Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1975-04-09, Pasvalio raj., LR pilietis, nevedęs, dirb. UAB (duomenys neskelbtini) staliumi, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teistas 2003-02-05 pagal LR BK 272 str. 3 d. 5 metams laisvės atėmimo, 2006-07-26 pagal LR (duomenys neskelbtini) 159 str. str. paleistas lygtinai 1 m. 5 mėn. 29 d., kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d., 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą bei nužudė kitą žmogų.

Jis, laikotarpyje nuo 2007 m. vasario 25 d. iki 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su D. G. metu, tyčia sudavė pastarajam kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į veidą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, nosikaulių lūžį, apatinio žandikaulio lūžį 31-41 dantų srityje, 31-o danties pilną išnirimą, tokiu būdu dėl kaulų lūžių nesunkiai sutrikdė D. G. sveikatą.

Jis 2007 m. vasario 27 d., laikotarpyje nuo 10.45 iki 14.45 val, bute, esančiame(duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl priešiškų asmeninių santykių kilusio konflikto metu tyčia sudavė T. S. rankomis ir kojomis ne mažiau 20 smūgių į galvą, krūtinę, rankas, kojas, padarydamas jam kraujosruvas abiejų akių vokuose ir akių obuoliuose; kraujosruvą nosies nugarėlės viršutiniame trečdalyje; odos nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke; kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje su muštine žaizda; odos nubrozdinimą smakre; kiaurinę muštinę apatinės lūpos žaizdą su kraujosruva lūpos gleivinėje ir viršutinio žandikaulio-smakro minkštuose audiniuose; odos įbrėžimus dešiniame skruoste; plačias infiltruojančias kraujosruvas abiejuose veido pusėse, apimančias paausinę, skruostinę, smilkininę - apatinio žandikaulio kampo sritis su daugybiniais dalies kaulų lūžiais, kraujosruvą kaktoje kairiojo kaktinio gumburo minkštuosiuose audiniuose; infiltruojančią kraujosruvą kairėje smilkininėje-momeninėje srityje; kraujosruvas pakaušio minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje ir momeninėje skiltyje; sumušimo židinuką smilkininėje skiltyje; poodines kraujosruvas krūtinės kairėje; poodines kraujosruvas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje; poodines kraujosruvas šlaunyse, t. y. padarė sužalojimus, nuo kurių visumos T. S. įvykio vietoje mirė, ir tokiu būdu jį nužudė.

D. A. dėl nesunkaus D. G. sveikatos sutrikdymo bei T. S. nužudymo kaltu prisipažino iš dalies, paaiškindamas, kad jis D. G. sudavė tik vieną kartą, o T. S. sudavė tik tris kartus ir jo nežudė. Jis parodė, kad 2007-02-25 nuėjęs pas pažįstamą A. M., jos bute rado pastarąją, jos tėvą bei G. I. su V. V., kurie gėrė alkoholį. Ar tą dieną dar kas buvo atėję į tą butą jis neprisimena. Sekančią dieną prabudus vėl gėrė. Dienos metu į butą užėjo anksčiau nepažįstamas D. G., kuris atsinešė alaus. Begeriant jis su D. G. pradėjo konfliktuoti ir sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą. Nuo šių jo smūgių D. G. nukrito ant čiužinio, kuris buvo patiestas ant grindų. D. G. bėgo kraujas, matė, kad prakirto jam lupą. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu užrašyta, jog jis sudavė du smūgius paaiškinti negali. 2007-02-27 visi pradėjo gerti nuo ankstyvo ryto. Po 9 valandos jis išėjo į parduotuvę, o grįžęs rado virtuvėje sėdintį taip pat anksčiau nepažįstamą T. S., su kuriuo jis pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu sėdintis ant suoliuko T. S. pašoko ir ranka sudavė jam į petį, o jis sudavė T. S. 3-4 smūgius kumščiu į veidą ir šis nukrito. Palikęs nukentėjusįjį gulintį virtuvėje, iš buto išėjo. Kaltu prisipažįsta iš dalies nes jo smūgiai D. G. ir T. S. negalėjo sukelti jam inkriminuojamų pasekmių.

Savo parodymus įtariamasis D. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (2 t, b. l. 13-19)

Nors D. A. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis D. G. parodė, kad 2007-02-25, apie 21 val., nupirkęs vyno butelį, jis nuėjo į pažįstamos A. M. butą, kur be jos buvo B. G., nuomininkai G. I. ir V. V. bei anksčiau nepažįstamas D. A.. Jis prisijungė prie geriančios kambaryje kompanijos ir atsisėdo ant grindų, ant čiužinio. Alkoholį vartojo iki vėlyvo vakaro. Iš tolimesnių įvykių prisimena, kad buvo stipriai sumuštas. Kas tai padarė tiksliai pasakyti negali, bet gali būti, kad tai galėjo padaryti D. A., tačiau ar konfliktavo su juo – neprisimena. Po suduotų smūgių jis prarado sąmonę, kai atsigavo buvo vėlyva naktis. Nuo sumušimų viską skaudėjo, negalėjo pajudėti. Nežino kiek praėjus laiko ir kokiu paros metu, jis bandė atsistoti ir išeiti iš to buto, tačiau vėl pajuto smūgius į galvą ir matyt vėl prarado sąmonę. Kas smūgiavo jis nežino. A. M. bute pragulėjo iki 2007-02-27 dienos. Apie pietus į kambarį įėjo A. M. ir pasakė, kad atėjo T. S.. Pastarojo jis nematė, nes liko gulėti ant čiužinio ir nėjo į koridorių, tačiau netrukus išgirdo, kaip koridoriuje D. A. griežtai kalbėjo: „ Ko tu čia atėjai, čia tau „ne prochodnoj dvor“, suprato, kad jis tai sako T. S.. Girdėjo kažkokį garsą, o po to trinktelėjo buto durys. Kas toliau vyko bute jis nežino, gal užmigo. Po kurio laiko jis vėl atsibudo, girdėjo A. M. ir G. I. tarpusavio pokalbį, iš kurio suprato, kad virtuvėje guli T. S. lavonas. Išsigandęs, iš buto pabėgo namo.

Nukentėjusioji I. R. S. parodė, kad su sūnumi T. S. gyveno Architektų g. 176-78, Vilniuje. Po skyrybų sūnus pradėjo išgėrinėti, tačiau gėrė tik alų. Bute, esančiame Architektų g. 176-65 gyveno sūnaus klasiokė A. M., sūnus su ja retkarčiais bendraudavo. Žiemos metu, kai būdavo šalta, sūnus eidavo pas A. M. parūkyti, nes namuose ji sūnui rūkyti neleisdavo. 2007-02-27 sūnus blogai jautėsi ir buvo namuose. Apie 9.30-10 val. į jų buto duris paskambino G. I., kuri nuėjo į sūnaus kambarį, tačiau po trumpo laiko susiruošė išeiti. Sūnus pasakė, kad jis taip pat eis. Nepaisant jos draudimo sūnus su G. I. išėjo. Pastaroji jai dar sakė, jog sūnus Tomas turi kažkokių tai problemų. Apie sūnaus mirtį sužinojo iš kaimyno apie 14.30 val. Dar nenuėjusi pas A. M., ji iškvietė greitąją, ir tik po to nuėjo į 65 butą, kur virtuvėje pamatė ant grindų gulintį sūnų, kuris buvo uždengtas staltiese, suprato, jos jis negyvas. Tą konstatavo ir atvykę medikai. A. M. ji rado miegančią girtą, jos tėvas B. G. taip pat miegojo. Apie sūnaus mirties aplinkybes jai daugiau nieko nežinoma. Dėl sūnaus T. S. laidotuvių turėjo 6023 Lt išlaidų, taip pat reiškia 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2007-02-25 apie 21val., jos sūnus D. G. išėjo iš namų. Sūnaus ieškojo, tačiau nerado, apie tai, kad jis gali būti pas A. M., neįtarė. Sūnus negrįžo ir sekančią dieną, o skambinant jam į mobilų telefoną, atsiliepdavo nepažįstamas žmogus ir sakydavo, kad sūnus miega. 2007-02-27 apie 10-11 val., pas ją atbėgo G. I. ir pasakė, kad jos sūnus sumuštas A. M. bute, o T. S. sumuštas negyvai ir tai padarė kažkoks „Darius“. Laiptinėje sutiko sūnų, kurio veidas buvo stipriai sumuštas. Į A. M. butą ji nebėjo, iškvietė „greitąją“ sūnui. Vėliau sūnus pasakojo, kad jis buvo pas A. M.. Iš sūnaus pasakojimo suprato, kad jo anksčiau nematytas D. A. jam smogė labai stiprius smūgius į veidą, dėl ko jis prarado sąmonę. Po to sąmonę tai atgaudavo, tai vėl prarasdavo. Pasak sūnaus, iš A. M. buto jam pavyko išeiti tik po T. S. nužudymo. Vėliau G. I. taip pat sakė, kad sūnų mušė D. A., o kitas vaikinas vardu „Igoris“ paėmė sūnaus daiktus ir išėjo.

Liudytoja G. I. teisme, taip pat ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nuo 2007 metų kartu su V. V. ji gyveno pas A. M.. (duomenys neskelbtini) 2007-02-25 ji pas A. M. bute, kartu su jos tėvu, V. V., D. G. bei D. A. gėrė alkoholinius gėrimus. 2007-02-25 ir 2007-02-26 labai girti D. A. ir D. G. mušėsi, tačiau dėl ko, jai nežinoma. D. A. sumuštas nebuvo, o D. G. buvo sumuštas veidas ir sulaužytas žandikaulis. Be to, 2007-02-26 apie 15 val., į butą buvo užėjęs „Igoris“ taip pat mušė D. G.. Pastarąjį mušė ir Vaidas. Po to Igoris pavogė D. G. daiktus ir išėjo. Jos manymu girtas D. G. net nesuprato, kad buvo apvogtas. Nuo 2007-02-26 vakaro D. G. tame bute sumuštas gulėjo, nes jam buvo labai bloga. 2007-02-27 nuo 05 val. visi buvę tame bute vėl pradėjo gerti. D. G. atsikėlė, truputį išgėrė ir vėl nuėjo miegoti. Apie 9.30 val. ji išėjo į parduotuvę nupirkti pavalgyti ir išgerti. Grįžusi bute rado atėjusį T. S., kuris sėdėjo virtuvėje vienas, o visi kiti buvo kambaryje. Pasisveikinusi su T. S., ji ėjo į kambarį. Tuo metu į virtuvę užėjo D. A., kuris pradėjo priekaištauti T. S., kad čia „ne prochodnaja“, kad nebus taip, kad visi čia rinksis gerti. T. S. kažką atsakius D. A., pastarasis pradėjo jį mušti, sudavė du smūgius kumščiu į veidą ir T. S. nukrito ant grindų. Jį gulintį D. A. spardė kojomis, ji matė apie du smūgius. Po to ji nuėjo į kambarį, iš kur apie 5-7 min. girdėjo besitęsiančius smūgių garsus. Kai D. A. nurimo, ji užėjo į virtuvę ir pamatė, kad gulintis T. S. labai stipriai kraujuoja iš burnos, o D. A. grįžo į kambarį gerti. Tuo metu ji dar nesuprato, kad T. S. gali būti negyvas, nes prie jo nesiartino. Po to ji nematė, kad kas nors eitų į virtuvę iki 12 val., kai D. A. ten nuėjus, ji išgirdo, kad jis, kalbėdamas mobiliuoju telefonu pasakė, kad užmušė žmogų. Iš pradžių ji net pagalvojo, kad D. A. juokauja, bet po skambučio jis iš buto pabėgo. Patikrinusi T. S. pulsą ji suprato, kad šis negyvas, be to, buvo atšalęs. Dar po 10 min. iš buto išėjo ir jos sugyventinis V. V., kuris apie 13.20 val. grįžo jau su policijos pareigūnais. (1 t, b. l. 91-92, 95-96)

Savo parodymus G. I. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t, b. l. 97-102)

Iš pagarsintų teisme (dėl mirties) liudytojo V. V. parodymų matyti, kad nuo 2007 m. pradžios su sugyventine G. I. gyveno A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) 2007-02-25 į butą atėjo jam anksčiau nepažįstamas D. A. pravarde „Tutis“. Vasario 25-27 d. d. A. M. bute vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo jis, G. I., A. M., jos tėvas, D. A. ir į svečius atėjęs D. G.. Kadangi jis buvo girtas, todėl ne viską gali smulkiai papasakoti, o be to ne visą laiką buvo kambaryje. Jam atrodo, kad 2007-02-26 D. G. „užkabinus“ A. M., D. A. iš pavydo sudavė jam kumščiu kelis smūgius į veidą, po ko visą dieną D. G. pragulėjo bute sumuštas. 2007-02-27 visi atsikėlė apie 05 val. ir vėl pradėjo išgėrinėti. Kas įvyko virtuvėje ir kaip buvo sumuštas T. S. jis nežino. Pastarąjį jis pamatė visą kruviną gulintį virtuvėje, pulso nebuvo, kūnas šaltas. Supratęs, kad T. S. negyvas, jis apie tai pranešė policijai. 2007-02-27 vakare, kai po apklausos policijoje pareigūnai jį su G. I. parvežė į A. M. butą, jis pamatė, kad kambaryje sėdi tas pats D. A., kurį policijos pareigūnai sulaikė. (1 t, b. l. 116-117, 118-119)

Liudytoja A. M. parodė, kad 2007-02-25 savo bute buvo su tėvu B. G. ir nuomininkais G. I. ir V. V.. Ji buvo girta ir 2007 m. vasario 25-27 d. d. įvykių ir jų sekos gerai neprisimena. Kiek pamena, 2007-02-25 vakare į butą užėjo V. S. su anksčiau nepažįstamais „Igoriu“ ir D. A.. Pastarasis bute pasiliko, nes sakė, kad namo jam grįžti per vėlu ir su visais vartojo alkoholį. Kitą dieną visiems buvo bloga, tad V. V. už D. A. pinigus iš parduotuvės parnešė degtinės ir alaus. Kiek prisimena D. G. į butą atėjo apie 2007-02-26 apie 18-19 val., tačiau ji gali klysti. Kitą dieną jie visi atsikėlė apie 04.30 val. ir vėl pradėjo gerti likusią degtinę. Kiek išgėrus, ji vėl nuėjo miegoti, ir kas vyko bute toliau, nežino. Prisimena, kad kažkuriuo momentu į butą užėjo T. S., kurį ji atpažino pagal balsą. Neužilgo, eidama į tualetą, T. S. pamatė vieną sėdintį virtuvėje, klausė, ko jis čia sėdi. Jis pakvietė ją parūkyti, tačiau ji atsisakė, nes labai blogai jautėsi ir grįžusi į kambarį, vėl užmigo. Kiek prisimena T. S. taip ir liko virtuvėje. Po kurio laiko ją prikėlė G. I., pasakiusi, kad T. S. mirė ir šaltas. Nesupratusi kas vyksta, iš lovos nesikėlė. Netrukus į kambarį užėjo D. A. ir pasakęs, kad eina nupirkti alaus, išėjo, o ji vėl užmigo. Prieš užmiegant ji matė, kad kambaryje guli D. G., tačiau ar jis buvo sumuštas, nematė. Pabudo, kai kambaryje jau buvo policijos pareigūnai.

Liudytojas Z. S. parodė, kad jis gyvena kartu su M. (duomenys neskelbtini). Praėjusių metų vasario mėnesio pabaigoje pas juos į butą buvo užėjęs anksčiau nežinomas kaltinamasis D. (duomenys neskelbtini) su kuriuo jis susistumdė. Dėl ko vyko konfliktas jis dabar paaiškinti negali. Vėliau jis išvažiavo, o grįžęs sužinojo, jog jų bute buvo nužudytas T. S.. Kas jį nužudė konkrečiai paaiškinti negali.

Iš 2007-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 16 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje aptiktas ant grindų gulintis T. S. lavonas su išoriniais smurto požymiais. Bute aptikti panašūs į kraują pėdsakai. (1 t, b. l. 6-28)

Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. G2938/07 ir G 4682/07 matyti, kad D. G. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosikaulio lūžis, apatinio žandikaulio lūžis 31, 41 dantų srityse, dešinės pusės kaklelio srityje; 31-o danties pilnas išnirimas; kairės pusės VIII šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais prieš patenkant į ligoninę. Sužalojimai dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius į nosies, apatinio žandikaulio ir krūtinės ląstos kairę pusę. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. (1 t, b. l. 88, 90)

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 778/07 matyti, kad T. S. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs plačiomis infiltruojančiomis kraujosruvomis abiejuose veido pusėse bei galvos minkštuosiuose audiniuose su daugybiniais veidinės dalies kaulų lūžiais, ko pasėkoje įvyko kraujavimas į virškinamąjį traktą bei į kvėpavimo takus, įvyko aspiracija krauju ir ūmus kvėpavimo veiklos sutrikimas. Mirtis įvyko prieš 2-6 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2007-02-27 16.45-17.08 val.

- kraujosruvos abiejų akių vokuose ir akių obuoliuose; kraujosruva nosies nugarėlės viršutiniame trečdalyje; odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke; kraujosruva dešinės ausies kaušelyje su muštine žaizda; odos nubrozdinimai smakre; kiaurinė muštinė apatinės lūpos žaizda su kraujosruva lūpos gleivinėje ir viršutinio žandikaulio - smakro minkštuose audiniuose; odos įbrėžimai dešiniame skruoste; plačios infiltruojančios kraujosruvos abiejuose veido pusėse, apimančios paausinę, skruostinę, smilkininę - apatinio žandikaulio kampo sritis su daugybiniais dalies kaulų lūžiais; kraujosruva kaktoje kairiojo kaktinio gumburo minkštuosiuose audiniuose; infiltruojanti kraujosruva kairėje smilkininėje - momeninėje srityje; kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje ir momeninėje skiltyje; sumušimo židinukas smilkininėje skiltyje.Galvos sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais ir galėjo gautis suduodant smūgius. Be to, toks veidinės dalies kaulų lūžių pobūdis būdingas suspaudimui tarp kietų bukų daiktų, iš kurių vienas turi būti nejudrus kai jėga veikia strėline kryptimi, pvz. –galva pakaušio sritimi gulint ant kieto pagrindo ir suduodant smūgius, suspaudžiant veido sritį, todėl kraujosruvos pakaušio srityje galėjo atsirasti ir vienmomentiškai paveikus veido sritį. Sužalojimų smegenyse, kurie galėjo būti paaiškinami griuvimu tyrimo metu nekonstatuota;

- poodinės kraujosruvos (dvi) krūtinės kairėje padarytos kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius;

- trys poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje padarytos kietų bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis tiek suduodant smūgius į šias sritis, tiek ir pačiam nukentėjusiajam kontaktuojant su kietais bukais paviršiais;

- poodinės kraujosruvos (po vieną) šlaunyse - padarytos kietais bukais daiktais ir galėjo būti padarytos suduodant smūgius.

Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam metu, neilgai trukus iki mirties.Galvoje yra užsifiksavę mažiausiai 13-os trauminių poveikių pėdsakai, iš kurių ne mažiau kaip 8 aiškinami smūgių sudavimu į veido sritį, 1 – dešinės ausies kaušelį, 1 – į kairės pusės smilkininę-momeninę sritį, 1 – į kaktą, 2 – į pakaušį; krūtinėje užsifiksavę 2 trauminiai poveikiai; dešinėje rankoje užsifiksavę 3 trauminiai poveikiai; kojose užsifiksavę 2 trauminiai poveikiai. (1 t, b. l. 30-42)

Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 199/07 matyti, kad nuopjovoje nuo sekcijos durų yra D. G. kraujas su 99,99999999 % tikimybe. (1 t, b. l. 56-6)

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog D. A. yra kaltas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. G..

D. A. kaltinamas, kad jis 2007m. vasario 25 d. iki 26 d. asmeninio konflikto metu veikdamas kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu, tyčia sudavė D. G. ne mažiau trijų smūgių į veidą ir padarė jam kraujosruvas akių vokuose, nosikaulio lūžį, apatinio žandikaulio lūžį 31-41 dantų srityje, 31-mo danties pilną išnirimą bei kairės pusės VIII šonkaulio lūžį, ir dėl kaulų lūžių nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

D. A. teisme pripažino ir teigia, kad D. G. sudavė vieną kartą ranka į lūpas. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad sudavė jam apie du smūgius kumščiu į veidą, nuo ko pastarasis nukrito ant grindų gulėjusio čiužinio. Matė, kad D. G. bėgo kraujas, nes prakirto lūpą. Pastarojo daugiau nemušė, nespardė(t.2 b.l. 10-12,20,24,13-19). Kad D. A. panaudojo smurtą prieš D. G. patvirtino ir liudytojas V. V., teigdamas, kad kaltinamasis sudavė D. G. į veidą kelis smūgius. Be to ir liudytoja G. I. parodė, jog D. A. mušėsi su D. G. ir pastarajam buvo sumuštas veidas ir sulaužytas žandikaulis. Ji teisme parodė, kad D. G. be to mušė ir „Igoris“ bei Vaidas. „Igoris“ pavogė nukentėjusiojo daiktus. Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad D. G. sužalojimai padaryti suduodant smūgius į nosies, apatinio žandikaulio ir krūtinės ląstos kairę pusę. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Byloje nėra duomenų kas konkrečiai sudavė smūgį D. G. į krūtinės ląstos kairę pusę dėl ko lūžo šonkaulis. D. A. tokį smūgį neigia. Byloje daugiau niekas negali patvirtinti, kad tai padarė D. A.. O be to, kaip parodė G. I. D. G. mušė ir kiti asmenys. Tokiu būdu teismas negali padaryti kategoriškos išvados, jog būtent D. A. sudavė D. G. į krūtinės ląstos kairę pusę dėl ko lūžo šonkaulis. Neatmetama, kad tai galėjo padaryti kiti asmenys. Nėra duomenų, kad D. A. veikė bendrai kartu su jais. Todėl šios aplinkybės D. A. iš kaltinimo pašalinamos. Teismas laiko įrodytu ( atsižvelgiant į jo paties parodymus, G. I., V. V. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą), jog D. A. sudavė D. G. nemažiau dviejų smūgių kumščiu į veidą dėl ko jam lūžo nosikaulis ir apatinis žandikaulis, padaryti kiti sužalojimai, ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Jo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. D. A. veiksmai D. G. atžvilgiu kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 1 d.

Įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. A. asmeninio konflikto metu, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas T. S. jį tyčia nužudė. Jis yra kaltas dėl T. S. mirties. Nukentėjusysis mirė dėl galvos sumušimo, pasireiškęs plačiomis infiltruojančiomis kraujosruvomis abiejuose veido pusėse bei galvos minkštuosiuose audiniuose su daugybiniais veidinės dalies kaulų lūžiais, ko pasėkoje įvyko kraujavimas į virškinamąjį traktą bei į kvėpavimo takus, įvyko aspiracija krauju ir ūmus kvėpavimo veiklos sutrikimas. Nukentėjusiajam visus šiuos sužalojimus ir padarė būtent kaltinamasis. Iš bylos duomenų matyti, kad D. A. veikė netiesiogine tyčia. Suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbų organą – galvą ir tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, nors ir nenorėjo nukentėjusiojo mirties, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamojo tyčia apėmė tiek sunkų sveikatos sutrikdymą, tiek ir gyvybės atėmimą. Apie savo pasekmes jis negalvojo. Realiai atimta žmogaus gyvybė. Esant neapibrėžtai tyčiai D. A. veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, šiuo atveju atsakomybė kyla už tyčinį nužudymą. Kaltinamojo suduoti smūgiai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Byloje daugiau nėra jokių duomenų, kad kas nors kitas būtų padaręs sužalojimus T. S.. Atvirkščiai liudytoja G. I. patvirtino, jog būtent D. A. mušė rankomis ir kojomis T. S.. Sudavė smūgius kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant grindų jį spardė. Be to ji girdėjo būdama kambaryje besitęsiančių smūgių garsus. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2008 01 18 rašto Nr. 55 matyti, jog G. I. atlikus stacionarinę teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizę, jai diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – šizofrenija, remisija, dėl kurio jai inkriminuojamos ( kitoje byloje ) nusikalstamos veikos metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos būsenos G. I. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai netikėti liudytojos G. I. parodymais dėl D. A. veiksmų nėra jokio pagrindo. Nėra jokių duomenų, jog ji būtų suinteresuota apkaltinti D. A.. Taip pat negalima laikyti, jog ji dėl ligos duoda neteisingus parodymus. Jos parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitoms byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms, teismo medicinos specialisto išvadai ir joms neprieštarauja. Todėl teismas jos parodymais vadovaujasi ir jų neatmeta. Teismas atmeta ir kaltinamojo pareikštą nuomonę, jog kiti asmenys galėjo prisidėti prie nukentėjusiojo mirties, nes tokių duomenų byloje nėra. Be to nėra duomenų, jog nukentėjusysis T. S. puolė kaltinamąjį ir dėl to pastarasis buvo priverstas gintis. Kaltinamojo D. A. veika kvalifikuojama pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., nes nusikaltimas buvo padarytas iki šio straipsnio sankcijos pakeitimo – 2007 - 07 - 21.

D. A. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui.

Skiriant bausmę D. A. teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, kad jis padarė labai sunkų ir pavojingą nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes, nes nužudytas žmogus. Todėl atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, motyvą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, D. A. skiriama laisvės atėmimo bausmė, BK 129 str. 1d. sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) str., asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusioji I. R. S., t.y. 6023 Lt turtinės žalos, susijusios su T. S. laidojimu bei paminklo pastatymu ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Iš bylos duomenų matyti, kad išlaidas laidojant T. S. padengė jo motina I.R. S.. Apie tai yra pateikti dokumentai. Todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos, kaip pagrįsta ir reali, pilnai patenkinus priteisiama iš D. A., kuris yra kaltas dėl tyčinio T. S. nužudymo.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d., 2 d., tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir pan. įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji dėl nusikaltimo padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. I.R. S. šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja, taigi turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai pagal CK 6.250 str. 2 d. taisykles yra šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, be to, nustatant žalos dydį, būtina atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas įstatymo nuorodas, laiko tikslinga ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Iš kaltininko D. A. priteisti 50000 lt neturtinės žalos I.R. S. naudai.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismui buvo pateikti įrodymai dėl išlaidų, susijusių ryšium su D. G. gydymu VULŽK veido - žandikaulių chirurginiame skyriuje.. Iš kaltinamojo D. A. prašoma priteisti 3185,20 lt. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog D. A. yra kaltas ir dėl šonkaulio lūžimo D. G., dėl ko pastarasis taip pat buvo gydomas ligoninėje. Civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos ir negavus papildomos medžiagos. Todėl pripažįstama Valstybinės ligonių kasų teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-303, 308 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

-pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų.

LR BK 63 str. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. A. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų.

Prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės D. A. LR BK 64 str. pagrindu iš dalies pridėti neatliktą laisvės atėmimo bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo 2003 02 05 nuosprendį ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2008 m. sausio 31 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikymo ir suėmimo metu nuo 2007 02 27 iki 2008 01 31.

Kardomąją priemonę – suėmimą D. A. palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. A. nukentėjusiosios I. R. S. naudai turtinės žalos atlyginimui 6023 lt. ( šešis tūkstančius dvidešimt tris lt. ) ir neturtinės žalos atlyginimui 50000 lt (penkiasdešimt tūkstančių lt. ).

Pripažinti civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai teisę į ieškinio patenkinimą dėl D. G. gydymo išlaidų atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: T. S. drabužius grąžinti nukentėjusiajai I.R. S., D. A. drabužius grąžinti jam pačiam, nuorūkas, tuščius butelius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.