Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. B. 2011 m. liepos mėn. 31 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia mažiausia keturis kartus dūrė peiliu savo sūnui E. B. į pilvą bei krūtinės sritį, dėl ko nukentėjusiajam buvo nustatyta kiauryminės durtinės pjautinės pilvo sienos su plonosios žarnos sužalojimais, durtinė pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip tyčia sunkiai sužalojo savo sūnų E. B..

Tokiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis G. B. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos mėn. 31 d., jis nuo pat ryto prie parduotuvės su savo sūnumi E. B., vėliau su R. K. sugyventiniu D. P. jo namuose, gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau grįžęs į namus, rado žmoną L. B. su sūnumi geriančius alų ir prisijungė prie jų. Girtavo visą dieną su pertraukomis. Jis neprisimena dėl ko, su sūnumi vakare, valandos pasakyti negali galėjo būti apie 22 val., kilo konfliktas. Sūnus jį puolė metaliniu strypu, taikydamasis į galvą, tačiau jis smūgio išvengė užsidengdamas ranka, tuomet sūnus kumščiu jam sudavė į galvą. Jis supyko ir nesusivaldė, paėmęs kambaryje ant stalo, gulėjusį peilį, dūrė sūnui į pilvą. Jis nepamena tikslaus dūrių skaičiaus, bet prisimena vieną dūrį. Ryte, žmona pradėjo jam priekaištauti, kad perdūrė sūnų ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Sūnus gulėjo lovoje, o žmona iškvietė greitąją. Dėl padaryto sūnaus sužalojimo nuoširdžiai gailisi.

Jis sutinka su eksperto išvada, kad jis galėjo įdurti ir keturis kartus, nors pats to dėl girtumo ir nebepamena. Niekas kitas tik jis sūnaus sužaloti negalėjo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu G. B. parodė kaip ir prie kokių aplinkybių jis peiliu sužalojo savo sūnų (b. l. 54-59).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjęs E. B. parodė, kad 2011 m. liepos mėn. 31 d. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno su tėvu G. B. ir mama L. B.. Tėvas dieną girtavo, jis taip pat gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėręs tėvas tampa agresyvus, muša mamą. Jis buvo nuėjęs į parduotuvę. Sugrįžęs iš parduotuvės pamatė, kad tėvas muša mamą. Jis sugriebė tėvą už vienos rankos ir staiga pajuto smūgį į pilvą. Daugiau nieko neprisimena. Vėliau mama pasakojo, kad jam gulint be sąmonės priėjęs tėvas dar kartą dūrė peiliu į krūtinę, bet jis nieko nepamena ir dūrio nejuto. Ilgą laiką tėvas jo neatsiprašė ir su juo nebendravo. Dabar su tėvu susitaikė ir prašo jo labai nebausti. Šioje byloje dėl patirtų sužalojimų, jis civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja L. B. parodė, kad 2011 m. liepos 31 d. įvykio gerai neprisimena dėl girtumo. Tai galėjo būti apie apie 22.00 val. ji matė kaip jos vyras priėjęs prie lovoje gulinčio sūnaus, ir rankoje laikydamas peilį kažką darė. Daugiau nieko nebepamena, tik tai, kad kitos dienos rytą atsikėlusi, pamatė lovoje gulintį kruviną sūnų. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą .

Iš specialisto išvados Nr. G 298/11 (10), matyti, kad E. B. nustatyta kiauryminės durtinės pjautinės pilvo sienos su plonosios žarnos sužalojimais, durtinė pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių smūgių ar trauminių poveikių pasakoje. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (18 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime. Prie įėjimo į namą ir virtuvėje ant spintelės rastos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, o spintelės stalčiuje rastas ir peilis kurio buvo sužalotas E. B. (4-8 b.l.).

Iš specialisto išvados matyti, kad iš įvykio vietos išimto peilio geležtės ilgis 8,2 cm (11-14 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Kaltinamasis G. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl sunkaus savo sūnaus E. B. sveikatos sutrikdymo pripažino, nurodęs, kad būtent jis peiliu sužalojo savo sūnų E. B..

Spręsdamas kaltinamojo kaltės dėl E. B. sunkaus sužalojimo klausimą, teismas remiasi nukentėjusiojo E. B., liudytojos L. B. parodymais, specialisto išvada, o taip pat ir paties kaltinamojo G. B. parodymais. Teismas vadovaujasi šiais įrodymais, kadangi jie patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš specialisto išvados (18 b. l.), G. B. sunkus sveikatos sutrikdymas – padarytas mažiausiai keturių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Toks specialisto nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo padarymo mechanizmas bei sužalojimų lokalizacija visiškai atitinka nukentėjusiojo E. B. sužalojimo aplinkybėms.

Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei sugretinęs įrodymus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad kaltinamasis G. B. peiliu durdamas nukentėjusiajam E. B. į krūtinę bei pilvą, padarė nukentėjusiajam durtines – pjautines pilvo sienos su plonosios žarnos sužalojimus, durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą.

Tai rodo, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir sunkaus nukentėjusios sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nustačius būtinąjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių, teismas turi nustatyti kaltės, kuria buvo padaryta kaltinamajam inkriminuota veika, turinį ir atitinkamai jos formą bei rūšį.

Byloje nustatytos faktinės įvykio eigos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis G. B. sąmoningai peiliu dūrė nukentėjusiajam E. B. į krūtinę bei pilvą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, kaip normalios psichikos žmogus, smogdamas keletą kartų peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbius organus – krūtinę ir pilvą, suprato savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo sveikatai ir tai suvokdamas numatė, kad gali padaryti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Bet koks, taip pat ir sunkus sveikatos sutrikdymas, koks nustatytas nukentėjusiajam E. B., yra dėsningas smūgių peiliu į krūtinę ir pilvą, kur yra žmogaus vidaus organai, sudavimo padarinys. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam E. B. gali būti padarytas bet koks sveikatos sutrikdymas, taip pat ir sunkiai sutrikdyta sveikata, ir siekė tokių padarinių.

Nors kaltinamasis nurodė, kad jis savo sūnų sužalojo gindamasis, tačiau tokius jo parodymus, paneigia nukentėjęs E. B. ir iš dalies liudytoja L. B.. Nukentėjęs nurodė, kad konfliktas kilo dėl kaltinamojo smurto naudojimo prieš jo motiną, kadangi kaltinamasis būdamas girtas, smurtaudavo prieš motiną. Iš dalies šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytoja L. B.. Kuri nurodė, kad sūnus galėjo ją ginti nuo smurtaujančio vyro. Nukentėjusiojo E. B. ir liudytojų L. B. parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Todėl šią kaltinamojo versiją, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją.

Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, galėjusių sukelti labai didelį kaltinamojo susijaudinimą, sutrikdyti jo gebėjimą teisingai suvokti įvykio aplinkybes, kadangi konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kilo dėl paties kaltinamojo smurtavimo prieš savo žmoną.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis G. B. yra nukentėjusiojo E. B. tėvas, t. y. vienos šeimos nariai. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., kaip sunkus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad G. B. 2011 m. liepos mėn. 31 d., apie 22.00 val, (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia mažiausia keturis kartus dūrė peiliu savo sūnui E. B. į pilvą bei krūtinės sritį, taip tyčia sunkiai sužalojo savo sūnų E. B. .

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad G. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), su nukentėjusiuoju susitaikė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 9 p.). Tai patvirtino ir pats kaltinamasis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. B. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. B. padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), neteistas, administracine tvarka nebaustas (68 b. l.), nustatyta atsakomybę sunkinanti bei lengvinanti aplinkybės.

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Įvertinęs kaltinamojo G. B. asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, atsižvelgęs į nukentėjusiojo prašiusio sušvelninti kaltinamajam bausmę, nuomonę, bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės, mažesnės kaip įstatymo numatytas už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskyrimas kaltinamajam G. B. neprieštarauja teisingumo principui bei Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatoms.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, pateikė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašo užtikrinti padarytos Valstybinei ligonių kasai 2455,86 Lt žalos išreikalavimą iš žalą padariusio asmens (33 b. 1.).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį E. B., pastarasis dėl sužalojimų buvo gydomas VŠĮ Raseinių ligoninėje, kuriai teritorinė ligonių kasa už suteiktas E. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 2455,86 Lt (33-36 b. l.). Minėtos išlaidos civiliniam ieškovui atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl kaltinamasis privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigos dėl to turėtas išlaidas.

Peilį, paimtą iš įvykio vietos, sunaikinti. G. B. pasą palikti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-307 str., teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ( dėl E. B. sužalojimo) ir jam paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

G. B. į bausmė laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2011-08- 02 iki 2011-08-03.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykt bei dokumentų paėmimą.

Priteisti iš G. B. Valstybinei teritorinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2455,86 Lt už nukentėjusiajam E. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 peilį sunaikinti, pasą palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.