- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- II-128-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02432-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. K., transporto priemonės savininkui J. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo K. K. skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-03-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-9451747-14; pateikti teisinę nuostatą, kodėl pareigūnai laiko negaliojančiu draudimu; išaiškinti nuostatas, jų galiojimo ribas. Paaiškino, kad jis yra vairuotojas ir transporto priemonės nedraudžia. Yra įmonės savininkas, kuris atsakingas už automobilio draudimą. Policijos pareigūnai, jį sustabdę, nepripažino turėtos žalios kortos, kurią išdavė Rusijos Federacijos bendrovė „Rosgosstrach“.
Transporto priemonės savininkas paaiškino, kad draudimą pasirinko todėl, kad jis galioja visose Europos 46 šalyse. Jo įmonė turi Europos pervežimų tarptautines licencijas, todėl reikalinga europinė žalia korta. Automobilį apdraudė ties siena Rusijos Federacijos teritorijoje. Draudime įrašyta, kad draudimas galioja ir Lietuvos Respublikoje. Nuo 2009-01-01 Rusijos draudimo biuras „Rosgosstrach“ įstojo į ES žaliosios kortos sistemą. Transporto priemonė registruota Lietuvos Respublikoje, tačiau jų turima žalioji korta atstoja ir privalomąjį draudimą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji kortelė, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose užsienio valstybėse. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis Įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Įstatyme sąvoka „ES valstybė nare“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes. Rusija nėra nei ES narė. nei EEE valstybė narė. Be to, pažymėtina, kad žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsauga žaliojoje kortelėje nurodytose valstybėse, jei draudikas ir draudėjas nesusitaria kitaip, pagal tų valstybių teisės aktus. Iš K. K. pateikto tarptautinio transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimo matyti, kad jame nėra papildomos atžymos, jog draudimo sutartis savo teisines pasekmes sukelia Lietuvos Respublikoje. Taigi, iš to, kas pasakyta akivaizdu, jog K. K. pažeidė KET 238 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 p. Pareiškėjo skunde pateikti argumentai ir dokumentai tik patvirtina faktą, jog transporto priemonė buvo neapdrausta Lietuvos Respublikoje galiojančiu ir teisines pasekmes sukeliančiu transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir eksploatuojama pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus. Tam, kad tarptautinis transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimo turėjimo faktas nesukeltų neigiamų pasekmių ir nebūtų traktuotinas kaip niekinis, nesuteikiantis teisės vairuoti jame nurodytos transporto priemonės, nepakanka vien jį turėti. Reikalavimų pažeidimas, subjektyvus ir netikslus interpretavimas, teisės aktų neišmanymas neišvengiamai sukelia neigiamas pasekmes ir užtraukia administracinę atsakomybę - atsakingi už draudimo sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai asmenys, nesudarę Įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojai, neturintys galiojančio draudimo liudijimo ar kito dokumento, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą, atsako pagal LR ATPK. Iš tyrimo metu surinktų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo, dokumentų kopijų konstatuotina, jog K. K. nesilaikydamas įstatymų nustatytos ir kitų teisės aktų pažeidė KET 238 p. ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d. Aplinkybė, kad jo vairuota transporto priemonė priklauso J. N. įmonei „Žuvėdra“ neatleidžia jo, kaip transporto priemonės valdytojo, taigi ir vairuotojo, eismo dalyvio, nuo atsakomybės ir pareigos išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles. Vairuotojas, eismo dalyvis privalo būti atsakingas ir įgyvendindamas savo teises elgtis teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka neignoruojant pareigų. Mano, kad Kauno apskrities VPK KPV pareigūnas atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kompetentingai įvertinęs kitas faktines aplinkybes priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad 2014-03-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu K. K. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. nubaustas administracine nuobauda - 100 Lt dydžio bauda, o būtent už tai, kad 2014-03-06 13.51 val. vairavo transporto priemonę - automobilį Volvo FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 83 km., Radviliškio r sav., kuris buvo neapdraustas savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad K. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.
Liudytojas D. Š. parodė, kad dirbo kelyje Šeduva-Kėdainiai-Jonava su tarnybiniu automobiliu, kuriame įrengta valstybinių numerių nuskaitymo įranga. Prasilenkiant su priešais atvažiuojančiu krovininiu automobiliu, prietaisas nuskanavo valstybinius numerius, kad mašina yra nedrausta. Todėl automobilį sustabdė. Vairuotojas pateikė Rusijos Federacijos bendrovės išduotą draudimo liudijimą. Šis draudimo liudijimas Lietuvos teritorijoje negalioja, nes transporto priemonė registruota Lietuvoje. Vairuotojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 123 str. 5 d. Eismo įvykio metu šį draudimą pripažįsta kaip privalomąjį draudimą.
Liudytoja I. V. parodė, kad dirbo su tarnybiniu automobiliu, kuris skenuoja automobilių valstybinius numerius ir kompiuteris iš duomenų bazės duoda informaciją jei automobilis nedraustas ar negalioja techninė apžiūra. Jiems nuskanavo, kad ši transporto priemonė, t. y. sunkvežimis, nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Sustabdžius ir patikrinus duomenų bazėje, taip pat nustatyta, kad transporto priemonė nedrausta. Tuo vadovaudamiesi surašė protokolą.
Byloje nekyla ginčas dėl to, kad transporto priemonė Volvo FH12 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ 10 str. 3 d. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 10 d., kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką, o pagal to paties įstatymo 2 str. 21 d., užsienio valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Tokiu būdu, pagal TPVCAPDĮ nuostatas, kitų valstybių draudimo kompanijos ir jų tarpininkai neturi teisės drausti Lietuvoje registruotų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės. Todėl atmestinas transporto priemonės savininko argumentas, kad Rusijos Federacijos bendrovės „Rosgosstrach“ draudimo bendrovės išduota žalia korta galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka TPVCAPDĮ nuostatas.
Pagal TPVCAPDĮ 10 str. 4d., 25 str., žalioji kortelė - tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas, leidžiantis keliauti per daugelio valstybių teritorijas, atskirai nesidraudžiant pagal šalies, į kurią įvažiuojama, įstatymus. Lietuvoje pripažįstami kitų žaliosios kortelės sistemos valstybių tarptautiniai transporto priemonės draudimo liudijimai, išduoti vairuotojams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos teritoriją.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014-03-25 nutarimą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20N-9451747-14 palikti nepakeistą, pareiškėjo K. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.