- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e1-756-805/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28585-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:
1) 1996 m. vasario 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams;
2) 2003 m. birželio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nekeisti gyvenamosios vietos,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. V. 2022 m. liepos 30 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu smogė vieną smūgį nukentėjusiajai M. B. V. į galvą bei vieną smūgį į veidą, koja spyrė M. B. V. į sėdmenis, dėl ko ji pargriuvo ant grindų, po ko koja spyrė du spyrius gulinčiai nukentėjusiajai į sėdmenis, tokiais veiksmais mušdamas savo šeimos nariui – motinai M. B. V. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo stipriai girtas dėl to neprisimena visų tiksliai aplinkybių. Prisimena, kad, pareidamas namo, susistumdė su pažįstamu asmeniu, ir dėl to į namus grįžo su žaizda antakio srityje. Prisimena, kad mama priekaištavo, jog bendrauja su blogais asmenimis. Supyko dėl to. Negali pasakyti, nes to neprisimena, ar liepė mamai, kad iškviestų greitąją. Jei mama sako, kad liepė kviesti, tai taip ir buvo. Neprisimena, ar mama buvo išėjusi kviesti greitosios medicinos pagalbos, ar ne. Negali paaiškinti dėl ko, jis būdamas supykęs, atėjo pas mamą į kambarį ir sudavė jai smūgį į galvą, veidą bei jai spyrė. Supranta, kad savo tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Jei mama pabėgo pas kaimynę ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, tai supranta, kad jai skaudėjo. Grįžęs po sulaikymo iš policijos jis mamos atsiprašė, su ja susitaikė. Prisipažįsta visiškai, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 18 val. 30 min. savo namuose suduodamas smūgius ir spirdamas savo mamai M. B. V. sukėlė fizinį skausmą. Nuoširdžiai dėl to gailisi ir smerkia savo tokį elgesį. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinta tvarka.
Nukentėjusioji M. B. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo sūnumi A. V.. 2022 m. liepos 30 d. buvo savo namuose, tvarkėsi, ilsėjosi. Apie 18.30 val. į namus grįžo jos sūnus A. V.. Pradėjo namuose šaukti, kad iškviesk policiją, jį sumušė. Iš sūnaus elgesio suprato, kad jis yra neblaivus bei pastebėjo, kad ant jo antakio yra žaizda. Tuomet ji išėjo iš namų ir norėjo eiti iki kaimyno, kad jis iškviestų pagalbą. Jai einant (duomenys neskelbtini) link kaimyno namų, jos sūnus gatvėje ją pasivijo ir pradėjo šaukti „eik namo šluba boba“, ji tada apsisuko ir nuėjo link namų. Grįžusi į namus pamatė, kad jos sūnus taip pat jau namuose. Grįžęs į namus jis pradėjo triukšmauti, šūkauti, kad ji jam ne motina, kad ji nereikalinga. Pamačiusi, kad jos sūnus agresyvus, ji nuėjo į savo kambarį ir užsirakino duris. Supratęs jos sūnus, kad ji užsirakinus duris, dar labiau supyko ir koja išspyrė jos kambario duris. Kai durys atsidarė, jos sūnus įėjo į jos kambarį. Įėjęs į kambarį jis rankos kumščiu jai sudavė į pakaušį, po to dar kartą rankos kumščiu jai kirto į veidą, t. y. kairės pusės žandą. Išsigandusi sūnaus, ji bandė bėgti iš kambario, jai bėgant jis jai įspyrė į sėdmenis. Po šio smūgio ji prarado pusiausvyrą ir pargriuvo. Jai pargriuvus, jis jai koja įspyrė du kartus į sėdmenis. Kadangi yra senyvo amžiaus, nuo sūnaus apsiginti negali, dėl to pabėgo iš namų ir, nubėgusi pas kaimynę, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus ir medikus. Į įvykio vietą atvykę GMP darbuotojai suteikė jai medicininę pagalbą, į gydymosi įstaigą nevežė. Griūdama susižeidė dešinę koją, šiuo metu vis dar jaučia skausmą kojoje, sunku eiti. Ant jos veido (lūpos) yra kraujosruva. Jos sūnus A. V. tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kai jos sūnus būna blaivus su juo sutaria gerai, nesipyksta, jis jai padeda namuose, tačiau kai jis į namus grįžta neblaivus, dažnai būna nusiteikęs agresyviai, šūkauja namuose, tuomet ji jo vengia. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad kai sūnus A. V. jai sudavė kumščiu smūgius į galvą, veidą bei spyrė į sėdmenis, ji jautė skausmą. Tai nebuvo trumpalaikis skausmas, kadangi dėl to kvietėsi greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos gydytojai ją apžiūrėjo, nustatė paviršinius sumušimus, davė vaistų nuo kraujo spaudimo, valerijono. Daugiau pas gydytojus nesikreipė. Jai buvo išduota užduotis nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau ji pas juo nevyko, kadangi sūnui A. V. ji pretenzijų neturi, yra senyvo amžiaus, važinėti į kitus miestus jai yra sunku. Be to, kaip minėjo, sužalojimų akivaizdžių pas ją nėra, yra tik sumušimas, dėl ko ji jautė skausmą. Sūnus A. V. jos atsiprašė, ji jam atleido. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinta tvarka.
Liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. liepos 30 d., vakarop, tiksliai laiko negali pasakyti, neatkreipė dėmesio, pas ją į namus atėjo kaimynė M. B. V.. Ji gyvena priešais jos namus, kitoje gatvės pusėje. Matė, kad kaimynė yra susijaudinusi, išsigandusi. Matė, kad ties burna lyg nubėgęs kraujas. Kaimynė M. V. pasakė, kad muša sūnus. Paprašė, kad iškviestų policiją. Ji paskambino trumpuoju pagalbos telefonu, trumpai pasakė, kad reikalinga policija, pasakė adresą. Po to, telefoną padavė M. V. ir ji pati kalbėjo su operatore. Ką kalbėjo, ji tiksliai negali pasakyti, nesiklausė. Tik girdėjo, kai M. V. sakė, kad kirto ranka. Kaip ten viskas įvyko, ji nežino. M. B. V. kažką padrikai pasakojo, kad sūnus šėrė žuvis, kažką kalbėjo apie telefoną, bet pasakojimas jos buvo padrikas, nelabai suprato kas ten įvyko. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir M. V. išėjo. Daugiau apie šį įvykį ji su ja nekalbėjo, todėl nežino, kaip ten viskas įvyko.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, nukentėjusiosios M. B. V., liudytojos I. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2022 m. liepos 30 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. G. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 18.30 val. namuose, kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 2.92 prom. girtumas) sūnus A. V. savo mamai M. V. rankos kumščiu sudavė į kairės pusės žandą, jai pargriuvus ant grindų, koja spyrė jai į dešinę koją. Tokiais savo veiksmais A. V. sukėlė fizinį skausmą savo mamai M. V.;
2022 m. liepos 30 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio L. R. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad atvykus į įvykio vieta nustatyta, jog smurtą patyręs asmuo yra M. B. V.. Ant jos veido matosi patinimas, kraujosruva, ant dešinės kojos matosi nubrozdinimas, ji yra labai susijaudinusi. Nukentėjusioji M. B. V. paaiškino, kad tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, kadangi grįžęs namo sūnus pradėjo triukšmauti, priekaištauti savo motinai dėl nebūtų dalykų. Konflikto metu A. V. su kumščiu jai sudavė į veido sritį bei pora kartų spyrė koja į sėdmenis, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nustatyta, kad smurtu įtariamas asmuo yra A. V., kuriam nustatytas 2,92 promilių neblaivumas. A. V. paaiškino, kad su motina kilo konfliktas dėl į vandenį įkritusio mobilaus telefono. Neigė sudavęs smūgius savo motinai, bei daugiau aplinkybių nenurodė;
2022 m. liepos 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini); daiktų, objektų nerasta ir nepaimta;
2022 m. liepos 30 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad M. B. V. nustatytas sužalojimas dešinėje kojoje, veide. Aplinkybės, kad apie 18 val. sumušė sūnus. Kirto kumščiu į veidą, spyrė į dešinę koją. Skundžiasi veido, dešinės kojos skausmu. Preliminari diagnozė - kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2022 m. liepos 30 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu smogė vieną smūgį nukentėjusiajai M. B. V. į galvą bei vieną smūgį į veidą, koja spyrė M. B. V. į sėdmenis, dėl ko ji pargriuvo ant grindų, po ko koja spyrė du spyrius gulinčiai nukentėjusiajai į sėdmenis, tokiais veiksmais mušdamas savo šeimos nariui – motinai M. B. V. sukėlė fizinį skausmą.
Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie niekaip nepateisinami ir atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Kaltinamasis, nesant tam dingsties, būdamas neblaivus, veikė tyčia smurtaudamas prieš garbaus amžiau motiną. Nors nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis nukentėjusioji griūdama susižeidė dešinę koją, dėl ko išsigando, jai skaudėjo, kreipėsi pagalbos, ji vis dar jaučia skausmą kojoje, sunku eiti. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo padarytą nusikaltimą patvirtina ir kiti pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2022 m. rugpjūčio 1 d., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė sutinkanti, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinta tvarka.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – motiną M. B. V.. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuo 2022 m. kovo 14 d. vykdo individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, iki 2018 m. gruodžio 5 d. Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklausė. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, pretenzijų neturi, A. V. jos atsiprašė, ji jam atleido, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nukentėjusiosios poziciją, A. V. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus tikslu kaltinamajam pataisyti (BK 48 straipsnis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 30 d. 19.30 val. iki 2022 m. liepos 31 d. 12.21 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą/dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą/dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 30 d. 19.30 val. iki 2022 m. liepos 31 d. 12.21 val. t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti A. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.