- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-2339-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00337-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-16 sprendimu nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 12 punkte numatyta, kad N. R. už G. R. investuotas asmenines lėšas į vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybą, sumoka G. R. 21.000,00 Lt piniginę kompensaciją tvirta vienkartine pinigų suma, kai bus gautos lėšos už parduotą vienbutį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad pasirašydama 2008-12-16 teismo sprendimo patvirtintą sutartį pagrįstai tikėjosi minėtą namą ir žemės sklypą parduoti už 590.000 Lt sumą, kurios būtų užtekę 500.000 Lt paskolos grąžinimui ir minėtos 21.000 Lt kompensacijos atsakovui sumokėjimui. Pagal 2010-08-24 žemės sklypo ir pastato pirkimo pardavimo sutartį turtas buvo parduotas už 330.000 Lt, iš kurių šalys gavo tik po 5.000 Lt kiekviena iš jų, nes likusi suma buvo tiesiogiai pervesta bankui kredito grąžinimui. Gautus 5.000 Lt ieškovė 2010-08-20 taip pat pervedė bankui paskolai padengti. 2010-09-21 ieškovė sudarė vartojamojo kredito sutartį 6.735 Lt sumai pardavimo nuostoliams padengti, t.y. bankui sumokėti, pagal kurią ieškovė iki šiol skolinga 8.537,47 Lt. Nuo 2010 m. iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis – jos darbo užmokesti sumažėjo iki 1680 Lt, ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir padengti savo skolas, su mažamete dukra gyvena nuomojame bute, viena išlaiko butą, iš jos darbo užmokesčio vykdomi išskaitymai pagal 2008-12-16 sprendimą dėl 21.000 Lt kompensacijos atsakovui sumokėjimo. Ieškovė neturi galimybių sumokėti 21.000 Lt kompensacijos atsakovui, todėl teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19180-501/2008 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra sumokėjęs ieškovei 7.000 Lt kompensaciją už jam atitekusį automobilį pagal 2008-12-16 sprendimu pavirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 14 punktą, t.y. jis įvykdė savo įsipareigojimą, ir ieškovė taip pat privalo įvykdyti savo įsipareigojimą. Be to, ieškovė 2008-12-31 gavo 93.000 Lt, pardavus šalims priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad teismas, nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, bet ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. 21000 Lt kompensacijos išmokėjimas nėra trunkamieji teisiniai santykiai, kuriems gali būti taikomos res judicata taisyklės išimtys.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas turi patikrinti, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių turtinių interesų. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Kito sutuoktinio sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas nustatytu laiku ir per tą laiką įvykęs staigus butų kainų pasikeitimas negali būti laikomi esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima būtų keisti teismo sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, tačiau minėtos aplinkybės galėtų būti pagrindas kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006).
Teismas nustatė, kad atsakovas savo įsipareigojimą pagal 2008-12-16 sprendimu pavirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 14 punktą įvykdė ir sumokėjo ieškovei 7000 Lt kompensaciją už jam atitekusį automobilį. Teismas konstatavo, kad 21.000 Lt kompensacijos atsakovui už jo investuotas asmenines lėšas į vienbučio gyvenamojo namo statybą nustatymas tvirta vienkartine pinigų suma negali būti traktuojamas kaip trunkamieji teisiniai santykiai, o traktuojami, kaip vienkartiniai teisiniai santykiai, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, teisės kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų peržiūrėjimo/pakeitimo/panaikinimo sutuoktiniams nesuteikia (CK 3.53 str. 3 d.). Teismas norodė, jog šiuo atveju nėra svarbu, ar iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. Ieškovė privalo vykdyti savo įsipareigojimus prisiimtus teismo patvirtinta ir jos pačios laisva valia pasirašyta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šie įsipareigojimai yra įgiję res judicata galią, todėl negali būti nei keičiami, nei papildomi ar naikinami. Ieškovė, sudarydama sutartį, privalėjo ir, vykdydama sutartį, privalo, vadovautis bonus pater familias principu, t.y. protingai, rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas, garantuoti savo nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų lūkesčių užtikrinimą bei nepiktnaudžiauti procesinėmis ir materialinėmis teisėmis (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 95 str.). Teismas ieškovei išaiškino, kad paaiškėjus, jog vykdant 2008-12-16 sprendimą ji patyrė tam tikrų nuostolių, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006 pateiktu LR CK 3.53 str. 3 d. išaiškinimu, kad šioje teisės normoje yra numatyta išimtis teismo sprendimo res judicata atžvilgiu. Kadangi minėtos bylos ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl aukščiau nurodyta teismo praktika negali būti tiesiogiai pritaikoma šiai bylai.
2. Ieškovė į teismą kreipėsi ne tik CK 3.53 str. 3 d. pagrindu, bet ir Sutarties 17 p. pagrindu, pagal kurį šalys susitarė, kad turtinė buvusio sutuoktinio padėtis yra viena iš sąlygų, kurioms pasikeitus, ši sutartis gali būti peržiūrėta. Sutarties 17 p. numatyta sąlyga laikytina sutarties laisvės principo realizavimu - atsakovas su tokia sąlyga sutiko ir įsipareigojo jos laikytis. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Sutarties 17 p.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ginčijamoje Sutarties 12 p. sąlygoje buvo įtvirtinti vienkartiniai teisiniai santykiai. Sutarties 12 p. sąlyga yra hipotetiška, t.y. jos įvykimas priklausė nuo kito įvykio - kada bus parduotas Pastatas ir Žemės sklypas. Minėtoje Sutarties nuostatoje šalys nenustatė pardavimo kainos, tačiau iš byloje pateiktų duomenų apie sutuoktinių elgesį iki Sutarties sudarymo yra matyti, kad sutuoktiniai net ir po Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo ir toliau tęsė pastato statybos darbus, t.y. jį gerino su tikslu parduoti brangiau. Ši aplinkybė rodo, kad Sutarties 12 p. sąlygos įvykdymo aplinkybės po Sutarties sudarymo keitėsi, o taip pat keitėsi ir pačios sąlygos vykdymo aplinkybės. Dar iki Sutarties pasirašymo buvę sutuoktiniai Pastatą su Žemės sklypu tikėjosi parduoti pelningai ir būtent tai leido kalbėti apie 21.000 Lt kompensacijos atsiradimą. Tačiau iš pačio pardavimo sandorio abu sutuoktiniai patyrė nuostolį, o ieškovė patyrė daug didesnį nuostolį negu atsakovas, nes į statybą beveik lygia dalimi investavo savo asmenines lėšas, kai tuo tarpu atsakovas naudojo tik banko paskolos pinigus. Tokiu būdu ieškovė ne tik prarado savo asmenines lėšas, bet ir turėjo grąžinti pusę bendros paskolos. Ieškovė į namo statybas investavo 374.188,39 Lt, kai tuo tarpu atsakovo dalis - 250.000 Lt. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad ieškovės sąnaudos statant pastatą buvo žymiai didesnės, todėl prie jos praradimų prisideda ir 124.188,39 Lt asmeninių lėšų. Tai, kad pačios Sutarties 12 p. normos įvykdymo aplinkybės nuolat keitėsi, neleidžia teigti, kad ji turi būti aiškinama statiškai, t.y. kaip vienkartinė norma. Kadangi pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino Sutarties 12 p. įvykdymo aplinkybių, neatsižvelgė į savarankišką ieškinio juridinį pagrindą - Sutarties 17 ?., atsisakė nagrinėti turtinės padėties pasikeitimo aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
1. Nesutiko su apeliantės argumentu, kad ji savo asmeninių lėšų į namo statybą investavo daugiau nei atsakovas. Atsakovo tvirtinimu, po to, kai teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, aplinkybės dėl investuotų asmeninių lėšų sumos į vienbučio gyvenamojo namo statybą, nepasikeitė. Atsakovo tvirtinimu, šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl kiekvieno sutuoktinio asmeninių investuotų lėšų dydžio, kadangi minėtas klausimas šalių buvo išspręstas tiek šalių parašais patvirtinta 2008-10-24 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-16 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Klausimas dėl proceso atnaujinimo nėra keliamas, todėl sprendimas gali būti keičiamas tik jei iš esmės pasikeitė aplinkybės ir tik dėl sutarties sąlygų, reguliuojančių šalių trunkamuosius teisinius santykius. Atsakovo tvirtinimu, aplinkybės iš esmės nepasikeltė, nes ieškovė asmeninių lėšų neinvestavo. Be to, nagrinėjamu atveju taip pat nėra trunkamųjų teisinių santykių, nes turto padalijimo klausimai, asmeninių lėšų investicijų dydžiai bei kompensacijų dydžiai nėra susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu ar jų gyvenamosios vietos nustatymu arba buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu.
2. Nesutiko su apeliantės teiginiu, kad ji patyrė nuostolius, nes nekilnojamasis turtas buvo parduotas ne ta kaina, kuria ji tikėjosi, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vieno sutuoktinio sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas ir per tą laiką įvykęs staigus nekilnojamojo turto kainų pasikeitimas negali būti laikomas esmine aplinkybe, dėl kurios gali būti keičiamas sprendimas dėl sutuoktinių turto padalijimo.
3. Nesutiko su apeliantės teiginiu, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingai. Apylinkės teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys 2008-12-31 pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi ieškovė į savo asmeninę sąskaitą gavo 93.000,00 Lt, be to, atsakovas ieškovei sumokėjo 7.000 Lt kompensaciją už jam atitenkančią transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 str. 3 d.)- jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). CK 3.53 str. 3 d. normos analizė lemia išvadą, kad naudojantis CK 3.53 str. 3 d. galimybėmis galima keisti tik buvusių sutuoktinių tęstinio vykdymo įsipareigojimus, susijusius su išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimu, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu. Ieškovė prašo keisti sprendimo dalį dėl sutuoktinių turto padalijimo. Šalių susitarimas dėl kompensacijos dydžio, nežiūrint į tai, kad kompensacijos mokėjimas išdėstytas, savo prigimtini nėra susitarimas dėl tęstinių įsipareigojimų vykdymo, o susitarimas dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo konkrečiu sutarties sudarymo metu. Teismo sprendimo dalis dėl buvusių sutuoktinų turto padalijimo negali būti keičiama, nes tai gali pažeisti trečiųjų asmenų – kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008, 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-474/2006).
Teisėjų kolegija, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos teismų praktikos, skundžiamame sprendime nurodė, jog negali būti keičiama sutarties santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog ji gali pasirinkti kitokius teisinės gynybos būdus, pavyzdžiui, remdamasi ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jei tam yra CPK 366 str. nustatyti pagrindai. Ieškovė taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl atsakovo mokamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
CPK 279 str. 4 d. numato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys negali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų ir tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, todėl ieškovas negali reikšti kitoje byloje reikalavimo dėl santuokinio turto padalijimo, nes jis jau yra padalintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 4 p., galėjo atsisakyti priimti ieškinį, nes jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinėje instancijoje teismas negali nutraukti bylos, nes šalims būtų užkirsta galimybė teikti atskirąjį skundą. Bylos nutraukimas CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustatytu pagrindu ir ieškinio atmetimas ieškovui faktiškai sukelia tas pačias pasekmes.
Atsakovas advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 700 Lt, kurie, atmetus apeliacinį skundą, priteisiami iš apeliantės (CPK 93 str. 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. R. iš ieškovės (apeliantės) N. K. 700 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.