- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-565-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02917-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., A. R., BAB bankui „Snoras“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų L. R. ir A. R. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4016-812/2015 pagal pareiškėjo antstolio A. B. prašymą suinteresuotiems asmenims BAB bankui „Snoras“, A. R., L. R. ir A. R., atstovaujamoms įstatyminio atstovo A. R. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis A. B. prašė pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/ 02091 pradinę skolininkę J. R. į po jos mirties 2013-05-10 paveldimo turto perėmėjus A. R., L. R. ir A. R., atstovaujamas įstatyminio atstovo A. R..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/02091 skolininkę J. R., mirusią 2013-05-10, į jos turtinių prievolių perėmėjus – A. R. L. R. ir A. R. atstovaujamas įstatyminio atstovo A. R., vykdant išieškojimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-18 išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1169-739/2010. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro 2014-11-21 išrašo teismas nustatė, kad po J. R. mirties dėl palikimo priėmimo Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. Š. pateiktas pareiškimas, J. R. palikimą priėmė jos sutuoktinis A. R. bei nepilnametės dukros L. R. ir A. R.. Sprendė, kad priėmę palikėjos turtą, vadovaujantis CK 5.1 str. nuostatomis, įpėdiniai paveldėjo ir palikėjos (pradinės skolininkės) turtines prievoles.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. R. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutartį, nurodant, kad skolininkės J. R. turtinių prievolių perėmėja L. R. atsako tik paveldėtu turtu. Nurodo, kad priimant palikimą A. R. neturėjo duomenų apie velionės skolas ir buvo įsitikinęs, kad palikimas nėra apsunkintas kreditorių reikalavimais ir apie tai informavo ją.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. R. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutartį, nurodant, kad skolininkės J. R. turtinių prievolių perėmėjas A. R. ir A. R. atsako tik paveldėtu turtu. Nurodo, kad priimant palikimą neturėjo duomenų apie velionės skolas ir buvo įsitikinęs, kad palikimas nėra apsunkintas kreditorių reikalavimais ir apie tai pranešė dukrai L. R..
Atsiliepimas
Atsiliepime į A. R. atskirąjį skundą L. R. su A. R. reikalavimu sutinka ir prašo jo atskirąjį skundą patenkinti nurodytais jo motyvais.
Atsiliepime į L. R. atskirąjį skundą A. R. su L. R. reikalavimu sutinka ir prašo jo atskirąjį skundą patenkinti nurodytais jo motyvais.
Atsiliepime į L. R. ir A. R. atskiruosius skundus A. R. įstatyminis atstovas A. R. su L. R. ir A. R. reikalavimais sutinka ir prašo jų atskiruosius skundus patenkinti nurodytais jų motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias išieškotojo pakeitimą vykdymo procese.
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0025/10/02091 dokumentų nustatyta, kad antstolis A. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-18 išduoto įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-1169-739/2010 pagrindu vykdo išieškojimą iš skolininkės J. R. išieškotojo BAB banko „Snoras“ naudai. Pagal vykdomąjį dokumentą antstolis išieškojo 173,77 Eur sumą, liko neišieškota 389,41 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-18) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei vykdymo išlaidos. Skolininkė J. R. 2013-05-10 mirė. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro 2014-11-21 išrašo matyti, kad po J. R. mirties dėl palikimo priėmimo Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. Š. pateiktas pareiškimas, J. R. palikimą priėmė jos sutuoktinis A. R. bei nepilnametės dukros L. R. ir A. R.. Antstolio prašymu pirmosios instancijos teismas pakeitė skolininką vykdymo procese. Naujieji skolininkai atskiruosius skundus grindžia tuo, jog priimant palikimą neturėjo duomenų apie velionės skolas ir buvo įsitikinę, kad palikimas nėra apsunkintas kreditorių reikalavimais.
LR CPK 596 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens mirties atveju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (LR CPK 48 str. 1 d.). Taigi šiuo atveju būtina nustatyti mirusios skolininkės materialinių teisių perėmimą paveldėjimo būdu.
Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro 2014-11-21 išrašo duomenų matyti, kad palikimą, atsiradusį po skolininkės J. R. mirties, pateikę Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo priėmė jos sutuoktinis A. R. bei nepilnametės dukros L. R. ir A. R.. Taigi, apeliantai išreiškė valią priimti palikimą vienu iš LR CK 5.50 str. 2 d. numatytų būdų pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo.
Aiškindamas LR CPK 596 str. taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 yra pažymėjęs, kad LR CPK 596 str. yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais LR CPK 596 str. prasme. Paveldėjimo atveju skolininko pakeitimui pagal LR CPK 596 str. būtina nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Kreditoriaus reikalavimo LR CK 5.63 str. prasme pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal LR CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka LR CK 5.63 str. sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais LR CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Nustatyta, kad antstolis A. B. 2015-04-20 pateikė teismui pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, kuriame nurodė savo vykdomą bylą ir kreditorių, kurio naudai vykdo išieškojimą iš J. R.. Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad apeliantai yra informuoti apie šioje vykdomojoje byloje palikėjos J. R. esamą skolą, kad jiems pateiktas antstolio sudarytas turto apyrašas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog šiuo atveju buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujų skolininkų galimai nėra įvykęs. Nustatytų ir ištirtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai išnagrinėti reikalingų aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės, dėl to priimti procesinį sprendimą skundžiamoje nutartyje neturėjo jokio teisinio pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl šalies pakeitimo vykdymo procese perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.