Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

atsakomybėn traukiamo A. G. atstovėms advokato padėjėjoms Robertai Tranizaitei ir Sonatai Kajotaitei.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., iškeltą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. G. pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., ir paskirti jam LR ATPK 50⁶ str. 1 d. nustatytą administracinę nuobaudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad A. G. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-04-15 duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 85 131,95 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestis už aplinkos teršimą susidarė už 2010 m., 2011 m. ir 2015 m.; nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė už 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m.; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. (3-5 priedai). UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. UAB (duomenys neskelbtini) 2016-01-11 mokesčių administratoriui pateikė patikslintą prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei 2016-02-09 pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo sudarant mokestinės paskolos sutartį (6 priedas). Kartu su prašymu Bendrovė pateikė kasos knygos kopijas. Patikrinus Bendrovės kasą nustatyta, kad 2015-10-01 likutis kasoje buvo 729,25 Eur. Per laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-01-08 kasos pajamos buvo 14078,89 Eur, kasos išlaidos -14808,14 Eur, likutis laikotarpio pabaigai - 0,00 Eur (7 priedas). Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovė atsiskaitymo su kitais kreditoriais dienomis turėjo mokesčio už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto bei pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką (8 priedas). Pateiktame prašyme atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą yra nurodoma, kad Bendrovė neturi objektyvios galimybės padengti visos mokestinės nepriemokos, tačiau visiškai atsiskaityti su biudžetu gali kas mėnesį mokėdama mėnesines įmokas. Bendrovė 2015-01-30 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-364 dėl 87736,02 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2016-12-20. Bet kadangi Bendrovė nevykdė sutarties sąlygų, todėl 2015-09-29 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-5944 sutartis buvo nutraukta. Bendrovės prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkintas (9 priedas), nes Bendrovės veikla yra pelninga. Taip pat atsižvelgta į tai, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybių) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikydama įstatymu nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino, paaiškino, kad darė mokėjimus ne pagal eilės tvarką, kai turėjo skolą VMI, nes norėjo užsidirbti daugiau pinigų. Paskolino pinigų, kad būtų pastatytas pastatas, norėjo iš to pastato užsidirbti ir padengti visas skolas, bet visa tai užsitęsė. Jeigu VMI leis pateikti paraišką dėl mokėjimo išdėstymo, tada iki vasaros pabaigos sumokės tą skolą. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos 380 eurai, augina su dirbančia žmona 3 metų sūnų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G. atstovė advokato padėjėja S. Kajotaitė nurodė, kad buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, bet ji buvo nutraukta formaliais pagrindais, nes VMI nesužiūrėjo nuomininkų mokėtų pinigų. Paaiškino, kad siekiant išvengti išlaidų dėl banko pavedimų visi mokėjimai pagal tą sutartį turėjo būti vykdomi nuomininkų, nes UAB (duomenys neskelbtini) nuomoja pastatus ir visi nuomininkai kiekvieną mėnesį VMI tiesiogiai mokėjo. Spalį ir lapkritį buvo padaryti 4 mokėjimai, bet VMI to nesužiūrėjo. A. G. į VMI nesikreipė dėl to, nes per vėlai pamatė, tai paaiškėjo tik spalio mėnesį. Tada VMI užskaitė tuos mokėjimus, bet terminai jau buvo praleisti skųsti dėl nutraukimo. UAB (duomenys neskelbtini) po to teikė 3 prašymus sudaryti mokestinės paskolos sutartis, bet jie nebuvo tenkinti. Per visą tą laikotarpį buvo dengiami įsiskolinimai, UAB (duomenys neskelbtini) laikėsi grafiko, tiesiog VMI nesužiūrėjo. Per 2015 m. buvo padengta 35000 eurų, o per 2016 m. 19000 eurų įsiskolinimų. Dabar UAB (duomenys neskelbtini) skolinga VMI apie 80000 eurų. Jie planuoja vėl teikti prašymą ir geranoriškai mokėti kas mėnesį po kažkokią dalį įsiskolinimo. Banko išrašas parodo, kad tuo metu, kai buvo nutraukta sutartis ir buvo atlikti mokėjimai, dėl kurių vyksta bylos nagrinėjimas, buvo taikomi antstolių areštai ir tos sumos buvo mokamos siekiant atsiskaityti su antstoliais. Nuo mokestinės paskolos sudarymo iki dabar jie stengėsi bendradarbiauti su VMI, teikė dokumentus. Jie nesiekė išvengti savo prievolės, nori sumokėti įsiskolinimą. Dabar įmonės sąskaitos areštuotos ir kiekvieną mėnesį VMI nusirašo po tam tikrą sumą, bet įmonės padėtis leidžia mokėti kiekvieną mėnesį mažiausiai po 4000 eurų. Pagal nutrauką sutartį kas mėnesį reikėjo mokėti 2490 eurų. Prašė A. G. neskirti nuobaudos arba skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje bauda, t. y. skirti 100 Eur baudą, nes mano, kad ši suma atitiktų nuobaudos tikslą ir būtų pakankamai proporcinga. A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis sutinka su pažeidimu, gailisi, yra pagrindo manyti, kad ateityje nekartos pažeidimų, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėjo, kad A. G. augina 3 metų vaiką, turi šeimą, nuomojasi būstą, jo finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, nes gauna tik minimalų atlyginimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G. atstovė advokato padėjėja R. Tranizaitė paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) teikė trys prašymus sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir išdėstyti 16 mėnesių laikotarpiui.

VMI atstovė R. Geležinytė paaiškino, kad mokestinės paskolos sutartis, kuri buvo sudaryta nuo 2014-11-10 iki 2016-12-20, buvo nutraukta 2015-09-29 dėl to, kad buvo nemokamos palūkanos. Nutraukus šią sutartį pagal nustatytą grafiką šiai dienai buvo nesumokėta 84113,04 eurų. Šiai dienai skola yra 84657 eurai. Nurodė, kad pačios įmokos galėjo būti neteisingai įskaitytos, bet dar reikėjo mokėti ir palūkanas už kiekvieną dieną 0,01 procento nuo sumos, kurios nebuvo mokamos. A. G. anksčiau nebuvo baustas už tai, kad nevykdė įstatymų reikalavimų pagal LR ATPK 50⁶ str. Prašė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. G. paskirti LR ATPK 50⁶ str. sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimo nesušaukimo įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia bauda įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 1448 iki 2896 Eur. CK 6.930¹ str. nustato, skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Vertinant sąrašą mokėjimų, įvykdytų kitiems kreditoriams, pelno siekiančioms bendrovėms laikotarpyje nuo 2015-07-27 iki 2015-08-31 matyti, kad šie mokėjimai nelaikytini mokėjimais pirmos, antros arba trečios eilės, kaip šie atsiskaitymai yra apibrėžti CK 6.930¹ str.

Motyvuojamoji dalis

A. G. kaltė dėl LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta jo paaiškinimais teismo posėdžio metu ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: VMI prie FM pareiškimu; UAB (duomenys neskelbtini) balansu ir prievolėmis; UAB (duomenys neskelbtini) patikslintu prašymu; UAB (duomenys neskelbtini) kasa ir VMI prie FM išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad A. G. veikoje yra visi LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. A. G. veika kvalifikuotina pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., kadangi A. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesilaikė įstatymų nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad byloje nėra duomenų apie A. G. baustumą už analogiškus pažeidimus. A. G. teisme neginčijo byloje nustatytų aplinkybių dėl kreditorių reikalavimų eilės pažeidimo, nurodė, jog mokėjo VMI susidariusį įsiskolinimą pagal sudarytą sutartį, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) patalpų nuomininkai kiekvieną mėnesį tiesiogiai mokėjo VMI, tačiau per klaidą VMI to nesužiūrėjo ir nutraukė sutartį, pažymėjo, kad įmonė nevengė padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ir ją padengs. A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad A. G. vadovaujama įmonė moka turimą VMI prie FM įsiskolinimą už mokestinę nepriemoką, jis gauna nedidelį atlyginimą, išlaiko mažametį vaiką, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs aplinkybes, reikšmingas skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskiriant A. G. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje, tai yra jam paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 23 str., 30¹ str., 30² str., 31 str., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

Pripažinti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.