Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-08-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-56-334/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A5.-109-857/2017Nutarimas · 2017-06-07Panevėžio apylinkės teismas
  2. AN2-56-334/2017Nutartis · 2017-08-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-18
Bylos Nr.
AN2-56-334/2017
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00065-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-56-334/2017
Proceso Nr. 4-15-3-00065-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 18 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos įgaliotam atstovui D. R.,asmeniui, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas V. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi LR Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus ( toliau – Institucija) pateiktą apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2017 m. kovo 13 d. Valstybinės darbo inspekcija prie SADM surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 95 str. 1 d. dėl to, kad jis, būdamas individualios įmonės savininku, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, pažeidė Darbo kodekso nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, leido M. V. dirbti nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties bei ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jo priėmimą į darbą.2017 m. birželio 7 d. Biržų rajono apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukė, nes byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. V. kaltę.2017 m. birželio 30 d. Panevėžio apygardos teisme gautas Institucijos skundas dėl 2017 m. birželio 7 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.Skunde teigiama, kad remiantis pirminiais M. V. 2017 m. vasario 7 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kuriuos pats Biržų rajono apylinkės teismas pripažino teisėtais ir jais vadovavosi nustatant faktines administracinės bylos aplinkybes, nelegalaus darbo faktas buvo įrodytas, nes Vyriausiasis administracinis teismas (toliau - VAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbusio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai. Pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, todėl Biržų rajono apylinkės teismas, nukrypdamas nuo VAT suformuotos teismų praktikos, nagrinėdamas bylą ir vertindamas bylos faktines aplinkybes, neišsamiai ir netinkamai įvertino pirminius nelegaliai dirbusio asmens tyrimo metu duotus rašytinius paaiškinimus. Teismas šių pirminių įrodymų nevertino kritiškai, o vadovavosi teisminio nagrinėjimo metu pateiktais V. V. paaiškinimais bei identiškais liudytojų parodymais. Pareiškėjo nuomone, V. V. administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo tinkamai įvertinti bei išnagrinėti visi byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės. Mano, kad reikia vadovaujantis administracinės atsakomybės tikslais ir tai, kad nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, o administracinė atsakomybė turi pasireikšti konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui.Apeliacinis skundas netenkinamas.Skundžiamu nutarimu V. V. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį iškelta administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta. Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvada, kad šioje byloje nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, teigiama, jog teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, be pagrindo nesirėmė pirminiais nelegaliai dirbusio asmens paaiškinimais, nepagrįstai rėmėsi vien tik paties pažeidėjo ir kitų liudytojų identiškais parodymais, todėl nepagrįstai V. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukė, padaręs nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų nelegalaus darbo įrodymų. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo samprata įtvirtina DK 98 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse nustatyta, kad darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. vasario 2 d. V. V., individualios įmonės savininkas nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties su M. V. ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), tai patvirtina nelegalaus darbo tyrimo aktas ir VSDFV duomenys. Žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog M. V. realiai dirbo minėtu laikotarpiu pas V. V. galimybės nustatyti nėra. V. V. viso teisminio proceso metu neigė, kad M. V. pas jį dirbo, teigė, kad jis tik gyveno ir tvarkė gyvenamas patalpas, planavo jį įdarbinti kai susitvarkys. Liudytojas A. K. teigė, kad M. V. neturėjo darbo ir kur gyventi, todėl V. V. jį priėmė gyventi, o nelegaliai pas jį nedirbo. M. V. 2017 m. vasario 7 d. paaiškinime teigiama, kad jis dirbo pagalbiniu, rūšiavo medieną, buvo išduotas šalmas, susitarta dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio, jį į darbą vežė V. arba kitas darbuotojas L., o informaciją apie liudytojus teigė pateiksiantis vėliau. Jokių duomenų apie liudytojus pateikta nebuvo. Vėliau su M. V. nepavyko susisiekti, į teismo posėdį neatvyko. Teismas skyrė atvesdinti M. V., tačiau jis nurodytu adresu negyvena, galimai slapstosi nuo bausmės atlikimo pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. baudžiamąjį įsakymą. Buvo išsiaiškinta, kad M. V. minimas V. yra V. J., tačiau jo surasti taip pat nepavyko, o kito liudytojo L. nenustatyta pavardė. Teisme apklausta liudytoja J. P. nurodė, kad jai dirbant Valstybinėje darbo inspekcijoje prie SADM, prisimena, kad M. V. atvyko į darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo, nes tą dieną konsultavo. Ji paėmė iš M. V. skundą (pranešimą) ir apklausė jį pagal patvirtintą paaiškinimo formą, išaiškino apie administracinę atsakomybę už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad nustatinėjant nelegalaus darbo faktą yra reikalaujama nurodyti liudytojus bei jų duomenis. M. V. paaiškino jai, jog dirbo miško darbus pas V. V. be darbo sutarties, beveik dvi savaites, tačiau ne kiekvieną dieną. V. V. žadėjo su juo sudaryti darbo sutartį, bet nesudarė. Jis pateikė vieno liudytojo vardą (L.), bet nepateikė jo pavardės, adreso ar telefono numerio, jis nenurodė kur konkrečiai dirbo, nei konkrečios vietovės, nei miško, nei kaimo ar teritorijos. Teismo posėdžio metu liudytojas D. J. nurodė, kad jis kartu su inspektoriumi D. R. buvo nuvykę į Biržus pagal M. V. skundą ištirti įvykį, pasiaiškinti su V. V.. Pastarasis nurodė, kad M. V. jo įmonėje nedirbo. Nei darbuotojų adresų nei jų telefono numerių iš V. V. nepavyko išsireikalauti. D. J. teigė, kad jie norėjo susirasti darbuotojus, kurie paminėti skunde, su jais susitikti, paimti jų rašytinius paaiškinimus, nes vien tik iš pareiškėjo skundo labai sunku nustatyti nelegalų darbą. Iš to kas aukščiau išdėstyta, konstatuojama, jog V. V. neigia nelegalaus darbo fakto buvimą, M. V. teisme apklausti nepavyko, todėl prieštaravimai liko nepanaikinti, liudytojų, kurie patvirtintų M. V. paaiškinime nurodytas aplinkybes nėra, M. V. paaiškinimas nedetalus, ir jo nepakanka nustatyti visas M. V. darbo pas V. V. aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad nelegalaus darbo faktas nėra įrodytas, byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. V. nelegalaus darbo faktą, ir kad V. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.Pažymėtina, kad teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nesant byloje objektyvių įrodymų, kad V. V. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, nėra pagrindo jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Vien tik esant prielaidai ar Institucijos įsitikinimui, kad galimai M. V. realiai dirbo pas V. V. be rašytinės darbo sutarties, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jo priėmimą į darbą, administracinė atsakomybė negalima.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir LR Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė