- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-11
- Bylos Nr.
- A20.-397-805/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00035-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 21.15pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl užsieniečiosulaikymo iralternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1) sulaikyti Irano Islamo Respublikos pilietį R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kol bus nustatyta bei patvirtinta jo tapatybė, nustatytas jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje arba užsienietis bus grąžintas kitai užsienio valstybei, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
2) skirti Irano Islamo Respublikos pilietei A. T., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kartu apgyvendinant nepilnamečius vaikus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. D., gim. duomenys neskelbtini), kol bus nustatytos bei patvirtintos jų tapatybės, nustatytas jų teisinis statusas Lietuvos Respublikoje arba užsieniečiai bus grąžinti kitai užsienio valstybei, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
Nurodė, kad 2022-09-06 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai vykdydami nelegalios migracijos prevenciją ir kontrolę, Kalvarijos sav., Salaperaugio k. ribose, kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, išvykstant iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Lenkijos Respubliką sulaikė automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis I. A., gim. (duomenys neskelbtini). Kaip keleiviai 11 Irano Islamo Respublikos piliečių. Tarp sulaikytųjų buvo 4 asmenų šeima: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. D., gim. (duomenys neskelbtini). Asmenys nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, asmenybės nustatytos tik iš užsieniečių žodžių. Dėl šio įvykio Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėta baudžiamoji byla Nr. duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį.
Nurodė, kad R. S., A. T., R. S. ir T. D. negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje, taip pat su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Aiškinantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Užsieniečių registre, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje bei Policijos informacinėje sistemoje apie jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje duomenų nėra. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje apie vykimus per valstybės sienas duomenų taip pat nėra. Pažymėtina, kad į Lietuvos Respubliką užsieniečiai neteisėtai atvyko esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Vadovaujantis 2004-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7 ir 8 punktais, teigia, jog užsieniečiai atvyko į Lietuvos Respubliką ir joje yra neteisėtai.
Pažymėjo, kad užsieniečiai neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, taip pat neturi dokumentų, įrodančių, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko ir yra joje teisėtai. Taip pat nėra galimybės skubiai gauti tokius dokumentus, kad juos būtų galima išsiųsti iš šalies. Taip pat asmenys neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje ir jų kelionės tikslas yra Vokietija. Dėl paminėto yra pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti vengdami sulaikymo ir galimo išsiuntimo.
Be to, apklausiant užsieniečius buvo nustatyta, kad jie neteisėtai sieną perėjo iš Baltarusijos Respublikos į Latvijos Respubliką, kur automobiliu iš Latvijos, per Lietuvos Respublikos teritoriją, tranzitu vyko į Vokietiją. Kadangi užsieniečiai yra trečiosios valstybės piliečiai, neteisėtai yra Lietuvoje ir į ją atvyko iš Latvijos Respublikos teritorijos. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis 1995-06-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartimi „Dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo“ 3 straipsnio 1 punktu, spręstina, kad užsieniečiai atitinka nelegaliai gyvenančių grąžinamų asmenų statusą, todėl bus siekiama kreiptis į atsakingą Latvijos Respublikos teisėsaugos instituciją su tikslu grąžinti juos į Latvijos Respubliką. Nesulaikius užsieniečių, neliktų galimybės užtikrinti ir įvykdyti pasiekto susitarimo grąžinti asmenį į Latvijos Respubliką.
Pažymėjo, kad užsieniečių šeima susideda iš dviejų nepilnamečių asmenų, todėl gali būti priskiriama prie pažeidžiamų asmenų, todėl, atsižvelgiant į geriausius nepilnamečių vaikų interesus, prašo motinai ir dviem nepilnamečiams vaikams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, kurios taikymas šiuo atveju būtų pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas teikimą palaiko jame nurodytais motyvais ir prašo tenkinti. Pažymėjo, kad pateikti dokumentai nėra patikrinti ar yra legalūs, užsieniečiai sulaikyti išvykstant iš Lietuvos, planas Vokietija. Paaiškino, kad po trijų mėnesių savaime bus peržiūrima dėl skirto laikotarpio. Prieglobsčio užsienietis gali prašyti atvykęs į postą arba Migracijos departamentą, vakar tokių prašymų nebuvo. Jie fiziškai ir taip nebūtų atskirti taikant prašomas skirti priemones.
R. S., A. T. paaiškino, kad jie yra šeima. Nurodė, kad pateikį tapatybę patvirtinančius dokumentus, jis vairuotojo pažymėjimą, ji tapatybės kortelę. Kelionės tikslas- saugi šalis ir, kad vaikai galėtų mokytis. Kilmės šalyje grėsės įkalinimas, galimai mirties bausmė, nori būti saugūs.. Ketina prašyti prieglobsčio, to iki šiol nepadarė, nes pareigūnai sakė, kad negalima, bet norėtų tai padaryti. Mano, kad šešių mėnesių ilgas terminas, be to moteris turi sveikatos problemų, prašo skirti kuo trumpesnį terminą, kad vaikai galėtų mokytis. Dėkingi už suteiktą pastogę bei maistą.
Advokatė, cituodama Teisingumo Teismo praktiką byloje C-36/20, teigia, kad užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai. Nuo prieglobsčio prašymo pateikimo momento, nesvarbu kur tai išreikšta, jie yra laikomi prieglobsčio prašytojais, todėl jų atžvilgiu taikytinas ne ilgesnis nei numato įstatymas trijų mėnesių terminas apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre, taikant judėjimo laisvės apribojimą, kas iš esmės yra prilyginama sulaikymui. Grėsmės valstybės saugumui iš jų pusės nėra, ši priemonė švelnesnė. Toks terminas reikalingas institucijoms išsiaiškinti dėl prieglobsčio suteikimo, atlikti būtinus veiksmus, kad pačioms priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo atveju būtų pakankamas ne ilgesnis nei vieno mėnesio terminas, kad institucijos greičiau atliktų savo darbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento arba be vizos, jeigu ji būtina (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 straipsnio 6, 7 punktai).
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad užsieniečiai neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jie neturi gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, nėra asmens, kuriam būtų galima patikėti juos prižiūrėti, nėra saistomi jokiais socialiniais ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, joje neturi, tačiau vis tik, jie yraprieglobsčio prašytojai, tokį prašymą išreiškę teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl spręstina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėtis 115 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose jų atžvilgiu gali būti taikomos. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl jo atžvilgiu taip pat taikomos ir Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės.
Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties papildytas X2 skyriumi, kurio nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁷ straipsnio 1 dalis). Šiame skyriuje įtvirtintos papildomos alternatyvios sulaikymui priemonėms, kurios pagal teisinį reguliavimą gali būti taikomos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal teisinį reglamentavimą spręstina, kad užsieniečiams R. S., A. T. ir jų vaikams R. S. ir T. D. gali būti skiriama ir alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Pirmiau aptartų duomenų kontekste pagrįsta spręsti, jog užsieniečiai,turėdami galimybę laisvai judėti, vengdami išsiuntimo, gali bandyti savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes bei pasislėpti, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad netaikius judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užtikrintos sąlygos, kurioms esant eliminuojama reali galimybė užsieniečiui pasislėpti, kiltų riziką nepasiekti Įstatyme numatytų tikslų – operatyviai ir tinkamai įvykdyti atitinkamus sprendimus. Nurodytų aplinkybių pagrindu, taip pat įvertinus tai, kad du užsieniečių šeimos nariai yra nepilnamečiai, kaip labiau pažeidžiami asmenys, todėl pripažintina, jog yra pagrindas taikyti jiems ir atstovei pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 116 straipsniu,
nusprendžia:
Teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti Irano Islamo Respublikos piliečiui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Irano Islamo Respublikos pilietei A. T., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijosar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kartu apgyvendinant nepilnamečius vaikus R. S., gim. (duomenys neskelbtini)ir T. D., gim. (duomenys neskelbtini), kol bus nustatytos bei patvirtintos jų tapatybės, nustatytas jų teisinis statusas Lietuvos Respublikoje arba užsieniečiai bus grąžinti kitai užsienio valstybei, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams, t. y. iki 2022-12-11 įskaitytinai.
Pranešti Migracijos departamentui apie tai, kad užsieniečiai pateikė prieglobsčio prašymą.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.