Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2588-1034/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-07
Bylos Nr.
1-2588-1034/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46457-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
S. K.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2588-1034/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46457-2016-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.1.4.2; 2.10.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Mindaugui Juknevičiui,dalyvaujant prokurorei Jekaterinai Abbakumovai,kaltinamajam S. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešajame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., be pilietybės, išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2005-07-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 1 d. – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda;

2) 2008-02-07 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 65 str. 2 d., bausmė subendrinta su 2005-07-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; vadovaujantis BK 68 str., uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus;

3) 2009-06-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 243 str. – 5 MGL (650 Lt) bauda; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 65 str. 2 d., bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008-02-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; vadovaujantis BK 68 str., uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus; 2011-01-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2009-06-23 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės; 5 MGL (650 Lt) baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs;

4) 2012-10-29 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. - 20 (dvidešimties) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. d., 65 str. 2 d., bausmė subendrinta su 2009-06-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - 5 MGL (650 Lt) bauda, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 20 (dvidešimt) parų arešto ir 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą, arešto bausmę atliekant areštinėje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-10-01, apie 14.30 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, atėjęs į PC „Panorama“, esančią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, pirmąjį parkingą, D stovėjimo aikštelę, nuo automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. B., su turimų įrankių pagalba, išėmė automobilio veidrodėlį, kuris yra automobilio priekio kairėje pusėje (vairuotojo pusėje) ir įsidėjo jį į savo kišenę, taip pat bandė išimti kitą veidrodėlį, nuo automobilio priekio, keleivio pusės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas požeminės aikštelės apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, G. B. priklausantį 1000 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu S. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus. Buvo labai daug išgėręs, labai gailisi, jam labai nepatogu, nežino, ką pasakyti. Neprisimena, kiek buvo išgėręs, buvo neadekvatus. Žino, kaip nuimti veidrodėlių stikliukus, reikia atlenkti iki galo ir lenkti iš apačios. Naudojo dantų šepetuką ir reples su tikslu stikliukus parduoti, pasipelnyti. Šiuo metu jo draugas užsiima automobilių prekyba, jis turi daug pažinčių Rusijoje ir yra tarpininkas. Anksčiau jam paskirtos baudos nesumokėjo. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi. Automobilio nesugadino, tik nukirpo laidus. Į darbo biržos mokymus jį turėjo išsiųsti šiandien. Šiandien turėjo nuvykti į darbo biržą. Prašo jam skirti baudą ir išdėstyti dalimis sumokėti per 9 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. K., 2016-10-02 jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-01 jis buvo išgėręs, nepamena, kaip atsidūrė PC „Panorama“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš pradžių neturėjo tikslo kažką pavogti ar sugadinti. Paprastai nesinešioja tokių instrumentų su savimi kaip pagaląstas dantų krapštukas ir replės, o tą dieną jis juos turėjo su savimi. Eidamas pamatė stovintį automobilį BMW X5 (tiksliai modelio nepamena) ir sugalvojo išimti iš automobilio veidrodėlius. Veidrodėlius paėmė dėl to, kad juos yra lengviausiai parduoti. Būtų juos nuvežęs parduoti į Minsko plente esanti sąvartyną. Visa tai žino iš nuogirdų. Kadangi jis buvo išgėręs, tiksliai nepamena, kurį veidrodėlį iš pradžių pradėjo nuiminėti. Nuėmęs pirmąjį, jį įsidėjo į savo striukės vidinę kišenę. Kai veidrodėlį įsidėjo į kišenę, tada ji sulaikė aikštelės apsaugos darbuotojas. Jis nesipriešino sulaikomas. Jį sulaikytą pristatė į 1 P. D. įvykio gailisi (b. l. 26). 2016-10-03 papildomos apklausos metu įtariamasis S. K. patvirtino, kad savo kaltę jis pripažįsta visiškai, parodė, kad kadangi 2016-10-01 jis buvo išgėręs, tai tiksliai įvykio aplinkybių nepamena. Pamena tik tai, kad įrankių pagalba išėmė iš BMW automobilio stikliuką, kurį įsidėjo į savo striukės vidinę kišenę ir tada jį sulaikė apsaugos darbuotojas. Jis neatmeta galimybės, kad galėjo bandyti išimti ir antrą automobilio stikliuką ir tuo metu jį sulaikė. Tiksliai to nepamena. Žino, kad jam pavyko išimti tik vieną stikliuką. Dėl įvykio gailisi. Su teismo pagreitintu procesu sutinka ir sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka jam yra išaiškinta (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. B. parodė, kad 2016-10-01 apie 14.30 val. jis atvažiavo į prekybos centrą „Panorama“, esantį Saltoniškių g. 9, Vilnius, savo automobilį BMV X6, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2009 metų pagaminimo, paliko požeminėje aikštelėje. Kažkur po pusvalandžio prekybos centre per garsiakalbį išgirdo, kad yra kviečiamas skubiai prieiti prie savo automobilio. Iš karto nuskubėjo ten, atėjęs prie automobilio jį pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad apsaugos darbuotojai sulaikė asmenį, kuris bandė pavogti vairuotojo pusės galinio matymo veidrodėlio stiklą. Jau buvo jį išėmęs, bandė išimti ir kitą. Apsaugos darbuotojas gražino jam veidrodėlio stiklą, sulaikytas asmuo buvo perduotas policijai. Jam būtų padaryta 1000 Eur žala (b. l. 14).

2016-10-01 priimtas nutarimas G. B. pripažinti nukentėjusiuoju.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-01 kaip liudytojas apklaustas V. A. parodė, kad 2016-10-01 apie 15 val., jis budėjo savo poste, požeminėje aikštelėje. Vaikščiodamas po aikštelę pastebėjo, kad raudonoje zonoje, pirmame parkinge, D stovėjimo aikštelėje prie BMW automobilio buvo asmuo. Dėl aikštelėje stovinčios kolonos jis asmenį matė tik iki pusės. Iš pradžių jis nieko blogo nepagalvojo, tačiau vėliau išgirdo keistą garsą ir pastebėjo, kad asmuo kažką įsidėjo į kišenę ir apėjo automobilį iš kitos pusės. Priėjus prie asmens, pastebėjo, kad asmuo jau buvo pasiruošęs išimti antrą BMW automobilio veidrodėlį. Asmuo buvo pritūpęs prie veidrodėlio ir įkišęs įrankius, tačiau jis (V. A.) užgriuvo ant asmens ir jį sulaikė. Asmuo nieko nesakė, tylėjo, tik pasakė, kad tai, ką jis daro yra jo darbas. V. A. iš karto apie įvykį informavo savo kolegas ir automobilio savininką. Asmuo buvo perduotas policijos pareigūnams. Sektoriuje, kur įvyko vagystė, vaizdo kamerų nėra (b. l. 17).

2016-10-01 objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis BMV X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. sidabrinės spalvos. Automobilis tvarkingas, neapgadintas, vairuotojo pusėje nėra galinio matymo veidrodėlio stiklo.

2016-10-03 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pas S. K. rasti daiktai - replės ir dantų šepetėlis.

2016-10-03 nutarimu dėl daiktų saugojimo daiktai perduoti į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Paties kaltinamojo, nukentėjusiojo G. B., liudytojo V. A. parodymai, objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys leidžia konstatuoti, kad S. K. ketino pagrobti svetimą turtą, priklausantį G. B.. Paties kaltinamojo parodymai taip pat patvirtina, jog G. B. priklausančio automobilio veidrodėlius pasikėsino pagrobti būtent S. K.. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia teigti, jog S. K. nespėjo įgyti ga­li­my­bės laivai ne­tei­sė­tai val­dy­ti, naudo­tis ir dis­po­nuo­ti paimtu tur­tu pagal sa­vo valią. Taigi įvertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog S. K. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, t. y. kaip nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas S. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta. Čia būtina pabrėžti, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai įvyko nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas įvertina ir turto, kurį buvo pasikėsinta pagrobti vertę, nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką (turtą buvo pasikėsinta pagrobti tokioje vietoje, kurioje būna pakankami daug žmonių), nusikalstamos veikos padarymo motyvus. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad S. K. anksčiau yra ne kartą teistas (b. l. 35-37), nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nedirbo (b. l. 48), yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 38-45).

Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog S. K. yra skirtina vieną BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – bauda, kurios dydis nustatytinas neviršijantis šios bausmės vidurkio, numatyto BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skirti S. K. pačią švelniausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. viešuosius darbus, nėra tikslinga ir nebūtų teisinga, ypač įvertinus tai, kad kaltinamasis sistemingai daro įvairaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka S. K. skiriama bausmė – bauda mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų jam skirti baudą, prašė išdėstyti baudos mokėjimą. Teismas, įvertinęs nuteistojo amžių bei aplinkybes, kad jis yra darbingas, ir nenustatęs kitų svarbių aplinkybių, kurios pasunkintų nuteistajam skirtinos baudos mokėjimą, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nėra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išdėstyti kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – mokėjimą ilgesniam laikotarpiui.

Į bausmės laiką įskaitytinas S. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-10-01 iki 2016-10-03 (dvi dienos), kas atitinka 4 MGL dydžio baudą.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Šiuo atveju kaltinamajam gynėja buvo paskirtas, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam gynėjas užtikrintas privalomai, t. y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į S. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016-10-01 iki 2016-10-03 išbūtą laiką (dvi dienas), kas atitinka 4 MGL dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

I. S. K. kad:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas