Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-42-253/2011

2011 m. sausio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. E., atsakovui R. Š., atsakovo atstovui advokatui T. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-607/2010 pagal ieškovo H. J. A. G. (H.-J. A. G.) ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui Naujojo amžiaus Pagirupio žemės ūkio bendrovei dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašo tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ieškovo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi tikrinti tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties priskyrimo konkrečiai – jungtinės veiklos ar paskolos sutarčių rūšiai.

Ieškovas keliais banko pavedimais pervedė atsakovui R. Š. 23 500 eurų sumą: 2004-03-24 – 900 Eur, 2004-04-12 – 12 000 Eur, 2004-05-21 – 1 100 Eur, 2004-07-02 – 9 500 Eur (t. 1, b. l. 20–27). 2006-08-28 ieškovas atsakovui nusiuntė pranešimą, kuriuo pareikalavo iki 2006-09-30 atsakovą grąžinti pasiskolintus iš ieškovo 23 500 Eur (t. 1, b. l. 28). 2004-05-19 buvo įkurta Naujojo amžiaus Pagirupio žemės ūkio bendrovė, 2006-06-28 pajaus pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas nupirko, o atsakovas pardavė visą jam nuosavybės teise priklausantį pajų, kurio dydis 500 Lt (t. 1, b. l. 58–59).

Dėl jungtinės veiklos ir paskolos sutarčių atribojimo

Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 str.). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas. Vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir vieningas jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008, 2008-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008).

Paskolos sutarties samprata apibrėžta CK 6.870 straipsnio 1 dalyje: tai – paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas. Nors paskolos sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą.

Atsakovas nurodo, kad 2004-07-05 ir 2005-02-07 atsakovo ir ŽŪB sudarytos paskolos sutartys patvirtina, jog atsakovas gautas iš ieškovo lėšas panaudojo bendrai ŽŪB veiklai finansuoti, o ne atsakovo asmeninėms reikmėms, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-154-513/2011 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei Naujojo amžiaus Pagirupio ŽŪB dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės Naujojo amžiaus Pagirupio ŽŪB priešieškinį ieškovui R. Š. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo. Nurodytoje civilinėje byloje R. Š. reikalavimas priteisti 215 000 Lt sumą kilęs iš 2004-07-05 bei 2005-02-07 atsakovo ir ŽŪB paskolos sutarčių netinkamo vykdymo, todėl yra pagrindo konstatuoti, tarp ieškovo H. J. A. G. ir atsakovo R. Š. buvo susiklostę paskoliniai santykiai, nes gavęs iš ieškovo minėtas pinigines sumas atsakovas jomis disponavo savo nuožiūra, taip pat naudojasi įstatymo nustatyta teise reikšti reikalavimą dėl piniginių lėšų jam iš ŽŪB priteisimo.

Jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 str.). Iš byloje esančių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai buvo apjungus lėšas jas panaudoti ŽŪB finansavimui ir gauti pelną. Rašytinė sutartis tarp šalių dėl jungtinės veiklos, kaip to reikalauja CK 6.969 straipsnio 4 dalis, nesudaryta. Įstatymas imperatyviai nustato, kad sutarties formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog gautas iš ieškovo lėšas atsakovas panaudojo bendrai veiklai vykdyti, t. y. Naujojo amžiaus Pagirupio ŽŪB interesais ir pagrįstai laikė, kad šalis siejo paskoliniai santykiai.

Dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais dėl žodinės paskolos sutarties sudarymo ir jo įvykdymo fakto nustatymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), t. y. ši sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad paskolos sutartis sudaryta nuo pinigų atsakovui perdavimo momento, o skolos dokumentu byloje laikė ieškovo sąskaitos banke išrašą. Atsakovas R. Š. neginčija aplinkybės, kad jam ieškovas sumokėjo 23 500 Eur sumą ir faktiškai vykdė pareigą grąžinti ieškovui iš jo gautus pinigus, 2005-08-12 mokėjimo pavedimu į ieškovo asmeninę sąskaitą pervesdamas 5 000 Lt sumą. Todėl nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo teiginys, kad teismas privalėjo nustatyti aplinkybes ne tik dėl piniginių lėšų perdavimo atsakovui, bet ir dėl atsakovo įsipareigojimo šias lėšas grąžinti, nes konstatavus, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai, pareiga grąžinti paskolą jos davėjui kyla iš materialinės teisės normų ir nėra papildomai įrodinėjama.

Atsakovas nurodo, kad 2006-06-10 ieškovui grynais pinigais perdavė 55 000 Lt sumą, tačiau nepateikia teismui įrodymų, pagrindžiančių pinigų perdavimo atsakovui faktą, ieškovas nesutinka, kad nurodyta suma jam buvo perduota, todėl ši atsakovo aplinkybė atmestina kaip nepagrįsta. Prancūzijoje registruotas juridinis asmuo „Earl Domaine H. J. G.“ yra atskiras nuo ieškovo juridinis subjektas, vedantis atskirą buhalterinę apskaitą ir turintis banko sąskaitą (t. 1, b. l. 95), todėl konstatuotina, kad atsakovas skirtingus sandorius įrodinėja tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis toje pačioje byloje, todėl nelaikytina, kad 2005-12-30, 2006-02-27 ir 2006-03-03 mokėjimo pavedimais ieškovui į Prancūzijoje registruoto juridinio asmens „Earl Domaine H. J. G.“ sąskaitą pervesdamas pinigines sumas atsakovas vykdė ieškovo ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį.

Ieškovas pagrįstai prašo priteisti 76 140,80 Lt sumą, kurią bankiniais pavedimais pervedė atsakovui (23 500 Eur – 5 000 Lt), nes komisiniai banko mokesčiai nėra susiję su paskoliniais šalių santykiais, o yra išimtinai ieškovo ir jo banko bei atsakovo ir jo banko dvišaliai santykiai.

Teismas nagrinėdamas civilinę bylą sprendžia, ar labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, ar, kad jų nebuvo. Remiantis tokia įrodymų vertinimo teisine logika, konstatavus, kad kitokių, ne paskolos, teisinių santykių buvimas tarp šalių neįrodytas, taip pat neįrodyta, kad atsakovui suteiktos lėšos buvo naudojamos bendrai ŽŪB veiklai finansuoti, lėšos ieškovui grąžintos per Prancūzijoje registruotą juridinį asmenį „Earl Domaine H. J. G.“ ar perduotos grynais pinigais ieškovui, o ieškovui įrodžius pinigų perdavimą atsakovui, yra pagrindas teigti, kad labiau tikėtina, jog ieškovo įrodinėjamas faktas buvo, nei jo nebuvo.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str.) nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių, o paneigus kitokių teisinių santykių, kurie lemia ir prievolių tarp šių santykių šalių pobūdį, buvimą, ieškovo pateikti įrodymai – banko pavedimai patvirtina 23 500 Eur perdavimą atsakovui paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu. Ieškovas nurodytais banko pavedimais įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą, atsakovas, priešingai, nepateikė įrodymų apie paskolos ieškovui sugrąžinimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą 76 140,80 Lt negrąžintos paskolos priteisti iš atsakovo ieškovui (CK 6.38, 6.873 str.).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ieškinys atsakovui yra pagrįstas, todėl skundžiamas Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-04-19 sprendimas ieškinį tenkinti yra teisėtas ir pagrįstas – jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.