Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, kaltinamajam O. O., nukentėjusiajai N. O., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj., sav., (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pakeistas nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. O. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. vasario 1 d., laikotarpiu nuo 03.00 val. iki 04.00 val., aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsuktuvu pradūrė nukentėjusiajai N. O. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturias padangas, kurių vienos vertė 50 eurų, taip jas sugadino, tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą, N. O. priklausantį turtą ir padarė 200 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais O. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis O. O. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad nukentėjusioji yra jo (duomenys neskelbtini). Jau (duomenys neskelbtini) metai kai tarp jų vyksta konfliktinė situacija. Įvykio metu jis nebuvo girtas. Kaltinamasis kartais miega garaže, kadangi neturi nuo buto raktų. Įvykio naktį tikriausiai miegojo garaže, kadangi turėjo atsuktuvą. Atsibudęs išėjo ir garažo ir iš pykčio pradūrė N. O. automobilio keturias padangas, gal tada buvo susipykę. Už padangas kaltinamasis atlygino žalą, įsipareigojo daugiau taip nedaryti. Gal ir buvo taip, kad jis nukentėjusiajai grasino. Dėl neturtinės žalos 5000 eurų atlyginimo, tai šiuo metu kaltinamasis neturi galimybės atlyginti tokios didelės sumos, kadangi šiuo metu neturi pastovaus darbo bei pajamų šaltinio. Su žalos dydžio, tai sutiktų, bet ateityje, kada padės dirbti.

Taigi kaltinamasis O. O. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo O. O. visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. O., paaiškino, kad 200 eurų padarytą turtinę žalą kaltinamasis jai atlygino. Dėl 5000 eurų neturtinės žalos, tai nukentėjusioji savo reikalavimą visiškai palaiko. Paaiškino, kad ji turi (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini), ir vieną dieną išėjo prie automobilio, o važiuoti negali, kadangi pradurtos visos padangos. Nukentėjusiajai reikėjo važiuoti į darbą, o vasario 1 d. dar reikėjo pas (duomenys neskelbtini), tai buvo šokas. Kaltinamasis jai rašinėjo ir žinutes, kad „aš sudeginsiu“, „keiskit ratus“. Jis daug geria. Įvykio dieną, kad pradurtos padangos pastebėjo 7 valandą ryto, nežinojo ką daryti. Po to kreipėsi į autoservisą pagalbos, jai pasakė, kad sugadinti ratai, nepataisys. Visą mėnesį buvo depresinės būsenos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. O. parodė, kad 2022-02-01, apie 7.30 val., ji išėjo į lauką ir nuėjo prie savo automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą rytą buvo labai prisnigta, ar buvo nuleistos padangos ji iškart nepastebėjo. Atsisėdusi į automobilį N. O. pavažiavo apie 20-30 metrų, automobilis užgeso. Ji išlipo iš automobilio ir pamatė, kad automobilio kairės pusės priekinė ir galinė padangos yra nuleistos. Kitos dvi padangos buvo pusiau nuleistos ir girdėjosi, kad leidžiasi iš padangų oras. Ji pradėjo skambinti pažįstamiems, kad jai padėtų sutvarkyti automobilį, tačiau niekas negalėjo jai padėti. Tada ji nuėjo į autoservisą, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje ir paprašė pagalbos. Autoserviso darbuotojas vardu G. sutiko jai padėti. Jie kartu nuėjo iki jos automobilio, jis apžiūrėjo jį ir pasakė, kad yra pradurtos visos padangos. N. O. paprašė jo, kad jis sutvarkytų jai automobilį ir ji jam paliko raktus. 2022-02-09 jai paskambino O. O., kuris yra jos (duomenys neskelbtini), pradėjo rašyti žinutes apie tai, kad jis sudaužys jos automobilio stiklą arba pradurs padangas. Taip pat jis paskambino N. O. ir pasakė, kad pradūrė jos automobilio padangas. Po skambučio ji paskambino O. tėvui I. O., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir paaiškino visą situaciją. Buvęs vyras pasakė jai, kad ji nerašytų pareiškimo, o palauktų kol jis po (duomenys neskelbtini) dienos grįš į Lietuvą ir viską jai apmokės. Ji laukė, tačiau I. su N. O. nesusisiekė. Ji pati skambino I. ir O., tačiau jie į jos skambučius neatsiliepė. Jai padaryta žala 200 eurų. Sąskaita - faktūra dėl padangų pirkimo jai buvo išrašyta 2022-03-03 (b. l. 17-18). Papildomai apklausta N. O. parodė, kad O. O. padarytą turtinę žalą jai atlygino, tačiau ji nori, kad jai atlygintų moralinę žalą, nes N. O. nuo jo veiksmų nukenčia jau ne pirmą kartą. Jis už analogišką nusikaltimą buvo nuteistas 2020 metais. Bet grįžęs iš įkalinimo įstaigos prieš metus, nepraėjus metams vėl pradūrė jos automobilio padangas. N. O. nuo jo nukenčia jau ne pirmą kartą, nespėja padangas keisti. Dėl šios priežasties jai padaryta moralinė žala, kurią vertina 5000 eurų. Prašo pripažinti civiline ieškove 5000 eurų sumai (b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. U. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) autoservise (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neprisimena, bet žino, kad tai buvo vasaris, dar buvo sniego, į autoservisą apie 12 val. atėjo moteris, kuri nepasakė savo vardo. Moteris paprašė pagalbos, sutvarkyti automobilį, kadangi jos (duomenys neskelbtini), pradūrė jos automobilio „Toyota Avensis“ visas padangas. Jų autoservisas padangų montavimu neužsiima, bet kadangi moteris buvo nusivylusi, pradėjo verkti, jis nusprendė jai padėti. Jis kartu su ja nuėjo prie jos automobilio, kuris buvo netoli parduotuvės „Maxima“ kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilis stovėjo priparkuotas. Jis apžiūrėjo padangas. Buvo matyti, kad padangos buvo pradurtos, nes buvo šoninis pjovimas. Jis iš pradžių pagalvojo, kad padangos prapjautos negiliai, todėl atsisėdus už vairo nuvažiavo iki autoserviso kur jis dirba. Atidžiau apžiūrėjus padangas, suprato, kad jos yra sugadintos nepataisomai. Moteris paprašė sutvarkyti automobilį ir paliko jam raktus. Po poros valandų automobilį jis sutvarkė, nupirko naujas padangas ir jas pakeitė. Apie 15 val. moteris grįžo, sumokėjo jam. Kas pradūrė padangas jis nematė. Iš moters žodžių, tai padarė jos (duomenys neskelbtini), kurio vardo jis nežino. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos jis neturi (b. l. 40).

??? 2022-02-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate registruotas N. O. pareiškimas dėl to, kad 2022-02-01, apie 07.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), išėjusi į kiemą ir įsėdusi į automobilį nuo pradžių nieko blogo neįtarusi, pavažiavo 50 metrų, bet suprasdama, kad automobilis nesivaldo taip kaip turėtų, išlipusi pastebėjo, kad yra nuleisti 4 ratai, jie buvo supjaustyti nepataisomai, nenustatytu aštriu daiktu, šis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis priklauso N. O., keturios padangos, kurių vienos vertė 50 eurų, viso 200 eurų vertės. Pareiškime teigiama, kad išgyveno šoko būseną. Suprato, kad situacija kartojasi ir O. O. vėl imasi savo darbų. O. O. yra teistas už tokį patį nusikaltimą, kai 2019 m. ne vieną kartą, N. O. automobiliui pjovė padangas, kaip teigiama pareiškime, jis to ir neneigia. O. O. jai paskambino 2020-02-09 ir pasakė, kad vėl pradus 4 padangas. N. O. turi (duomenys neskelbtini), todėl tokie skambučiai ir žinutės labai veikia ją, ir po šių skambučių ji susirgo. Ji gyvena viena ir sutaisyti jai automobilį buvo labai sudėtinga. Ji žalą įvertino 1000 eurų, ne skaitant moralinių išgyvenimų, kuriuos sunku aprašyti. Ji nebegali daugiau gyventi baimėje. N. O. pranešimas registruotas ir policijos įvykių registre (b. l. 1-3).

2022-05-18 gautas N. O. pareiškimas dėl civilinio ieškinio, kuriame nurodyta, kad turtinė žala yra 200 eurų už pradurtas padangas N. O. atlyginta. Tačiau ji nukentėjo morališkai. Reiškia civilinį ieškinį dėl moralinės žalos 5000 eurų (b. l. 28).

2022-03-03 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu N. O. pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) ir kasos kvitas apie apmokėjimą už padangas 200 eurų sumą (b. l. 31-35).

Apžiūrėtas garso įrašas O. O. (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 00 min. 08 sek.: Moters balsas: ????. Vertimas: Alio. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49, 52).

2022-03-09 tarnybiniame pranešime dėl papildomai gautos trumpos žinutės nuotraukos, nurodyta, kad el. paštą buvo gautas laiškas su SMS nuotrauką (b. l. 55).

Apžiūrėta momentinė ekrano nuotrauka su susirašinėjimo tekstu O. O. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Apžiūrėta momentinė ekrano nuotrauka su susirašinėjimo tekstu O. O. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Apžiūrėta momentinė ekrano nuotrauka su susirašinėjimo tekstu O. O. (duomenys neskelbtini)(b. l. 49- 61).

2022-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta yra šalia daugiabučio, (duomenys neskelbtini) aukštų (duomenys neskelbtini) spalvos namo. Atstumas nuo namo iki įvykio vietos, kur stovėjo automobilis buvo apie 10 metrų. Apžiūros metu automobilio vietoje nebuvo, kadangi asmuo kreipėsi į policijos įstaigą praėjus 18 dienų nuo įvykio. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 9-15).

2022-02-28 tarnybinis pranešimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų tikslinant įvykio aplinkybes medžiagoje Nr. M-1-01-10734-22, siekiant rasti vaizdo stebėjimo kameras įvykio vietoje, buvo nuvažiuota adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vaizdo stebėjimo kamerų, kurios galėjo užfiksuoti įvykį prie (duomenys neskelbtini) namo ir jo prieigose nėra (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turto vertės išaiškinimas yra pateiktas BK 190 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad turtas yra nedidelės vertės kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad O. O. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, įrodyta visiškai. Jo kaltė įrodyta jo pačio visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios N. O. nuosekliais ir nekintančiais parodymais, liudytojo G. U. parodymais, garso įrašais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos rašytine medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog O. O. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto bendra vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, O. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas ir su tuo susiję klausimai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies

nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis O. O. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika nukreipta į kitų asmenų nuosavybę, nusikalstama veika padaryta turtinė žala, kuri yra atlyginta. Kaltinamasis prieš tai du kartus teistas, baustas administracine tvarka, jis yra darbingo amžiaus, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo. Įvertinęs visus aptartus duomenis, atsižvelgęs į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam O. O. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią arešto bausmę, bausmės dydį nustatant artimą įstatyme numatytam bausmės vidurkiui.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti O. O. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji N. O. pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo O. O. (b. l. 28-29). Turtinė žala, už padangų sugadinimą, yra atlyginta (b. l. 28).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

Teismas vertina, kad neabejotinai nukentėjusiajai N. O. nusikalstamais O. O. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, todėl nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad dėl sugadintų padangų nukentėjusioji patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, nerimą, įvykio metu buvo labai išsigandusi, dėl turto sugadinimo turėjo nemažai papildomų išlaidų, taip pat įvertina nusikalstama veika pažeistos vertybės reikšmę bendroje baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių sistemoje, kaltinamojo amžių ir finansinę padėtį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismo vertinimu yra pagrindas sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 500 eurų. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, faktines bylos aplinkybes ir teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius tokio pobūdžio bylose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

O. O., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti O. O. galutinę bausmę - 20 (dvidešimt) parų arešto.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo O. O. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti O. O. palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios N. O. civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisiant iš kaltinamojo O. O. nukentėjusiosios N. O. naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas: į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.