kad jis nuo lentynos paėmė prekę ir įsidėjo prie kojų ir nuvažiuoja, nes daugiau nėra kur pasidėti. Kokia ten prekė, jis nežino. Sekančiam įraše 05-03 05.36 val. matyti, kad jis važiuoja į mažąjį sandėliuką už kasų ten, kur jis laiko nupirktas prekes, valymui skirtą chemiją ir skudurus. Šiame vaizdo įraše jis iš valymo mašinos pasilenkęs paėmė chemiją ir skudurą. Kitame įraše matyti, kad jis važiuoja koridoriumi, kurį jis už kasų plauna. Nežino, ką jis turi rankoje. Camera 9 2025-05-03 05-36-00_703 įraše matyti, kad jis išvažiuoja iš parduotuvės už kasų, ten kur yra įėjimas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ link sandėliuko. Ten yra sensoriai. Kitame vaizdo įraše Camera 39 2025-05-03 05-35-38_015 matosi vaizdas iš priekio, jame matosi, kaip jis paima prekę nuo stelažo ir išvažiuoja pro įėjimo kasas, kur sudėti pirkinių krepšeliai. Jei jis važiuoja iki galo ir jei jis nori kokias prekes pirkti, jis prekių neišveža, o palieka krepšelyje, kurie skirti pirkėjams. Jis prekę ten paliko todėl, kad nesivežioti su savimi, nes turi plauti koridorių. Jis ne visada prekes nuveža į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį pagal tvarką. Jei jis pasiima prekes, kai jam yra arčiau prie to kito sandėlio, tai prekes jis nuveža ten ir palieka, bet dabar paliko ten, nes jis plovė iš to galo. Prekę pasiima, kai išplauna koridorių ir įvažiuoja į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Tada jis prekę nuveža į sandėlį, o po 08.00 val. jis moka arba nemoka, tada sprendžia, ar prekė jam reikalinga, ar ne. Vaizdo įraše 0125000256550 2 matosi, kad jis paima prekę. Peržiūrint dar kartą vaizdo įrašą Camera 9 2025-05-03 05-36-00_703, dabar jis mato sudėtus lagaminus ir vaikiškas prekes. Vaizdo įraše Camera 39 2025-05-03 05-35-38_015 jis mato vaikiškas prekes, lagaminus. Vaizdo įraše Camera 39 2025-05-03 05-35-38_015 jis pravažiuoja septynis stelažus, o šeštas yra „Gera kaina“. Viename įraše yra 3 stelažai, o kitame du. Kitoje pusėje, kur yra stulpas, jis pravažiuoja krepšelius, kai pravažiuoja, matosi, kad jis pasisukęs įdėti prekę, o po to jau vaizdo nėra. Jis važiavo prie kolonos ir jis pasisukęs biški padėti prekę į krepšelį, o kodėl to nematyti, jis nežino. Krepšeliai yra prie stulpo, jie nesurinkti ir išmėtyti visur. Nemato, kaip jis padeda prekę į krepšelį, bet nežino, kodėl tai nėra nufilmuota. Jis tikrai prekę paliko krepšelyje. Jis tos prekės neišvežė, nes ją paliko krepšelyje prie įėjimo, todėl kad negali išvežti iš „(duomenys neskelbtini)“, nes suveiktų varteliai. Prašo jo atžvilgiu teiseną nutraukti ir jį išteisinti. Atnaujinus įrodymų tyrimą bei peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. Camera 80 2025-05-03 05-35-34_564 Media Player Classic x64 kompaktišku laisvu multimedijos grotuvu, E. D. nurodė, kad jis pasiėmė prekę, bet nežino, kokia tai prekė, ar žirklės ar dar kokia, gal jis vietoj paliko, pasižiūrėjo ir paliko, gal jis paliko krepšelyje, jis tiksliai pasakyti negali, bet už vartelių jis tiksliai jos neišvežė, todėl, kad ten suveiktų signalizacija. Ten gi stovi sensoriai. Jie suveiktų ir iš karto būtų matyti. Jis to nedarė. Jis negali pasakyti, ar jis pasiėmė ir iš karto su savimi išvežė, ar paliko vietoje, ar paliko prie krepšelių. Jis neatsimena ir nieko pasakyti negali. Tai, kad jis išvežė už vertelių, tai tikrai to nebuvo. Dar kartą peržiūrėjus vaizdo įrašą, jis nurodė, kad jis prisimena, kad praeitam posėdyje pasakė, jog prekę paėmė, bet ją paliko krepšelyje. Taip, matosi, kad jis kažką pasiėmė. Negali pasakyti, ar prekę grąžino, jis už nieką negarantuoja, jis neatsimena, bet gal vėliau padėjo. Va, tas momentas, kai važiuoja pro krepšelius, jis prekę paliko. Nori, kad byla būtų nutraukta, nes jis to nedarė.
Teismo posėdžio metu E. D. atstovas G. Vitkauskis prašo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir E. D. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti, nurodė, kad apklausus E. D. ir įvertinus byloje esančią tiek Institucijos, tiek jų pateiktą medžiagą, nėra įrodyta, kad E. D. padarė administracinį nusižengimą, t. y. įvykdė vagystę. Byloje nėra jokių duomenų, kad yra būtų užfiksuotas kirvių-peilių galąstuvo „Fiskars“ paėmimas. E. D. savo paaiškinime tik abstrakčiai nurodė, kad ėmė tiek „Fiskars“, tiek kavą, tiek kvepalus, tačiau jis savo paaiškinime patikslina, kad neprisimena, ar tas prekes pirko, ar nepirko. Taip pat to nepatvirtina vaizdo įrašai. Apsaugos darbuotoja paaiškinime nurodė, kad ji patikrino kirvių-peilių galąstuvus „Fiskars“ ir nustatė, jog yra trūkumas. Tokių duomenų, kad yra kirvių-peilių galąstuvų „Fiskars“ trūkumas nėra pateikta, t. y. nėra nei inventorizacijos akto, nei kitokių duomenų fiksavimo, jog buvo pavogtas būtent „Fiskars“, Tai tik apsaugos darbuotojos prielaida ir numanymas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad E. D. į namus išėjo nešdamas maišelį ir nesusimokėjęs už prekes. Jei Institucija būtų tinkamai atlikusi tyrimą, „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateikusi visus vaizdo įrašus ir kitus duomenis. Yra žinoma, kad teisme yra 7 bylos, kad dėl tų pačių aplinkybių, kad neva yra padarytos vagystės ir tai apsaugos darbuotoja užfiksavo atsisukusi vaizdo įrašus iš anksčiau. Jei tai apsaugos darbuotoja matė, kad yra sistemingos prekių vagystės, tai ji tinkamai atlikdama savo pareigas, galėjo palaukti sekančio ryto ir jį sulaikyti su prekėmis. „(duomenys neskelbtini)“ yra apsaugos zonos, kurios E. D. išvažiuojant pro apsaugos vartelius, būtų suveikusios. Iš vaizdo įrašų matyti, kad E. D. išvažiuojant pro apsaugos zoną, varteliai nesuveikė, kas tik įrodo, jog jis jokių prekių neišsivežė. Byloje pateiktas vaizdo įrašas parodo, jog yra tam tikras tarpas, atkarpa nuo kolonos iki krepšelių, būtent jei ir buvo paėmęs prekę, galėjo ją ten padėti. Kas buvo vėliau, ar ji buvo grąžinta, ar buvo nupirkta, šito negalima pasakyti, nes praėjo ilgas laiko tarpas, o kitokių duomenų nėra. Atnaujinus įrodymų tyrimą bei peržiūrėjus vaizdo įrašą, E. D. atstovas G. Vitkauskis nurodė, kad jie lieka prie savo išsakytų aplinkybių, kas buvo prieš tai pasakyta baigiamojoje kalboje. Įvertinus vaizdo įrašą ir atsižvelgiant į E. D. paaiškinimus, kad tikrai nesivežė, tiek ir į jo paaiškinimus, kad jis tiksliai neatsimena. Aišku, jis teismo posėdžio metu pasakė, kad paėmė prekę, bet praėjo jau daug laiko ir, šiandien žiūrint vaizdo įrašą, tikrai galėjo būti aplinkybių ir galimybė, kas ir pateikta mūsų įrašuose, matosi, kad toje vietoje, kur neva paėmė prekę, yra prekių dėžė. Būtent toje pačioje vietoje galėjo tą prekę numesti ir ją ten palikti. Jų nuomone, vaizdo įrašas nepatvirtina, kad E. D. prekę išsivežė už kasų.
Iš 2025 m. birželio 4 d. UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojos B. G. paaiškinimo matyti, kad ji 2025 m. gegužės 12 d., atėjusi į darbą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini),, pastebėjo, jog mažai prekyboje yra kirvių-peilių galąstuvų „Fiskars“. Sužinojusi jų likutį, ėmė atsukinėti vaizdo įrašus ir buvo pastebėta, kad 2025 m. gegužės 3 d., apie 05.35 val., darbuotojas pasiima kirvių-peilių galąstuvą „Fiskars“, pasideda ant valymo mašinos šalia kojų ir išvažiavo į ūkinių prekių sandėliuką, kuris yra už kasų. Valytojas valėsi parduotuvėje, kai buvo prieblanda, nes 06.00 val. yra uždegamos šviesos parduotuvėje. Prekės išsinešimas už kasų yra traktuojama vagyste, ar parduotuvė dirba, ar ne. Toks veiksmas vertinamas ir darbuotojo, ir pirkėjo. Parduotuvėje yra sudarytos sąlygos, jei nedirba parduotuvės kasos, tai pasiėmus prekę, galima pasidėti sandėlyje skirtoje vietoje, bet jis ta galimybe nepasinaudojo. Analogišku būdu valytojas laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 11 d. įvykdė 7 vagystes. Aiškindamasi įvykį, buvo pastebėjusi, kad jau 2025 m. balandžio 30 d. ryte jis paveikslavo būtent tą kirvių-peilių galąstuvą „Fiskars“. Darbuotojas, ateidamas į darbą, kai dar parduotuvė nedirba, įeina per rampą ir atsineštas prekes, kurias galima nusipirkti parduotuvėje, atsižymi pas priėmėją, o kai parduotuvė dirba nuo 08.00 val., dirba apsaugos darbuotojas, tai atsineštas ar nupirktas prekes atžymi apsauga. Eidami namo, visi darbuotojai privalo užeiti į apsaugos postą. Asmuo, įvykdęs vagystes, E. D. anksčiau minėtos procedūros nesilaikė, nors namo išėjo su pirkinių maišeliu. Už prekes, kurios yra fiksuotos per 7 dienas, nei tomis dienomis, nei po to už jas nesumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 Eur. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu išdėstyta E. D. versija, kad jis, nors ir paėmė prekę iš lentynos, tačiau jos iš prekybos salės pro apsauginius parduotuvės įėjimo-išėjimo vartelius neišvežė, t. y. ją paliko prekybos salėje neprivažiavęs vartelių, yra paneigta pirmiausia vaizdo įrašu Nr. Camera 80 2025-05-03 05-35-34_564, iš kurio matyti, kaip E. D. važiuoja plovimo mašina, privažiuoja arčiau lentynos, nuo jos paima prekę, ją įsideda į valymo mašinos apačią prie kojų bei važiuoja link apsaugos vartelių, važiuoja tiesiai, niekur nesuka ir nesustoja, nedaro jokių kūno, rankų ar kojų judesių, kurie rodytų, jog jis padeda anksčiau paimtą prekę prekybos salėje prieš išvažiuodamas pro apsauginius vartelius. Taigi nekyla abejonių, kad E. D. paimtą prekę išvežė už prekybos salės ribų, taip pažeisdamas jo paties teismo posėdžio metu paaiškintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje jam (kartu ir su kitiems darbuotojams) taikomas prekių įsigijimo taisykles ir aiškiai suprasdamas, kad tokiu būdu daro vagystę. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, nei UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojos B. G. paaiškinimu, iš kurių matyti, kad šiuo atveju 2025 m. gegužės 3 d. 05.35 val. E. D. paėmė būtent kirvių ir peilių galąstuvą „Fiskar“. Beje, iš UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojos B. G. paaiškinimo matyti, kad ji vaizdo įrašų peržiūrą atliko prieš tai pasigedusi prekybos salėje kirvių ir peilių galąstuvų „Fiskar“ ir sužinojusi jų likutį. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisme nagrinėjamos dar 6 administracinės nusižengimų bylos pagal E. D. skundus, kuriose jis patrauktas už prekių vagystes toje pačioje parduotuvėje panašiomis aplinkybėmis.
Tuo tarpu pačio E. D. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs. Teisminio nagrinėjimo metu, įvertinęs pradžioje peržiūrėtų vaizdo įrašų turinį, jis paaiškino, kad paėmė prekę ir padėjo ją prieš apsaugos vartelius esančiuose pirkinių krepšeliuose, nurodydamas, kad tos vietos, kur jis paliko prekę, nė viename vaizdo įraše nesimato, o jau atnaujinus įrodymų tyrimą bei peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. Camera 80 2025-05-03 05-35-34_564 Media Player Classic x64 kompaktišku laisvu multimedijos grotuvu, kurio turinys aptartas šiek tiek anksčiau, jis jau neatsiminė ir negalėjo pasakyti, ar jis prekę pasiėmė ir iš karto su savimi išvežė, ar paliko vietoje, ar paliko prie krepšelių, nurodydamas, kad prekės tikrai neišvežė už vartelių.
Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, E. D. kaltė padarius ANK 108 straipsnyje numatytą nusižengimą yra įrodyta, Institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 108 straipsnį bei E. D. paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą, todėl naikinti Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7195-2025 E. D. atstovo advokato padėjėjo G. Vitkauskio skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7195-2025 nepakeistą ir E. D. atstovo advokato padėjėjo Giedriaus Vitkauskio skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.