Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-01-08 · Administracinė byla Nr. I-556-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-08
Bylos Nr.
I-556-386/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00015-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
DNSB „Pradžia“
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės tarybai, V. J.
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-556-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00015-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos DNSB „Pradžia“ skundo atsakovėms Palangos miesto savivaldybės tarybai ir V. J., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo, kuriuo patvirtinta detaliojo plano koncepcija, panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja DNSB „Pradžia“ skundu (gautas 2014-01-03, reg. NR. 3-15) atsakovėms Palangos miesto savivaldybės tarybai ir V. J., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama:

- panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-11-28 sprendimą Nr. T2-305 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ (pastaba – padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant minėto sprendimo datą „2008-11-28“, turėtų būti „2013-11-28“);

- taikyti laikinas apsaugos priemones - sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-11-28 sprendimo Nr. T2-305 vykdymą;

- įpareigoti atsakovę V. J. pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalaus plano medžiagą, koncepcijos nustatymo stadijoje;

- įpareigoti Palangos miesto savivaldybę pateikti 2013-11-28 sprendimo Nr. T2-305 rengimo medžiagą.

Konstatuojama:

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu – skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Pagal pareiškėjos pateiktą ginčijamo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-11-28 sprendimo Nr. T2-305 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ nuorašą, matyti, kad šiuo sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2009, Nr. 159-7205) 26 straipsnio 4 dalimi, Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepciją.

Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2012-09-26 iki 2013-12-31, galiojusios Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijos (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2013, Nr. 76-3824) 25 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro: 1) esamos būklės analizės stadija – vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos; 2) koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; 3) sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Pagal minėto įstatymo 26 straipsnio 4 dalį buvo numatyta, kad detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Analogiškai nustatyta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymo Nr. D1-239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 79-2809) 27 punkte.

Teismas vertina, kad ginčijamas sprendimas yra pirminis dokumentas, juo patvirtinta koncepcija, kurioje užfiksuoti parengto projekto tikslai ir uždaviniai, siekiami rezultatai, galimos pasekmės ir kt., tai ne galutinis dokumentas. Šis, parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje, išduodamas dokumentas yra prielaidos galutiniam dokumentui – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui, kuriuo ir būtų galimai įtakojamos pareiškėjos teisės. Tokiu būdu, pareiškėjai kartu su ginčijamu sprendimu pateikta detaliojo plano koncepcija yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukels detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas – būtent teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-20. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, 2011 m.).

Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundu prašomas panaikinti ginčijamas sprendimas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje.

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-230/2011, kurioje ginčytas įsakymas, kuriuo, inter alia, pritarta kaimo dalies (apie 45,00 ha), esančio (duomenys neskelbtini), koncepcinei schemai, ir kurioje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog ginčijamu įsakymu patvirtinta koncepcija pareiškėjų atžvilgiu yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjų skundą; be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, kurioje inter alia buvo vertinti parengiamajame teritorijų planavimo proceso etape priimto akto (įsakymo, kuriuo nustatyti detaliojo plano rengimo tikslai, nurodyta detaliojo plano koncepciją teikti tvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai detaliojo plano rengimo etapu, detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas pavesta Architektūros ir miesto planavimo skyriui) teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų.

Konstatavus, jog pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, kiti skundo trūkumai neaptariami.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Pareiškėja pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 847429, patvirtinantį 100 litų žyminio mokesčio sumokėjimą. Skundą atsisakius priimti, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį ir mokėjimo nurodymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105-106 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos DNSB „Pradžia“ skundą atsakovėms Palangos miesto savivaldybės tarybai, V. J., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo, kuriuo patvirtinta detaliojo plano koncepcija, panaikinimo.

Grąžinti DNSB „Pradžia“, įm. kodas 125187441, 100 (vieno šimto) litų žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. gruodžio 30 d. AB Šiaulių bankas Palangos filialas, mokėjimo nurodymas Nr. 847429.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė