Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

nuteistajam G. A. (posėdžio metu buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo), jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Antrajame sektoriuje, (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 11 d., apie 6.15 val., būdamas konvojuotas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų priimamąjį, (duomenys neskelbtini), medicininei apžiūrai, panaudodamas fizinę jėgą, sudavė kumščiu kelis kartus į krūtinę ir pastūmė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą R. M., tuo R. M. padarydamas paviršinį odos nubrozdinimą kairės plaštakos pirmo krumplio srityje ir dešinės plaštakos pirmo piršto raiščių patempimą, jis pabėgo iš Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų stebėjimo palatos, po ko, pareigūnams vykdant jo paiešką, 2022 m. balandžio 11 d., apie 6.45 val., (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas pareigūnų.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. A. skundas atmetamas.

4. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

5. Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. A. pateiktas apeliacinis skundas (3 t., b. l. 51) yra itin lakoniškas, jame prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, o šis prašymas grindžiamas tuo, kad jis yra nepakaltinamas, t. y. jo veiksmus ir mintis valdo kažkas kitas. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri asmens (ne)pakaltinamumo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.

6. BK 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253-976/2019, 2K-5-976/2021).

7. Byloje esančia specialisto išvada Nr. 93TPK-970/2022 nustatyta, kad G. A. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo konsultuotas gydytojo psichiatro bei gydytas Laisvės atėmimo ligoninės psichiatrijos skyriuje, diagnozė – (duomenys neskelbtini); taip pat gydytas dėl minėtų medžiagų žalingo vartojimo. Nuteistasis anksčiau yra gydytas dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140). Specialisto išvada Nr. 93TPK-1139/2022 nustatyta, kad G. A. tikslingas skirti stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (1 t., b. l. 153).

8. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-45/2022 nustatyta, kad G. A. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos sutrikimai dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu G. A. taip pat neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. G. A. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (1 t., b. l. 176–189). Ekspertizės akte pažymėta ir tai, kad tiriamasis yra manipuliuojančio elgesio, demonstratyvokas. Tiriamojo pasakojimas apie galvoje girdimus balsus yra neįtikinamas, apie padarytą nusikalstamą veiką jis pasakoja gynybiškai. Atminties sutrikimų nestebima. Mąstymas vidutinio tempo, pasitaiko egocentriškų ir paviršutiniškų samprotavimų. G. A. asmenybė yra žemo emocinio brandumo, galimos impulsyvaus, spontaniško elgesio tendencijos. Psichozės simptomų, depresinių, suicidinių tendencijų, traukulių priepuolių nepastebėta, tačiau fiksuoti simuliacijos elementai. Atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija patologijos nenustatė. Nusikalstamos veikos padarymo metu G. A. buvo sąmoningas, orientuotas situacijoje, jo veika buvo motyvuota ir kryptinga. Išsakytų haliucinacijų tiriamasis nesugebėjo apibūdinti, jos neatitiko klinikinio ligos vaizdo, dinamikos, neatsispindėjo jo elgesyje. Padaryta išvada, jog šiuo metu jam niekas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ame kalėjime, gavus pranešimą, jog G. A. prasidėjo traukuliai, nedelsiant buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nuteistasis konvojuotas į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų priimamąjį, iš kurio jis pabėgo, sužalojęs įkalinimo įstaigos pareigūną. Nuteistojo asmens sveikatos istorijoje yra duomenų, kad traukulius jis ir anksčiau yra ne kartą imitavęs, ką nustatė ir ekspertizės aktą pateikusios ekspertės (tyrimo metu G. A. taip pat bandė simuliuoti traukulius). Šie duomenys rodo, jog nuteistasis sąmoningai imituoja sveikatos sutrikimą, kad pasiektų norimų tikslų. Apeliaciniame skunde, siekiant įtikinti teisėjų kolegiją apelianto nepakaltinamumu, nurodoma, kad jo galvoje yra kažkokie elektroniniai prietaisai, kurie neva už jį viską nusprendžia, jis savo veiksmų ir minčių kontroliuoti negali. Vis dėlto, įvertinus šioje nutartyje aptartą nuteistajam būdingą manipuliatyvų ir simuliacinį elgesį, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti G. A. gebėjimu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.

10. Iš nuteistojo teismui pateikto radiologinio tyrimo vertinimo (3 t., b. l. 71–75) matyti, kad židininių signalo intensyvumo pokyčių nuteistojo galvos smegenyse tyrimo metu nepastebėta. Klausos bei regos nervai struktūriški, hipofizio liauka nepadidėjusi, vidurinių struktūrų dislokacijos nėra. Nustatyta neženkli hipoplazija, taip pat edemiška gleivinė prienosiniuose ančiuose. Šį radiologinį tyrimą įvertino ir ekspertizės aktą teikusios ekspertės, tačiau jokios nustatytų duomenų įtakos asmens (ne)pakaltinamumui jos nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekis parodyti save iš psichiškai nestabilios pusės yra G. A. būdingo elgesio išraiška, todėl detaliau aiškintis, kas vyksta jo galvoje, pagrindo nėra. Akivaizdu, jog nuteistasis siekia sau palankaus procesinio sprendimo, o bandymas simuliuoti psichikos ligą yra jo pasirinkta gynybos taktika.

11. Byloje esančių duomenų visuma (nukentėjusiojo R. M. parodymai, liudytojų R. L., K. V. parodymai, pareigūnų tarnybinių pranešimų turinys, specialisto išvada, vaizdo įraše užfiksuota informacija, kiti rašytiniai bylos duomenys) patvirtina, kad G. A., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, imituodamas traukulių prasidėjimą, dėl ko buvo konvojuotas į Kauno klinikas, pasinaudojo dėl mažesnės apsaugos susidariusia galimybe pabėgti ir iš stebėjimo palatos pasišalino, pastumdamas ir sužalodamas Saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą R. M., t. y. jis yra pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 241 straipsnio 2 dalį.

12. Skiriant bausmę G. A., bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (apysunkis tyčinis nusikaltimas, susijęs su teisingumo nesilaikymu), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau ne kartą teistas, jam skirtos įvairios bausmių rūšys, įskaitant ir realią laisvės atėmimo bausmę, baustas administracinėmis nuobaudomis), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės atėmimo bausmė ir teisingai nustatė šios bausmės dydį, kuris yra mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.