Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirta jam 48 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 32 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas – nuo 2024 m. balandžio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis disponavo suklastotu dokumentu, tai yra jis nuo 2024 m. balandžio 26 d. apie 07.30 val., nuo atvykimo iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką momento, laikė turėdamas su savimi žinomai netikrą X vairuotojo pažymėjimą Nr. Bxxxxxxx5, kuriame atspausdinta jo (V. K.) nuotrauka ir nurodyti jo anketiniai duomenys, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2024 m. balandžio 26 d. 07 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), atvykstant į Lietuvos Respubliką pateikdamas dokumentų patikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės X pasienio užkardos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka V. K. kaltei pagrįsti, kad jo kaltė be jo prisipažinimo taip pat įrodyta ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojo A. J. apklausos protokolu, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu bei apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais bei išklausiusi apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pozicijas, atitinkamai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą tiek įrodymų vertinimo, tiek teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendis tinkamai argumentuotas, teismo išvados, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka byloje nustatytus faktinius duomenis.

8. Viena iš baudžiamojo proceso paskirčių yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

10. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus. Tokiems dokumentams kaip pasui, asmens tapatybės kortelei, vairuotojo pažymėjimui yra taikomi sudėtingi pagaminimo technologiniai reikalavimai, siekiant užtikrinti šių dokumentų aukštus saugumo standartus.

11. Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą, žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas, netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Taigi, dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas).

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2024 m. balandžio 26 d. Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto A. J. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 25 d. nuo 20.00 val. iki 2024 m. balandžio 26 d. 9.00 val., vykdė tarnybą kartu su jaunesniuoju specialistu V. N.. 7.35 val. vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože ir vadovaudamasis patvirtintais rizikos profiliais bei vykdant sustiprintą kontrolę prie vidaus Europos Sąjungos sienos su Lenkijos Respublika, Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini) k. ribose, kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, 97 km, atvykstant į Lietuvos Respubliką, dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį Fiat Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (UKR reg.), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo X Respublikos pilietis V. K., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. Fxxxxxx1. Tikrinimo metu vairuotojas pateikė galimai suklastotą (visiška klastotė: UV apsauga nėra, dokumentas pagamintas ne iš polikarbonato, atlikta spalviniu spausdintuvu, imituotas mikroteksto, nėra ofseto halogramos), jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. Bxxxxxxx5. Pilietis teigė, kad jo pateiktas vairuotojo pažymėjimas nėra suklastotas.

13. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. K. savo kaltę pripažino visiškai. Apklausiamas paaiškino, kad originalų vairuotojo pažymėjimą pametė 2011 metais, gavo jo dublikatą. Dublikatas susidėvėjo, tačiau dėl X vykstančio karo neturėjo galimybės kreiptis dėl pažymėjimo išdavimo, gyveno Vokietijoje. Dėl šios priežasties internete surado kontaktą, kuris pagal nusiųstas originalaus vairuotojo pažymėjimo nuotraukas, padarė jo vardu išduotą ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą. Dokumentas atrodė lygiai taip pat kaip jo turėtas originalus vairuotojo pažymėjimas, jame buvo įrašyti tikri V. K. duomenys. Šį dokumentą jis ir pateikė Lietuvos pasieniečiams.

14. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio nuteistasis V. K. ir jo gynėjas laikosi pozicijos, kad nuteistojo su savimi turėtas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams patikrinimui pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra Ukrainos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo kopija / dublikatas, kas nėra uždrausta įstatymo. Tačiau tokia gynėjo pozicija nėra pagrįsta.

15. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekdamas įrodyti, kad nuteistajam X buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, gynėjas pateikė teismui Pagrindinio (duomenys neskelbtini) VRM teritorinio aptarnavimo centro Nr. 6xx1 2024 m. birželio 13 d. raštą, kuriame nurodyta, kad V. K. X nacionalinis pažymėjimas išduotas 2011 m. kovo 4 d., jo galiojimas neterminuotas, pažymėjimo Nr. Bxx xxxxx5, išvardintos įgytos kategorijos, apribojimų nėra, pažymėjimas galioja. Pateiktas dokumentas iš tiesų patvirtina, kad pasienio užkardos pareigūnams nuteistojo pateiktame dokumente nėra neteisingų nuteistojo asmens duomenų. Vis tik šioje baudžiamojoje byloje vertinamas ir pareigūnams pateikto dokumento atitikimas jo formai ir turiniui, t. y. dokumento originalumo klausimas.

16. Byloje esančiame 2024 m. balandžio 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės B. P., turinčios dokumentų tikrinimo ir tyrimo 2-ojo lygio specialisto kvalifikaciją ir atlikusios vairuotojo pažymėjimo Nr. Bxxxxxxx5 apžiūrą, apžiūros protokole nurodyta, kad pateiktas tirti X vairuotojo pažymėjimas Nr. Bxxxxxxx5, kuriame nurodyti piliečio V. K. asmens duomenys, yra pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus – pažymėjimas pagamintas ne ant vertybinio polikarbonatinio pagrindo, o ant paprasto plastiko, atspausdintas ne poligrafiniu spaudos būdu, o spalviniu rašaliniu spausdintuvu, dokumentas neturi būtino, reikiamo lazerinio graviravimo elemento, neturi reikiamos ultravioletinių spindulių apsaugos, neturi tikros abipusės skaidrios laminavimo plėvelės su optiškai kintančiais elementais, neturi tikros giljoširuotės ir vaivorykštinės spaudos elementų, neturi tikrų mikrotekstinių užrašų. Remiantis išvardintais požymiais ir vertybinių dokumentų duomenų bazėje „iFADO“ esančiu Ukrainos vairuotojo pažymėjimo pavyzdžiu, specialistės vienareikšmiškai konstatuota, kad pateiktas tirti vairuotojo pažymėjimas yra netikras.

17. Apeliacinės instancijos teismas šiuo apžiūros protokolu ir jame užfiksuotais duomenimis vadovaujasi, kadangi nenustatė pagrindo abejoti nei apžiūros objektyvumu, nei apžiūrą atlikusios specialistės kvalifikacija, tokių abejonių nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

18. Taigi vadovaujantis paties nuteistojo paaiškinimais, minėtu vairuotojo pažymėjimo apžiūros protokolu, taip pat kita rašytine bylos medžiaga, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis V. K., turėdamas X įgytą teisę vairuoti transporto priemones, tačiau fiziškai nebeturėdamas šią teisę pagrindžiančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo – iš teisės gaminti tokius dokumentus neturinčio asmens įgijo netikrą dokumentą, išoriškai panašų į tikrą ir juo disponavo bei pateikė pasienio pareigūnams. Toks dokumentas (vairuotojo pažymėjimas) laikytinas ne vairuotojo pažymėjimo kopija, kaip tai bandoma įrodyti skunde, tačiau netikru (suklastotu) dokumentu, už disponavimą kuriuo ir jo panaudojimą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į gynybos poziciją reikia pažymėti, kad dokumento dublikatas yra išduodamas tik originalų dokumentą išdavusios institucijos ir atitinka visus tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. yra pagamintas ant tinkamo pagrindo, tinkamai atspausdintas ir su reikalaujamais elementais (graviravimu, laminavimu, apsauga ir pan.). Atitinkamai dokumento kopija, jei naudojama juridiniam faktui pagrįsti, taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus – kopija turi būti padaryta originalaus, aiškiai įskaitomo dokumento ir tinkamai patvirtinta tokią teisę turinčio asmens (pareigūno). Nagrinėjamu atveju V. K. pareigūnams pateiktas vairuotojo pažymėjimas neatitinka nė vieno šių reikalavimų – nėra nei įgaliotos institucijos išduotas vairuotojo pažymėjimo dublikatas, nei tinkamai patvirtinta pažymėjimo kopija. Gynybos argumentai niekaip nepaneigia tokiam dokumentui keliamų įgijimo, formos, turinio ir saugumo reikalavimų, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

19. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2020).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis, susirasdamas internete asmenį, galintį padaryti vairuotojo pažymėjimą ir jam nusiųsdamas originalaus dokumento skaitmenines nuotraukas bei tokiu būdu gavęs plastikinį pažymėjimą, neabejotinai suvokė, kad disponuoja netikru dokumentu ir norėjo taip veikti. Kaip teigia ir pats nuteistasis, jis įgytą teisę vairuoti patvirtinantį vairuotojo pažymėjimą Ukrainoje gavo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. lankė vairavimo mokyklą, išlaikė teorijos ir vairavimo egzaminus ir įgijo teisę vairuoti. Tokiu būdu įgijo teisę vairuoti B, C ir D kategorijos transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimus gavo įgaliotoje įstaigoje, pateikęs reikiamus dokumentus. Pametęs vairuotojo pažymėjimą, kreipėsi į egzaminų-registracijos skyrių, kur jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimo dublikatas. Taigi nuteistajam aptariamo dokumento ir jo dublikato išdavimo tvarka buvo žinoma, jis suvokė ir tai, kas yra tokį dokumentą įgaliota išduoti institucija. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti, kad V. K. galėjo nesuvokti ar nesuvokė disponuojantis netikru vairuotojo pažymėjimu ar tokiu suklastotu dokumentu nesiekė pasinaudoti. Todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia.

21. Aptartų duomenų visumoje įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, iš naujo įvertinus visą baudžiamosios bylos medžiagą, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai nekyla. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad disponuodamas netikru vairuotojo pažymėjimu ir jį pateikdamas pasienio pareigūnams, nuteistasis V. K. padarė nusikalstamą veiką ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. V. K. dėl disponavimo suklastotu dokumentu nuteistas remiantis ne prielaidomis, o byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais (paties nuteistojo parodymais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojo A. J. apklausos protokolu, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu bei apžiūros protokolu) bei jų visuma. Teismo sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu, t. y. byloje surinktų įrodymų tinkamu vertinimu.

22. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

23. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. K. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę: padarytas apysunkis nusikaltimas; neteistas, administracine tvarka Lietuvoje nebaustas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Šių duomenų visumoje teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant artimesnį vidurkiui. Kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

24. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą bei sukeltas pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, ja bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis.

25. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo V. K. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.