Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Zigmantas Lipnevičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.;1.1.8.1.;1.2.14.1.2.2

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. LR BK 64 str. 1 ir 3 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2007-05-03 Radviliškio rajono teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi pridedant 4 (keturis) mėnesius ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 8 d. apie 0.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), laužtuvu nulauždamas dvi pakabinamas spynas, įsibrovė į Z. L. įmonei priklausančią patalpą – prekybinį kioską, iš kur pagrobė Z. L. įmonei priklausantį turtą – įvairias prekes 702,01 Lt vertės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas dėl per griežtos bausmės atmestinas.

Apeliantas neginčija savo kaltės, tačiau mano, kad, jam paskirta bausmė per griežta, kadangi prisipažino ir padėjo atskleisti nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad remiantis BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už nusikalstamą veiką skiriama bausmė turi atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, taip pat bausme turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentėjusiojo asmens teisėtų interesų, nė vienam iš jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam R. L. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys dėl per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįstas. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytas jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

R. L. padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nuteistasis teistas 5 kartus, teistumas jam nėra išnykęs, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, baustas administracine tvarka (b.l.113-116). Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir polinkį į nusikalstamų veikų darymą. Teismas nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę - jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lengvinančią aplinkybę – R. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimu padaryta materialinė žala nukentėjusiajai nėra atlyginta.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

R. L. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, jis baudžiamas šeštą kartą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmė, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas ir paskirta bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

BK 62 str. 1 d. nustato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė, tai yra: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl išimtinio bausmės švelninimo R. L. negali kilti, nes neegzistuoja bausmės švelninimui būtinos sąlygos. Apeliantas pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal nukentėjusiosios pareiškimą (b.l.3), padaryta žala nėra atlyginta, nuteistasis prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ne iš karto, pradžioje davė melagingus parodymus (b.l.92-93), ir tik vėliau nurodė tikras įvykio aplinkybes, į ką apylinkės teismas atsižvelgė nustatydamas bausmės trukmę. Tai reiškia, kad BK 62 straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant teismas būtų turėjęs teisinę galimybę spręsti klausimą dėl švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimo apeliantui, nebuvo nustatytos.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė nuteistajam per griežta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl paskirta bausmė nelaikytina per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių.

Kolegija sutinka su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, kad 2009-06-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje be pagrindo yra nurodytas 2009-05-13 daiktų apžiūros protokolas, kuriame paminėtas maišas su 4 vnt. aliejaus buteliais. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokio daiktų apžiūros protokolo nėra, dėl pagrobto aliejaus nuteistajam nebuvo pateiktas įtarimas, to nebuvo nurodyta ir kaltinamajam akte, todėl apeliacinės instancijos teismas 2009-05-13 daiktų apžiūros protokolo paminėjimą 2009-06-18 nuosprendyje laiko technine klaida, kuri nuosprendžio esmės nekeičia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl bausmės švelninimo atmesti.