Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-11 · Administracinė byla Nr. AS-469-21-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-11
Bylos Nr.
AS-469-21-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Stasys Gudynas
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje
Kategorijos
  • 50.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS14–21/07Procesinio sprendimo kategorija 50.3.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje prašymą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2006 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 1 ir 2 punktų bei 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. T-898 panaikinimo.

II.

2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 16 skirsnio nuostatomis. Teismo nuomone, skundžiami sprendimai yra norminiai teisės aktai, todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktąjį skirsnį pirmiausia turi būti ištirta, ar jie atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, ir tik pripažinus aktą prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, norminį administracinį aktą galima laikyti panaikintu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 2 d.). Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje prašymą su tokiu reikalavimu, koks suformuluotas prašymo rezoliucinėje dalyje, atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

III.

Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, prašydamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau -Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktais, 5 straipsnio 1 dalimi, pažymėdamas, jog minėtos teisės normos įpareigoja Vyriausybės atstovą tuo atveju, kai jis neabejoja ir nustato, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas (norminis ar individualus) neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, motyvuotu teikimu siūlyti subjektui apsvarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Tuo atveju, kai jis atsisako tai padaryti, Vyriausybės atstovas privalo šį aktą skųsti atitinkamam teismui. Vyriausybės atstovas šiuo atveju nustatė, kad Taryba 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr.T-569 1 punktu patvirtino „Radviliškio rajono daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisykles" (toliau - Taisyklės), o 2 punktu – „Radviliškio rajono daugiabučių namų priežiūros vykdymo tvarką" (toliau - Tvarka). Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punktu. Tačiau nei viena iš teisės normų, kuriomis buvo vadovautasi patvirtinant Taisykles ir Tvarką, neįpareigoja savivaldybės tarybos tvirtinti tokio pobūdžio taisykles ar tvarką. Be to, Vyriausybės atstovas nustatė, kad Taisyklės ir Tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr.351 1 punktu patvirtintam Statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2002 "Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka" (toliau - Reglamentas). Todėl motyvuotu 2006 m. liepos 24 d. teikimu Nr.3-26 "Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr.T-569" Tarybai pasiūlyta apsvarstyti jos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr.T-569 "Dėl Radviliškio rajono daugiabučių namų naudojimo taisyklių" 1 ir 2 punktų panaikinimo klausimą. Radviliškio rajono savivaldybės meras 2006 m. spalio 25 d. raštu Nr.S-1512-(8.6) Vyriausybės atstovą informavo, kad Tarybos 2006 m. spalio 12 d. posėdyje minėtas teikimas buvo apsvarstytas ir priimtas sprendimas Nr.T-898 iš esmės jo nepatenkinti (nors sprendimo preambulėje ir nurodyta - "iš dalies atsižvelgdama į Lietuvos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2006 m. liepos 24 d. teikimą Nr.3-26"). Sprendimu pakeisti tik teikimu ginčijamų Taisyklių ir Tvarkos pavadinimai, nurodant, kad Taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio, nors išliko jų 16 punktas, pagal kurį "šių taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jei pažeidimo pasekmės neužtraukia baudžiamosios atsakomybės". Šie pakeitimai, kaip teigiama, nepašalino Vyriausybės atstovo teikime nurodytų prieštaravimų norminiams teisės aktams. Be to, bandant formaliai patenkinti Vyriausybės atstovo teikimą, pažeistas bendrasis teisės principas "iš neteisės teisė neatsiranda". Pareiškėjas pažymi, jog Taryba sprendimą priėmė vadovaudamasi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu, nors jis reglamentuoja ne savivaldybių tarybų, o Vyriausybės atstovų veiklą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.AS8-133-05, 2004 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A10-679/2004, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 110 straipsnio 2 dalimi, išreikšdamas nuomonę, kad šiuo atveju Vyriausybės atstovas turėjo teisę (ne pareigą) kreiptis į teismą su pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą tik tuo atveju, jeigu abejojo, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Jeigu tokios abejonės nėra, Vyriausybės atstovas turėjo vykdyti savo įgaliojimus taip, kaip tai numatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo prašomi panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimai yra norminiai teisės aktai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis) - Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. T-569 1 ir 2 punktais buvo patvirtintos Radviliškio rajono daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklės ir Radviliškio rajono daugiabučių namų priežiūros vykdymo tvarka, o 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-898 minėtos Taisyklės ir Tvarka buvo pakeistos. Pareiškėjas, Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, yra subjektas, pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą prižiūrintis, jog savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarautų įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams. Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 2 dalyje yra numatyta Vyriausybės atstovo teisė kreiptis su pareiškimu į administracinį teismą dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Tokie pareiškimai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą nagrinėtini apygardos administraciniame teisme. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareikštas prašymas nenagrinėtinas teismų, yra nepagrįsta.

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato specialias procesines taisykles, reglamentuojančias norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjimą administraciniame teisme, jos yra nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 skirsnyje. Pagal bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisykles norminių aktų teisėtumo nagrinėjimas kita procesine tvarka administraciniame teisme nėra galimas. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 115 straipsnį norminio akto pripažinimas prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės nutarimui savo teisinėmis pasekmėmis reiškia šio akto panaikinimą. Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje prašymas savo forma neatitinka ABTĮ 110 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina perduodant skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje atskirąjį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas