Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1662-1155/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-05
Bylos Nr.
1-1662-1155/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09810-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
A. L.
Advokatai
Sigitas Mikliušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1662-1155/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09810-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui,galimai laiduotojai A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2022 m. kovo 22 d. apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, KET 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad artėjo (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugas pasveikinti, išgėrė stipraus alkoholinio gėrimo (viskio) 100–150 g. Tris dienas tikrai negėrė. Neplanavo važiuoti su mašina, bet atstumas buvo nedidelis – 3 km, todėl taksi neatvažiavo, taigi, jis sėdo į mašiną ir išvažiavo (iš darbovietės namo). Prie namų jam pasirodė, kad jį užsipuolė, neišleido iš mašinos. Jis išsigando, tada pasirodė policija. Policijos pareigūnai siūlė tikrintis neblaivumą, bet jis nesitikrino. Nesijautė girtas, jautėsi išgėręs. Netoleruoja vairavimo išgėrus alkoholio, vairuoja (duomenys neskelbtini), labai gailisi, kad taip padarė. Šiuo metu mašina priklauso įmonei, o tuo metu jis mašiną buvo pasiskolinęs. Sutuoktinė jam daug padeda psichologiškai, jų santykiai geri, gyvena kartu, veda bendrą ūkį. (Duomenys neskelbtini). Nori, kad sutuoktinė už jį laiduotų. Jis klauso sutuoktinės, kai išgeria, nesėda už vairo, taip atsitiko tik šį kartą. Sutuoktinė smerkia jo poelgį. Ji stebėjosi, kaip jis taip galėjo padaryti. Niekada gyvenime nesės už vairo išgėręs. Dabar negeria ir negers niekada.

Teisiamajame posėdyje kaip galima laiduotoja apklausta A. L. parodė, kad kaltinamasis – jos sutuoktinis išgėręs nevairuoja. Sūnus paskambino, kad tėvas prisidirbo. Prižiūrės sutuoktinį. Neigiamai vertina jo poelgį. Vesis sutuoktinį į (duomenys neskelbtini), kad nebūtų vienas, kad būtų užimtas. Sutuoktinis nėra psichologiškai stiprus, ji nerimauja dėl savo sutuoktinio. Užstatą gali sumokėti, turi verslą. Mano, kad sutuoktinis nedarys naujų veikų, girtas nevairuos, išvadas padarė.

Teisiamajame posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. būdamas namuose išgėrė apie 200 g degtinės, po to važiavo automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į antrus savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas, kokiu maršrutu vyko, neprisimena. Nurodyta transporto priemonė priklauso jo kolegei V. B., kuri davė jam savo automobilį pasivažinėti prieš kokius 2 mėnesius, tikslaus laiko neprisimena, kadangi jis savo transporto priemonės neturi. Jam būnant ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kur yra antri jo namai, kieme priėjo du jam nepažįstami vyriškiai ir jį užsipuolė, tiksliai negali pasakyti dėl ko, neprisimena, nieko nenori komentuoti, nes bijo, kad nepameluotų. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, vėliau jį pristatė į policijos komisariatą. Jis pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Kodėl taip pasielgė, jis nežino, paaiškinti negali, pirmą kartą gyvenime susiklostė tokia situacija, galbūt susijaudino. Nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos (b. l. 122–123).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Ž. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) rinkinės „Vytis“ antrosios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2022 m. kovo 22 d. tarnybos metu dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. (V. M.) apie 18.45 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), piliečiai sustabdė ir sulaikė vairuotoją, kuris yra galimai neblaivus. Tarnybiniu automobiliu atvykus nurodytu adresu, prie įvažiavimo į namo kiemą, šalia vartų, pamatė stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio keleivio priekinės sėdynės sėdėjo vyras, o šalia automobilio stovėjo 3 vyrai, iš kurių vienas laikė automobilio keleivio priekines duris, o kiti buvo šalia automobilio. Jis suprato, kad asmuo laikė duris, kad vyras negalėtų pasišalinti. Jis su kolega priėjo prie minėto automobilio ir vienas iš liudytojų, kurio duomenų neprisimena, atidavė jam automobilio „Škoda“ užvedimo raktelius bei pasakė, kad raktelius atėmė iš vairuotojo, kad šis negalėtų niekur išvažiuoti. Nuėjęs prie automobilio keleivio priekinių durelių, jis atidarė dureles ir nurodė vairuotojui išlipti iš automobilio, šis taip ir padarė. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, eidamas asmuo lingavo. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Jis paklausė vyro, kada šis paskutinį kartą vartojo alkoholį. Vyriškis atsakė, kad gėrė vakar. Ant keleivio priekinės sėdynės gulėjo rankinė. Jis paėmė rankinę ir joje pamatė asmens tapatybės kortelę, kuri priklausė A. L., t. y. automobilio vairuotojui, kuris sėdėjo ant keleivio sėdynės. Vairuotojas A. L. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kuriame asmeniui buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. A. L. vengė tikrintis, sakė, kad yra pasiruošęs papūsti į alkotesterį, tačiau duodant pūsti į alkotesterį asmuo atsisakydavo, ranka prisidengdavo burną, nusisukdavo, pradėdavo kažką nereikšmingo kalbėti, taip vengė būti tikrinamas. A. L. buvo pasiūlyta vykti į medicinos įstaigą, kurioje jam būtų nustatytas girtumas, tačiau A. L. tai daryti atsisakė nurodydamas, kad ir taip yra neblaivus. A. L. papūsti į alkotesterį siūlė ir jo kolega. Po to buvo priėjęs A. L. sūnus L. L., kuris ragino tėvą papūsti į alkotesterį, tačiau šis kartojo, kad papūs, reikia pūsti, tačiau tai daryti vengdavo. Asmuo kelis kartus buvo įspėtas apie vengimo tikrintis alkotesteriu padarinius. Kadangi įkalbėti A. L. alkotesteriu pasitikrinti blaivumą nepavyko, asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Atvežtas A. L. pradėjo skųstis sveikatos sutrikimais, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri A. L. pristatė į (duomenys neskelbtini). Gulėdamas stebėjimo palatoje A. L. vengė gydymo, atsisakė duoti kraują tyrimams, gerti ir leistis vaistus. Medikams atstačius A. L. širdies ritmą, jis buvo išrašytas iš ligoninės ir vėl pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Kam priklauso automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. paaiškinti nesugebėjo. Patikrinus duomenų bazę nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso V. B., tačiau tuo metu kilo duomenų bazės sutrikimų, nepavyko nustatyti jos kontaktų, o A. L. sūnus paaiškino, kad minėtas automobilis priklauso jo tėvui, kuris automobilį neseniai nusipirko iš mamos draugės ir galbūt dar nespėjo užregistruoti savo vardu. Automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Įvykį, kaip A. L. neblaivus važiavo ir vairavo savo automobilį „Škoda“, matė bei A. L. sulaikant dalyvavo M. U., J. M. ir S. G. Visi trys liudytojai parašė paaiškinimus. Pristatant asmenį specialiosios priemonės nebuvo panaudotos. Bendraujant buvo filmuota „Body 9013“, „Body 9014“. Kada atvažiavo A. L. sūnus L. L., jis nepastebėjo, nes protokolavo įvykį (b. l. 25–28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. G. parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas savo automobiliu pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo labai lėtai, sudarė automobilių spūstį, važiuodamas vinguriavo, buvo išvažiavęs į priešpriešinę kelio eismo juostą, užvažiavęs ant šaligatvio bortelio. Dėl tokių priežasčių pagalvojo, kad automobilio „Škoda“ vairuotojas yra galimai neblaivus. Automobilis iš (duomenys neskelbtini) pasuko (duomenys neskelbtini) ir sustojo ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini). Automobiliui sustojus, prie transporto priemonės sustojo pravažiuojantys automobiliai, vieno jų vairuotojas priėjo prie minėto automobilio „Škoda“, atidarė vairuotojo pusės dureles ir ištraukė iš automobilio „Škoda“ užvedimo spynelės raktelius. Paėmus automobilio raktelius, vairuotojas iš savo automobilio neišlipo, sėdėjo jame. Jis su kitu pravažiuojančiu asmeniu, kuris iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktelius, laikė užspaudę automobilio „Škoda“ vairuotojo dureles, kad vairuotojas nepasišalintų. Akivaizdžiai neblaivus automobilio „Škoda“ vairuotojas, sėdėjęs automobilyje, bandė iš transporto priemonės išlipti bei perlipti į keleivio vietą, tačiau asmeniui to padaryti nepavyko. Jam laikant automobilio duris, transporto priemonėje uždarytas vairuotojas bandė su juo bendrauti, keletą kartų buvo pravėręs duris, iš automobilio tuo metu sklido stiprus alkoholio kvapas, o paties vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, iš asmens akių akivaizdžiai matėsi, kad šis yra neblaivus, taip pat ant automobilio „Škoda“ galinės sėdynės matė 1 l talpos degtinės butelį. Vyras, vairavęs nurodytą automobilį „Škoda“, jam yra matytas. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai automobilio „Škoda“ vairuotojui ne kartą siūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau šis kategoriškai atsisakė tai padaryti (b. l. 31‑34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. M. parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. apie 18.40 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešais jį, už dar vieno automobilio važiuojantį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris labai stabdė eismą, vingiavo. Automobilis „Škoda“ pasuko į (duomenys neskelbtini), o vėliau į (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas į priešpriešinę kelio eismo juostą, vėliau išsilygino ir bandė įsukti į pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini), kiemą, tačiau to padaryti transporto priemonei nepavyko, automobilis užvažiavo ant šaligatvio bortelio ir bandė išsilyginti manevruodamas pirmyn ir atgal, kol galiausiai sustojo prie pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini), tvoros vartelių. Jis sustojo prie automobilio „Škoda“, po to prie nurodyto automobilio sustojo dar vienas automobilis „Honda“ ir atėjo kažkoks gyventojas. Jiems išlipus iš savo automobilių, atėjęs pravažiuojantis asmuo, vardu M., atidarė vairuotojo dureles ir ištraukė iš užvedimo spynelės užvedimo raktelius, po to jie laikė užspaudę automobilio „Škoda“ dureles, kad akivaizdžiai neblaivus automobilio vairuotojas nepasišalintų, vėliau dureles laikė ir pravažiuojantis asmuo, vardu S. Jiems laikant automobilio duris uždarytas, vairuotojas bandė su juo bendrauti, keletą kartų buvo pravėręs duris, iš automobilio tuo metu sklido stiprus alkoholio kvapas, o paties vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl buvo akivaizdu, kad asmuo yra neblaivus, taip pat, ant asmens automobilio galinės sėdynės jis matė 1 l talpos degtinės butelį. Be to, automobilio „Škoda“ vairuotojas bandė persėsti į keleivio vietą, tačiau to padaryti nepavyko. Vėliau atvykę policijos pareigūnai pasisodino vairuotoją į savo automobilį (b. l. 37–40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. U. parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. apie 18.40 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), nuo miesto pusės pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš (duomenys neskelbtini) pasuko į (duomenys neskelbtini). Automobilis labai stabdė eismą, vingiavo, vos nesukėlė eismo įvykio su kitomis važiuojančiomis transporto priemonėmis. Sukdamas (duomenys neskelbtini) automobilis „Škoda“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, vėliau išsilygino ir bandė įsukti į pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini), kiemą, tačiau to padaryti transporto priemonei nepavyko. Užvažiavęs ant šaligatvio bortelio automobilis bandė išsilyginti manevruodamas pirmyn ir atgal, kol galiausiai sustojo prie pastato, pažymėto (duomenys neskelbtini), tvoros vartelių. Jis sustojo prie automobilio „Škoda“, taip pat sustojo dar vienas automobilis bei atėjo dar kažkoks vyras. Jiems išlipus iš savo automobilių, atėjęs prie automobilio „Škoda“, jis atidarė automobilio vairuotojo dureles ir ištraukė iš užvedimo spynelės užvedimo raktelius, po to jis su vyrais laikė automobilio „Škoda“ dureles užspaudę, kad akivaizdžiai neblaivus vairuotojas nepasišalintų. Jiems laikant automobilio duris uždarytas, vairuotojas bandė su juo bendrauti, keletą kartų buvo pravėręs duris, iš automobilio tuo metu sklido stiprus alkoholio kvapas, o paties vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, todėl buvo akivaizdu, kad šis yra neblaivus, taip pat ant automobilio „Škoda“ galinės sėdynės matėsi 1 l talpos degtinės butelis. Automobilio „Škoda“ vairuotojas jiems siūlė pinigų už tai, kad jie jį paleistų, minėtas asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje. Taip pat automobilio „Škoda“ vairuotojas bandė persėsti į keleivio vietą ir, prieš atvykstant policijos pareigūnams, vyriškiui pavyko tai padaryti. Vėliau atvykę policijos pareigūnai pasisodino automobilio „Škoda“ vairuotoją į savo automobilį, o jis pareigūnams atidavė automobilio „Škoda“ užvedimo raktelius (b. l. 43–46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. B. parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai jai paskambino tyrėja S. S. Automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, ji yra nurodyto automobilio savininkė. A. L. ji pažįsta nuo labai senų laikų, jie abu (duomenys neskelbtini). Taip pat pažįsta ir jo sutuoktinę, bendrauja šeimomis. Minėtą transporto priemonę ji paskolino A. L. pavažinėti prieš porą mėnesių, tikslios datos nepamena. Jo automobilis sugedo, todėl jis paprašė jos paskolinti savąjį. Kadangi ji važinėja kitu automobiliu, ir minėtas automobilis jai buvo nereikalingas, ji sutiko A. L. paskolinti nurodytą automobilį (b. l. 48–51).

Iš 2022 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0322_190200_001“ užfiksuotas pareigūno bendravimas su įvykio liudytojais, jų duomenų užrašymas, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0322_190200_002“ užfiksuotas pareigūno bendravimas su įtariamuoju, esančiu tarnybiniame automobilyje įrengtoje laikino sulaikymo kapsulėje, užfiksuota, kad pareigūnas rankoje laiko alkotesterį ir sako įtariamajam, kad atsisakymas tikrintis blaivumą bus prilygintas sunkiam girtumo laipsniui, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0322_190200_003“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas bendrauja su įtariamuoju bei dar kartą paklausia jo, ar šis atsisako pasitikrinti blaivumą ir pūsti į alkotesterį, šis atsako, kad ne. Po to pareigūnas dar kartą paklausia, ar įtariamasis sutinka patikrinti blaivumą, matosi, kad pareigūnas laiko alkotesterį prie įtariamojo, tačiau pastarasis nepučia ir sako „nepykit ant manęs, aš ne prie ko, aš esu paprastas žmogelis“, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0322_190200_004“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas aiškinasi su įtariamuoju dėl blaivumo patikrinimo. Laikydamas alkotesterį rankoje šalia įtariamojo, pareigūnas paaiškina, kad pūsti reikia apie 3 sekundes, įtariamasis neatlieka pūtimo, tiesiog sėdi laikydamas rankas prie veido, pūtimo neatlieka, pareigūnas uždaro transporto priemonėje įrengtos laikino sulaikymo kameros duris ir nueina šalin, po to dar kartą prieina prie įtariamojo ir vėl siūlo šiam atlikti neblaivumo patikrinimą, tačiau įtariamasis to nepadaro, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0322_190200_005“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas toliau prašo įtariamojo atlikti pūtimą, tačiau įtariamasis to nepadaro, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota (b. l. 56–57).

Iš 2022 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2022 m. kovo 23 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu M. U. ikiteisminiame tyrime pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros protokole nurodyta, kad įrašas filmuotas iš judančio automobilio vidaus, įraše fiksuojamas vaizdas prieš automobilį. Įraše užfiksuotas važiuojantis automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įraše matosi, kaip nurodyta transporto priemonė sankryžoje pasuka į dešinę, įtartinai manevruoja. Matosi, kaip sukdamas į dešinę automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, kerta ištisinę juostą ir juda tiesiai. Matosi, kaip transporto priemonė įtartinai manevruoja. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota (b. l. 53–55, 58–60).

Iš 2022 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0322_190158_001.MP4“ užfiksuotas pareigūno bendravimas su įvykio liudytojais ir įtariamuoju, matosi, kaip policijos pareigūnas prieina prie automobilio, kuriame sėdi įtariamasis (įtariamasis sėdi priekinėje keleivio sėdynėje). Priėjus pareigūnui įtariamasis sako „aš girtas“. Vaizdo įraše nurodytu laiku, t. y. „2022-03-22 19:04:00“, policijos pareigūnas paklausia, ar įtariamasis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsako „vakar vartojau“. Vaizdo įraše įtariamasis atrodo akivaizdžiai neblaivus, kalba nerišliai, asmens judesiai nekoordinuoti, sunkiai kalba. Policijos pareigūnas pasodina įtariamąjį į tarnybiniame automobilyje įrengtą laikino sulaikymo kamerą ir nueina atgal prie transporto priemonės, kurioje sėdėjo įtariamasis, ją apžiūri. Po to pareigūnas eina prie tarnybinės transporto priemonės ir paima alkotesterį, ateina prie įtariamojo, sėdinčio laikino sulaikymo kameroje, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0322_190158_002.MP4“ užfiksuotas pareigūno bendravimas su įtariamuoju, sėdinčiu laikino sulaikymo kameroje, pareigūnas duoda įtariamajam supakuotą pūtimui atlikti skirtą vamzdelį bei paaiškina, kaip reikės atlikti pūtimą į alkotesterį, tačiau įtariamasis į alkotesterį nepučia, sėdi ranka uždengęs burną, pareigūnas kelis kartus siūlo įtariamajam atlikti pūtimą į alkotesterį bei paaiškina, kokią atsakomybę užtraukia atsisakymas pasitikrinti blaivumą. Pareigūnas laiko alkotesterį ištiesęs ranką prie pat įtariamojo, įtariamasis neatlieka pūtimo, visokiais būdais išsisukinėja, ir po daugelio pareigūno prašymų, įspėjimų bei paaiškinimų apie tai, kokios atsisakymo pasitikrinti blaivumą pasekmės, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0322_190158_004.MP4“ užfiksuotas pareigūno bendravimas su liudytojais, kuriems pranešama apie tai, kad reikės parašyti paaiškinimus, vaizdo įraše nurodytu laiku, t. y. „2022-03-22 19:19“, pareigūnas paklausia įtariamojo, kam priklauso automobilis, įtariamasis nurodo, kad ne jam, pareigūnas dar keletą kartų pateikia įtariamajam alkotesterį, nurodydamas atlikti pūtimą blaivumo patikrinimui, ranka prideda alkotesterį arčiau įtariamojo, tačiau šis užsidengia burną ranka ir pūtimo neatlieka, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0322_190158_005.MP4“ užfiksuota, kaip pareigūnas išdalija įvykio liudytojams paaiškinimų blankus, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0322_190158_006.MP4“ tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 61–63).

Iš 2022 m. kovo 22 d. A. L. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2022 m. kovo 22 d. 19.30 val. nustatyti įtariamojo neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo negali pėda po pėdos eiti tiesia linija, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, yra įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, asmuo atsisakė pasirašyti (b. l. 66).

Iš 2022 m. kovo 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė būklė. Ant automobilio kėbulo pastebėti smulkūs nubrozdinimai, kitų defektų nenustatyta. Protokolo fotolentelėje užfiksuotos automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidaus ir išorės nuotraukos. Užfiksuota automobilio viduje ant sėdynių esanti į polietileninį krepšį įdėta stiklinė tara (b. l. 67–70).

Iš 2022 m. kovo 22 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad vadovaujantis teisės aktuose numatyta tvarka, priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnyje, transporto priemonė priverstinai nuvežta 2022 m. kovo 22 d. 20.30 val., (duomenys neskelbtini) (b. l. 71–72).

Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 22 d. gydytojo kardiologo konsultacijos išrašo nustatyta, kad A. L. į gydymo įstaigą atvyko lydimas policijos, apie 3 dienas vartoja alkoholį, 2022 m. kovo 22 d. sulaikytas policijos dėl vairavimo išgėrus alkoholio, pacientas pasiskundė dažna širdies veikla. Dokumente taip pat nurodyta, kad pacientas yra neadekvatus, konfliktiškas, nuo paciento sklinda alkoholio kvapas, pacientas kategoriškai atsisako kraujo tyrimų, pasirašyti ligos istorijoje bei pasirašyti, jog nesutinka duoti kraujo tyrimams (b. l. 73).

Iš VĮ „Regitra“ 2022 m. kovo 23 d. duomenų bazės išrašo nustatyta, kad transporto priemonės „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 74).

Iš VšĮ „Emprekis“ 2022 m. kovo 23 d. pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Škoda“, kurios techniniai parametrai analogiški automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parametrams, kaina Lietuvoje su PVM yra 2640 Eur (b. l. 76).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną vairavo transporto priemonę prieš tai išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo, policijos pareigūnai siūlė jam pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis atsisakė. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų E. Ž., S. G., J. M., M. U. parodymai; 2022 m. kovo 23 ir 31 d. bei 2022 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolai; A. L. 2022 m. kovo 22 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. kovo 22 d. 19.30 val. nustatyti šie A. L. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo negali pėda po pėdos eiti tiesia linija, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), asmuo vengia neblaivumo patikrinimo; (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 22 d. gydytojo kardiologo konsultacijos išrašas ir kiti byloje esantys duomenys. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. L. vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, jog A. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, nes nagrinėjamu atveju A. L. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau konkretus jo neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas. Minėtos aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo yra galimas, jis jokios įtakos A. L. teisinei padėčiai neturi.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Kaltinamasis A. L. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo sutuoktinė A. L. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. L. padarė nesunkų nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. klausimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nekilo. A. L. teisiamas pirmą kartą (b. l. 113–114), vieną kartą baustas administracine tvarka, skirtas įspėjimas (b. l. 82–85), dirba (b. l. 112), gyvena su (duomenys neskelbtini), byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. L. piktnaudžiautų alkoholiu. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje A. L. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės A. L. prašymas perduoti A. L. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta, (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai kartu gyvena, veda bendrą ūkį, kasdien bendrauja, laiduotoja kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Šios aplinkybės leidžia laikyti ją teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojos savybes, aplinkybę, kad laiduotoja teisiamojo posėdžio metu sutiko sumokėti užstatą, kas parodo jos rimtą požiūrį į prisiimtą atsakomybę, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui (BK 40 straipsnis).

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes jis veiką padarė naudodamasis šia teise, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl jam nustatomas dvejų metų specialiosios teisės atėmimo terminas. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. kovo 23 d. (b. l. 134–135).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo A. L., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, ji turi ekonominę vertę, ją naudojant padarytas nesunkus nusikaltimas, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad A. L. vairavo trečiajam asmeniui – V. B. priklausantį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 74–75). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkei būtų žinoma, jog A. L. vairuos transporto priemonę ir vengs neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ar kad ji būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2022 m. kovo mėnesio duomenimis, automobilio „Škoda Superb 2.0 TDI DPF“ kaina su PVM yra 2640 Eur (b. l. 76). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K‑195‑788/2019). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas ir vengimas neblaivumo patikrinimo, kai yra nustatyti neblaivumo požymiai, yra pavojinga nusikalstama veika. A. L. vairavo automobilį, vengė pasitikrinti neblaivumą, kai buvo nustatyti akivaizdūs jo neblaivumo požymiai. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai pažymėjo, jog A. L. automobilį vairavo pavojingai, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, užvažiavęs ant bortelio, sudarė automobilių spūstis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. L. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2640 Eur (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Teismas šioje baudžiamojoje byloje nenustatė pagrindų sumažinti išieškotiną iš kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 22 d. 19.35 val. iki 2022 m. kovo 23 d. 15.30 val. (vieną dieną) (b. l. 124–126; 132–133).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 134–135), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, priklijuotame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 134–135), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke, priklijuotame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš A. L. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 2640 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų), į valstybės biudžetą.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. L., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Išaiškinti A. L., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. L., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Eglė Ramanauskienė