Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. J. ieškinį atsakovėms N. S., Z. K. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas B. J. nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi. Paaiškino, kad spaudoje buvo įdėjęs skelbimą, jog atlieka vidaus apdailos darbus. 2018 metų lapkričio pabaigoje, paskambinus N. S. ir užsakius apdailos darbus, pagal žodinį susitarimą su N. S. ir Z. K., pas Z. K., jos medžiagomis, atlikinėjo vidaus apdailos darbus. Dėl darbų apimties ir preliminarių kainų tarėsi su Z. K.. Sutarė atlikti virtuvės apdailos darbus, o vėliau ir kito kambario bei koridoriaus apdailos darbus. Kartais ir N. S. būdavo šalia kai buvo vykdomi darbai ir tariamasi dėl darbų apimties. Atsakovei Z. K. nurodė, jog virtuvės darbai kainuos preliminariai apie 700 eurų. Dėl kitų kambarių ir koridoriaus kainų nesitarė ir jų nederino, nurodė, kad ji bus nustatyta po visų atliktų darbų. Darbus atliko ir juos baigė prieš 2018 metų Šv. Kalėdas. Rašytinio darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašė. Atsakovei Z. K. darbus pridavė žodiniu susitarimu, o atsakovė darbus priėmė, dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų nereiškė. Po darbų atlikimo nurodė, jog darbų suma yra 1470 eurų. Atsakovė Z. K. 200 eurų sumokėjo grynais, todėl dėl likusios skolos susitarė, jog sumokės per keletą mėnesių. Nesumokėjus skolos su atsakove Z. K. 2019-02-24 pasirašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1270 eurų sumai, pagal kurį atsakovė Z. K. įsipareigojo iki 2019-07-01 sumokėti nurodytą sumą. Su vekseliu, pasibaigus jame nurodytam terminui, kreipėsi į notarą, tačiau notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą, nes vekselyje nurodyta suma buvo keletą kartų paryškinta. Iki teismo posėdžio datos atsakovė nurodytos sumos nesumokėjo, nors buvo ne kartą raginta telefonu, todėl prašo priteisti nurodytą sumą iš atsakovių solidariai, nes dėl darbų atlikimo, jų masto bei kainos tarėsi su abejomis atsakovėmis.

Teismo posėdžio metu atsakovė Z. K. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad paprašė dukters N. S., kad pagal skelbimą surastų meistrą atlikti jos nuosavybės teise priklausančiame name virtuvės ir kitų kambarių vidaus apdailos darbus. Su ieškovu 2018 metų apie lapkričio mėnesio pabaigoje žodžiu susitarė, jog ieškovas atliks virtuvės ir kitų kambarių vidaus apdailos darbus. Pradžioje susitarė atlikti virtuvės apdailos darbus, o dėl kitų darbų tarėsi darbų eigoje, nurodydama ieškovui kokius darbus reikėtų atlikti. Atsakovės N. S., kai atvyko ieškovas ir tarėsi dėl darbų bei jų apimties, tuo metu nebuvo. N. S. atvyko vėliau, t. y. po žodinio susitarimo dėl apdailos darbų. Namas, kuriame buvo atliekami apdailos darbai priklauso jai nuosavybės teise. Ieškovas tikslios darbų kainos nenurodė, bet buvo tartasi dėl 700 eurų. Suprato, jog 700 eurų už visus darbus, o ne tik už virtuvės. Sutiko, jog išrašė ieškovui neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir jame nurodytą sumą. Pripažino, jog ieškovas atliko apdailos darbus dėl kurių tarėsi ir pasirašydama vekselį sutiko su jame nurodyta suma kaip atlygiu už ieškovo atliktus darbus. Priėmė ieškovo atliktus darbus nepasirašydama darbų priėmimo – perdavimo akto. Iš karto po atliktų darbų dėl kokybės pretenzijų ieškovui neturėjo. Pažymėjo, jog ieškovui nesumoka nurodytos sumos, nes po kiek laiko atsirado darbų brokas, todėl mano, jog ieškovui turėtų mokėti mažesnę sumą. Atkreipė dėmesį, jog jos dukra N. S. jokių žodinių susitarimų su ieškovu nesudarė, pinigų nemokėjo, nesitarė dėl atliekamų darbų ir jų nepriėmė, išskyrus tik tai, jog paskambino ieškovui jos prašymu ir paprašė atvažiuoti į jos namus bei tai, kad dažnai ateidavo į svečius ir patarinėdavo jai kokius kambarius ir ką reikėtų remontuoti.

Teismo posėdžio metu atsakovė N. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Paaiškino, kad jokių žodinių nei rašytinių susitarimų su ieškovu nesudarinėjo, išskyrus, tai, kad mamos Z. K. prašymu surado ir paskambino meistrui, kuris galėtų atlikti vidaus apdailos darbus. Dėl darbų kainos nesitarė ir jokių pinigų nemokėjo. Tik dėl susitartų darbų apimties ir susitartos kainos 700 eurų žinojo iš mamos, nes pas ją dažnai ateidavo. Be to, namas, kuriame buvo atliekami ieškovo vidaus apdailos darbai nepriklauso jai nuosavybės teise. Mano, kad yra netinkama atsakovė ir neturi atsakyti solidariai su mama ieškovui. Prašė jos atžvilgiu ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės Z. K. ir ieškovo B. J. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl vidaus apdailos darbų atlikimo atsakovei nuosavybės priklausančio namo virtuvėje, koridoriuje ir kitame kambaryje. Šiuo susitarimu ieškovas B. J. įsipareigojo atlikti atsakovės medžiagomis vidaus apdailos darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name, o atsakovė įsipareigojo sumokėti kainą už ieškovo atliktus darbus. Atsakovė Z. K. 2019-02-24 pasirašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1270 eurų sumai, kurią įsipareigojo ieškovui sumokėti iki 2019-07-01, tačiau atsakovė nurodytos 1270 eurų sumos neapmokėjo.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas pateikė teismui atsakovės Z. K. 2019-02-24 pasirašytą ieškovui Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1270 eurų sumai, kuriame nurodytas mokėjimo terminas, kuris bylos nagrinėjimo teisme metu yra pasibaigęs. Nors pateiktas vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą, nes dėl formos trūkumų nebuvo išduotas vekselio turėtojui vykdomasis įrašas, tačiau savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Pateiktą vekselį teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, laiko paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai ir skolos raštelis sudarytas patvirtinant faktą už atliktus darbus bei jų kainą. Žodiniu susitarimu ieškovas B. J. įsipareigojo atlikti atsakovei jai priklausančio namo patalpų vidaus apdailos darbus iš atsakovės medžiagų, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus jų kainą, todėl šalių santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos santykiai (CK 6.644 straipsnis).

Civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotų ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnis). Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą) (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Esminės rangos teisinių santykių sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus. Pažymėtina, kad viena iš įstatyme įtvirtintų užsakovo pareigų yra atsiskaityti už rangovo atliktus darbus.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.71, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys 2018 metų lapkričio mėnesio pabaigoje sudarė žodinę statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovės Z. K. nurodytus vidaus apdailos darbus iš jos medžiagų, jos asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Nors posėdžio metu ieškovas nurodė, jog darbų atlikimo kaina, kurią nurodė atsakovė 700 eurų buvo susitarta tik dėl virtuvės apdailos darbų, o ne dėl visų kambarių apdailos darbų, o dėl kitų darbų kainos šalys nesitarė, tačiau tarp šalių dėl darbų kainos ginčo nėra, nes atsakovė posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas atsakovės nurodytus darbus atliko ir ji sutiko su ieškovo nurodyta suma 1470 eurų po visų darbų atlikimo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas, t. y. skolos raštelis, kuriuo atsakovė Z. K. įsipareigojo ieškovui sumokėti 1270 eurų iki 2019-07-31. Posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog skolos raštelyje nurodyta suma yra 1270 eurų ir tai yra likusi nesumokėta suma už ieškovo atliktus darbus, nes šalys abi patvirtino, jog 200 eurų Z. K. ieškovui sumokėjo grynais po darbų atlikimo. Tarp šalių taip pat nėra ginčo ir dėl darbų atlikimo termino, nes šalys dėl jų nesitarė, o abi šalys pripažįsta aplinkybę ir ją nurodė posėdžio metu, jog sutarti darbai buvo atlikti iki 2018 metų Šv. Kalėdų. Šalys neginčija ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo momento, nors iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad rašytinio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašyta nebuvo, o atsakovė minėtus darbus priėmė faktiškai naudodamasi darbų rezultatais. Priimdama atliktus darbus dėl darbų kokybės atsakovė jokių pretenzijų ieškovui dėl nekokybiškai atliktų darbų nereiškė. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę atsiskaityti su ieškovu nėra ir šalys teismui tokių įrodymų nepateikė (CPK 176–179 straipsniai). Bylos duomenimis atsakovė su ieškovu neatsiskaitė iki šiol, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl 1270 eurų skolos priteisimo už atliktus vidaus apdailos darbus tenkintinas ir pagrįstas. Nors atsakovė Z. K. posėdžio metu nurodė, jog pinigų ieškovui nesumokėjo, nes po 3 mėnesių išlindo darbų brokas, tačiau teismas pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju, nors atsakovė ir nurodė, jog išlindo darbų brokas, tačiau gindama savo teises reikalavimų ieškovui dėl darbų broko bylos nagrinėjimo metu nereiškė.

Ieškovas ieškinio reikalavimu prašė priteisti skolą solidariai iš atsakovių, nes atsakovė N. S. su ieškovu kartu ir atsakove Z. K. sudarė žodinę statybos rangos sutartį. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo paaiškinimų duotų posėdžio metu matyti, jog ieškovas nurodė, kad jam paskambino atsakovė N. S. ir paprašė atvykti susitarti pas jos mamą atsakovę Z. K. dėl vidaus apdailos darbų. Nors ieškovas nurodė, jog tarėsi dėl darbų apimties su abejomis atsakovėmis, tačiau tiksliai patvirtinti negalėjo aplinkybės, ar tuo metu buvo abi atsakovės Z. K. namuose. Atsakovės tiek atsiliepimuose į ieškinį, tiek posėdžio metu paaiškino, jog žodinę statybos rangos sutartį sudarė su ieškovu tik atsakovė Z. K., kadangi remonto darbai buvo atliekami būtent Z. K. namuose, ji viena tarėsi dėl darbų apimties ir kainų bei priėmė atliktus darbus, apmokėjo skolos dalį už atliktus darbus, o dėl kitos skolos dalies pasirašė skolos raštelį. Priešingų duomenų byloje nepateikta, jog atsakovė N. S. būtų sudariusi žodinį susitarimą su ieškovu, išskyrus, tą aplinkybę, jog mamos Z. K. prašymu pagal skelbimą surado meistrą ir jam paskambino. Tokie atsakovės nurodyti veiksmai bei tai, jog kartais ateidavo pas mamą į svečius bei patardavo mamai kokius darbus atlikti, savaime nereiškia, jog susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai tarp jos kartu su atsakove Z. K. ir ieškovu ir šiuo nagrinėjamu atveju solidariai atsako ieškovui. Kadangi ieškovas neįrodė, jog būtent kartu su abejomis atsakovėmis sudarė žodinę statybos rangos sutartį, o atsakovė N. S. nebuvo sudariusi statybos rangos sutarties su ieškovu, tai ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės N. S. atlyginti išlaidas už mamai Z. K. priklausančio gyvenamojo namo vidaus apdailos darbus ir atsakovei tokia pareiga nekyla. Kadangi ieškovo ir atsakovės N. S. nesaisto sutartiniai santykiai, todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovo patirtas 200 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), šios ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies – 50 proc., bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl iš atsakovės Z. K. ieškovui priteistina 100 Eur (200 Eur x 50 proc.) išlaidos už advokato pagalbą ir 15 Eur (30 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymu patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1270 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt eurų) skolą ir bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį, 100 Eur (vieną šimtą eurų) už teisines advokato paslaugas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.