Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.A.M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutarimo V.A.M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) įgaliotas pareigūnas V.A.M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4-13(1.4.1) (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 207⁹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad V.A.M., kaip viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Krantas“ vadovas, 2008 m. rugpjūčio 28 d. sudarė sutartį Nr. S-08-80 su VšĮ „Garsas“ dėl to, kad kultūros centre „Garsas“, esančiame Respublikos g. 40, Panevėžyje, 2008 m. rugsėjo 23 d. būtų rodomas filmas „Svetimas“ (darbinis filmo pavadinimas). Pagal sutartį, VšĮ „Krantas“ VšĮ „Garsas“ už galimybę demonstruoti filmą „Svetimas“ sumokėjo 600 Lt, o kultūros centras „Garsas“ įsipareigojo šį filmą rodyti nemokamai. Filmo „Svetimas“ (reklaminis pavadinimas „Pilotas“) pristatymo metu 2008 m. rugsėjo 23 d., 18.00-18.15 val., minėtame kultūros centre „Garsas” V.A.M., kaip filmo scenarijaus autorius ir prodiuseris, konstatavo, jog šio filmo pagrindinio herojaus prototipas yra R.P., su kurio gyvenimu ir yra susijęs filmo scenarijus. Tai patvirtino ir minėtame pristatyme dalyvavęs R.P., kuris filmą „Pilotas” pristatė kaip filmą apie savo gyvenimo įvykius ir Lietuvoje įvykusį „valstybės perversmą”. Minėto filmo turinys, nepaisant to, kad tai yra meninio pobūdžio filmas, yra rodomas nemokamai ir skleidžia informaciją, kuria siekiama propaguoti politinę partiją „Tvarka ir teisingumas” ir jos lyderį R.P.. Tai politinės partijos interesais kaip auka viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Šio filmo turinys nedviprasmiškai propaguoja pirmiau nurodytą politinę partiją bei jos lyderį R.P., kuris dalyvavo filmo „Pilotas” pristatyme. Tai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir PPPKFFKĮ) 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtiną politinės reklamos sąvoką. Minėto įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje taip pat nurodyta, kad yra visiškai nesvarbu, kokia forma yra skleidžiama informacija. Be to, minėtas filmas apie politinės partijos „Tvarka ir teisingumas”, dalyvaujančios 2008 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, pirmininką buvo viešai rodomas jau po 2008 m. rugsėjo 12 d., t. y. rinkimų agitacijos kampanijos metu, kai tokio pobūdžio veikla yra reglamentuojama ne tik Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, bet ir PPPKFFKĮ.

Protokole pažymima, jog V.A.M., kaip viešosios informacijos priemonės rengėjas ir platintojas (skleidėjas), pažeidė PPPKFFKĮ 17 straipsnį ir 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

II.

Rėmėsi PPPKFFKĮ 17 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme audiovizualinis kūrinys apibrėžiamas kaip kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. Televizijos programa apibrėžiama kaip atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso, audiovizualinių kūrinių (laidų, filmų, reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma, perduodama visuomenei bet kokiomis techninėmis priemonėmis. Konstatavo, jog tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad VšĮ „Garsas” rodytas filmas „Svetimas” turi politinės reklamos požymių, jam taikomos Tvarkos nuostatos.

Nukreipė į PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalį ir pažymėjo, jog politinė reklama joje pateiktame apibrėžime nėra vienareikšmiškai apibrėžta ir, pagal savo požymius, gali būti išreikšta įvairiomis formomis: reklaminiais klipais, agitacijomis, trumpametražiais ar pilnametražiais kinais ir pan., svarbu tik tai, kad minėtomis formomis viešai paskelbta informacija atitiktų PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalyje politinei reklamai keliamus reikalavimus. Konstatavo, jog bet kokiam kūriniui, atitinkančiam politinei reklamai keliamus reikalavimus, turi būti taikoma politinės reklamos žymėjimo tvarka, nepriklausomai nuo kūrinio išraiškos formos. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tą pateisina politinės reklamos ribojimo tikslas – įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus valstybės valdžios rinkimo ir sudarymo principus, užkirsti kelią finansiškai įtakingoms grupėms įgyti konkurencinį pranašumą.

Akcentavo, kad vienas svarbiausių politinės reklamos bruožų yra siekis pateikiama informacija paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba propaguoti politinę partiją, jos narį ar kandidatą. Pažymėjo, jog iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad filmo „Svetimas” scenarijus bei pagrindinio herojaus gyvenimas atspindi atitinkamo laikotarpio Lietuvos politinę situaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos Prezidento apkaltos procesu, o perteikti filmo herojaus gyvenimo epizodai iš dalies atitinka buvusio Respublikos Prezidento R.P. biografinius faktus: filme pateikiamas meninę vertę turintis požiūris į tuometinius įvykius. Nurodė, kad filmo scenarijus nėra visiškai sutapatintas su tuometiniais įvykiais, kadangi skiriasi dalis faktų, kurie negali būti patikrinti tikrumo kriterijais. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog pagrindinio filmo herojaus gyvenimo epizodai nėra tiesiogiai įvardinti kaip turintys sąsają su pašalintuoju Respublikos Prezidentu ir jo pašalinimo iš pareigų procesu, tačiau akivaizdu, kad kūrinio chronologinė ir priežastinė seka, susieta laiko ir erdvės ryšiais, atitinka Lietuvoje vykusio Respublikos Prezidento pašalinimo procesą, tačiau įvykiai tokia seka, kokia pateikta aptariamame kūrinyje, bei kai kurios kitos aplinkybės ne visiškai sutampa su realiai vykusiais procesais, todėl rodytas filmas negali būti priskiriamas kūriniams, visa apimtimi atkartojantiems realius įvykius ir faktus, pateikiantiems objektyvią tikrovę atitinkančią informaciją. Vertino, kad filme „Pilotas” atskleidžiama socialinė, psichologinė, visuomenės, žmogaus ir tautos santykių, socialinės negerovės problematika, pagal visą savo apimtį, neatitinka visų realių to meto įvykių. Atkreipė dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino nurodė, jog filmo scenarijus sukurtas remiantis tikrais faktais, o pagrindinio herojaus gyvenimas filme pavaizduotas remiantis R.P. biografiniais faktais, tačiau su tam tikromis interpretacijomis, kurios leidžia filmą traktuoti ne kaip objektyvią ir tikrovę atitinkančią viešai pateiktą informaciją, tačiau kaip meno kūrinį. Pažymėjo, kad V.A.M. taip pat nurodė, jog jis visuomet buvo įsitikinęs, kad Respublikos Prezidento apkaltos procesas buvo neteisingas ir išprovokuotas tam tikrų politinių jėgų: jis visuomet palaikęs R.P. ir filme menine forma norėjo perteikti savo supratimą nagrinėjamų įvykių kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai leidžia teigti, kad filmo siužetas yra tikrų faktų interpretacija, Respublikos Prezidento apkaltos procesą pateikianti kaip politinių jėgų inicijuotą veikimą prieš tuometinį Respublikos Prezidentą, kuris jame vaizduojamas kaip susidorojimo auka.

Laikėsi pozicijos, kad filmas „Svetimas”, kaip politinė reklama, ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalies prasme vertintinas kartu su kitais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais. Pažymėjo, kad vienas iš politinės reklamos bruožų yra siekis pateikiama informacija paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba jos skleidimu propaguoti politinę partiją, jos narį ar kandidatą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas kuo didesnio filmo „Svetimas“ žiūrovų skaičiaus dėmesio, kaip reklamos priemone sąmoningai pasinaudojo politinės partijos „Tvarka ir teisingumas” lyderio, buvusio Respublikos Prezidento R.P., kurio autobiografiniais faktais remiantis buvo sukurtas aptariamo filmo scenarijus ir pagrindinio herojaus charakteris, populiarumu, be to, tik jį asmeniškai kvietė dalyvauti visose šio filmo premjerose, kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, numatė, kad tokiu būdu filmo premjeros metu sugebės išreklamuoti filmą ir patraukti didesnį visuomenės dėmesį. Nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų taip pat matyti, jog V.A.M., pristatydamas filmą viešai, nurodė, kad filmo „Svetimas“ pagrindinio herojaus prototipas yra politinės partijos „Tvarka ir teisingumas” lyderis, buvęs Respublikos Prezidentas R.P., apie kurio pašalinimo iš pareigų peripetijas bus rodomas filmas „Svetimas“, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viešai ir tiesiogiai leido suprasti, kad filmo „Svetimas“ turinys yra ne tik meninis kinematografijos kūrinys, bet ir atspindi, jo nuomone, realiai egzistavusį suokalbį prieš buvusį Respublikos Prezidentą, dabartinį politinės partijos „Tvarka ir teisingumas” lyderį, kuris, V.A.M. nuomone, buvo pašalintas iš pareigų tam nesant teisinio pagrindo. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pasinaudodamas audiovizualinėmis priemonėmis (vieša visuomenės informavimo priemone), sąmoningai propagavo ir reklamavo politinę partiją „Tvarka ir teisingumas”, dalyvaujančią 2008 m. Seimo rinkimuose, bei jos pirmininką R.P.. Dėl šios priežasties filmas „Svetimas” savo turiniu pripažintinas meno kūriniu, tačiau, pagal pateikimo formą, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, susijusius su viešu jo rodymu, jis priskirtinas politinei reklamai, t. y. kaip bet kokia kita forma skleista politinė reklama. Pažymėjo, kad iš nagrinėjamoje byloje esančios sutarties matyti, jog VšĮ „Garsas” buvo sumokėta 600 Lt už filmo rodymą, o VšĮ „Garsas” įsipareigojo jį rodyti ir rodė žiūrovams nemokamai. Be to, jo reklaminiame plakate, pateiktame į bylą, nurodoma filmo rodymo vieta ir laikas bei tai, kad įėjimas nemokamas ir kad po filmo peržiūros bus susitikimas su filmo prodiuseriu ir scenaristu V.M., kad jame dalyvaus Respublikos Prezidentas R.P..

Rėmėsi PPPKFFKĮ 2 straipsnio 2 ir 10 dalimis ir konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skleista informacija buvo viešai, kaip auka, skleidžiama politinė reklama, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kurdamas ir rodydamas filmą „Svetimas” bei atlikdamas kitus pirmiau nurodytus veiksmus, R.P. ir jo vadovaujamą politinę partiją propagavo. Tai jis darė savarankiškai, savo iniciatyva, neatlygintinai bei savanoriškai, panaudodamas savo intelektinės veiklos rezultatą ir paskirdama jį politinei kampanijai.

Padarė išvadą, kad PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalies nuostata nenumato specialaus subjekto, kuris gali būti politinės reklamos skleidimo subjektu, tačiau ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui arba kitam už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam asmeniui. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra VšĮ „Krantas” direktorius, filmo „Svetimas” scenarijaus autorius, filmo premjeros organizatorius ir informacijos apie filmo siužeto sutapimą su R.P. autobiografiniais faktais skleidėjas. Pažymėjo, jog visuomenės informavimo priemonė Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžta kaip laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija, o viešoji informacija – tai informacija, skirta viešai skleisti, ir konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginius, jog filmas „Svetimas” yra meno kūrinys, todėl įstatymas negali apriboti išimtinės kūrinio autoriaus teisės viešai jį demonstruoti, kadangi tokias teises jam garantuoja Konstitucija bei kiti įstatymai, pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepagrįstus. Rėmėsi 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos kino įstatymu ir padarė išvadą, kad filmas „Svetimas” savo esme yra meno kūrinys, kurio autorinės teisės apima išimtinę teisę transliuoti savo kūrinius eteryje ar viešai skelbti juos visuomenei bet kokiu būdu. Atkreipė dėmesį į tai, kad Konvencijos 17 straipsnis numato, kad jos nuostatos jokiu būdu negali turėti įtakos bet kurios Sąjungos šalies vyriausybės teisei pagal įstatymus ar administracine tvarka leisti, kontroliuoti ar drausti platinti, atlikti, demonstruoti ar pastatyti bet kokį kūrinį, dėl kurio kompetentinga institucija pripažįsta būtinybę pasinaudoti šia teise. Atsižvelgęs į tai, kad 1996 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Berno konvencijos literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo” Konvencija buvo ratifikuota, konstatavo, jog įstatymu galima apriboti kūrinio autoriaus išimtinę teisę viešai demonstruoti kūrinį.

Pažymėjo, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nenumato galimybės apriboti autoriaus išimtinės teisės skelbti meno kūrinį, tačiau Akto „Dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“ (toliau – ir Aktas) 2 straipsnis inter alia numato, kad nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis, todėl, remiantis Konstitucijos nuostatomis, konstatuotina, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Akcentavo, jog nekvestionuojamai buvo nustatyta, kad teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais.

Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo, kurią įgyvendinant buvo priimtas Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas, 5 straipsnio 3 dalies e papunktis numato, kad valstybės narės 3 straipsnyje nustatytai teisei, t. y. teisei viešai paskelbti kūrinius ir kitus objektus padaryti viešai prieinamus, gali nustatyti išimtis arba apribojimus, kai naudojama visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti tinkamą administracijos, Parlamento ar teismo procesinių veiksmų atlikimą ar pranešimą apie juos. Pabrėžė, kad, pasibaigus direktyvos įgyvendinimo terminui arba ją netinkamai įgyvendinus, t. y. inkorporavus į nacionalinę teisę, ji įgyja tiesioginio taikymo požymius, ir konstatavo, jog, nepaisant to, jog Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas nenumato galimybės apriboti autoriaus išimtinės teisės skelbti meno kūrinį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valdžios sudarymo principus, yra galimas autoriaus teisės viešai skelbti meno kūrinius apribojimas, susijęs su politinės reklamos skleidimo draudimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek konstitucinė teisė viešai skleisti savo įsitikinimus, tiek ir teisė viešai demonstruoti meno kūrinius, kaip ir visos kitos teisės, negali būti laikomos absoliučiomis.

Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad prieš filmo premjeras iš VRK narių patyrė spaudimą atsisakyti filmo viešo rodymo rinkimų agitacijos metu, tačiau tai tik paskatino jį elgtis priešingai, kadangi buvo manoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nesudaro administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog VRK narių atlikti prevenciniai veiksmai, susiję su siekiu išvengti administracinio teisės pažeidimo padarymo, nėra susiję su pačio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių egzistavimu arba neegzistavimu: netgi priešingai, tai tik įrodo administracinio teisės pažeidimo subjektyvios pusės egzistavimą, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens suvokimą ir valią dėl administracinio teisės pažeidimo sudėtį atitinkančio veikimo. Pabrėžė, kad asmens subjektyvus įsitikinimas, jog jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nesudaro pagrindo neigti jos egzistavimą.

Vertino, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pateikti visuomenės informavimo priemonėse paskelbti straipsniai, komentarai ir kitokio pobūdžio informaciniai pranešimai, kuriuose išreikšta su bylos nagrinėjimu nesusijusių asmenų nuomonė dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jo kvalifikavimo, nėra laikytini tinkamais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Be to, visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos byloje esančiais įrodymais bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, todėl papildomai tirti minėtus duomenis, net ir pripažinus juos įrodymais, nėra pagrindo, kadangi didžiąja dalimi jie tik atkartoja teismo jau tirtas aplinkybes.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nepagrįstais laikytini ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentai dėl galimo administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo atsižvelgiant į Jungtinėse Amerikos Valstijose formuojamą praktiką, kadangi byla yra nagrinėjama remiantis išimtinai nacionalinės teisės sistemos normų nuostatomis, be to, Jungtinėse Amerikos Valstijose nagrinėjamos bylos neturi prejudicinės galios.

Pirmosios instancijos teismas V.A.M. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ATPK 20 ir 24 straipsniais ir atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas), į tai, kad nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis nėra vienareikšmiškai ir besąlygiškai apibrėžta, kas galėjo sąlygoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog V.A.M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad politinės reklamos skelbimo reikalavimų, numatytų PPPKFFKĮ, rinkimų ir Referendumo įstatymuose, nesilaikymas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui arba kitam už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam asmeniui nuo 1 000 iki 5 000 Lt.

Protokole buvo nurodyta, kad V.A.M. savo veika pažeidė PPPKFFKĮ 17 straipsnyje nustatytas politinės reklamos žymėjimo taisykles ir 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pareikštas kaltinimas, suformuluotas Protokole, buvo grindžiamas tuo, jog V.A.M., kaip viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Krantas“ vadovas, 2008 m. rugpjūčio 28 d. sudarė sutartį Nr. S-08-80 su VšĮ „Garsas“ dėl to, kad kultūros centre „Garsas“, esančiame Respublikos g. 40, Panevėžyje, 2008 m. rugsėjo 23 d. būtų rodomas filmas „Svetimas“ (darbinis filmo pavadinimas). Pagal sutartį, VšĮ „Krantas“ už galimybę demonstruoti filmą „Svetimas“ (reklaminis pavadinimas – „Pilotas“) VšĮ „Garsas“sumokėjo 600 Lt, o kultūros centras „Garsas“ įsipareigojo šį filmą rodyti nemokamai. Protokole taip pat konstatuota, jog minėto filmo turinys, nepaisant to, kad tai yra meninio pobūdžio filmas, yra rodomas nemokamai ir skleidžia informaciją, kuria siekiama propaguoti politinę partiją „Tvarka ir teisingumas” ir jos lyderį R.P.. Tai protokole įvertinta kaip politinės partijos interesais viešai skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose (b. l. 3). Taigi V.A.M. inkriminuojamo ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis iš esmės yra įrodinėjama remiantis aplinkybėmis, susijusiomis su viešai demonstruototo filmo „Pilotas“ turiniu.

PPPKFFKĮ 17 straipsnyje nustatyta, kad politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos (1 dalis), kad politinei reklamai, be specialių šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, teisės aktų nustatyta apimtimi taikomi ir Visuomenės informavimo įstatyme reklamai nustatyti principai ir reikalavimai (2 dalis) ir kad už nepažymėtos reklamos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (3 dalis). Pagal to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams draudžiama skleisti politinę reklamą neatlygintinai.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog siekiant įvertinti, ar Protokole nurodyto filmo „Pilotas" nemokamas viešas demonstravimas pažeidė minėtą teisinį reguliavimą, pirmiausiai privalėjo būti tiriamas būtent filmo „Pilotas" turinys ir, remiantis konkrečiais šio turinio epizodais, nustatoma ar jis gali būti laikomas politine reklama. Tačiau, nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu šio filmo kopija nebuvo prijungta prie bylos ar pateikta teismui. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija 2010 m. vasario 3 d. raštu Nr. 2-52(1.4.) informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad filmo “Pilotas” kopijos neturi ir negali pateikti.

ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Be to, ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju neišreikalavus filmo „Pilotas", neištyrus (neįvertinus) jo turinio bei su juo susijusių esminių faktinių V.A.M. inkriminuojamos veikos aplinkybių, nėra galimybių visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, kaip tai numato ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl šių esminių trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, V.A.M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, V.A.M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutarimas V.A.M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinamas, grąžinant V.A.M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

V.A.M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti V.A.M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai.

Nutartis neskundžiama.