- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-154-148/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59140-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pran.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- L. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. S. skundą ir jo papildymą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 25 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis nužudė S. D., t. y. nuo 2015 m. spalio 24 d., apie 21 val., iki 2015 m. spalio 25 d., apie 2 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), S. D. sodyboje, konflikto su nukentėjusiąja metu, tyčia sudavė jai ne mažiau 12 smūgių rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę bei kitas kūno vietas, tokiu būdu padarydamas jai stiprų galvos ir krūtinės sumušimą, kurie komplikavosi į trauminį šoką, dėl kurio nukentėjusioji S. D. nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.Kaltinamasis L. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2015 m. spalio 25 d. laikinai sulaikytas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi L. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi kaltinamajam L. S. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 25 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamasis L. S. skunde ir jo papildyme nesutinka su teismo priimta nutartimi, kuria jam buvo pratęstas kratomosios priemonės – suėmimo – terminas, ir prašo peržiūrėti suėmimo termino pratęsimo klausimą.Kaltinamasis nurodo, kad jis suimtas laikomas jau net 18 mėnesių. Anot kaltinamojo, jam be jokio pagrindo tęsiamas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas.Kaltinamasis tvirtina, kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Byloje nėra jokių jo kaltę dėl „mamutės“ nužudymo pagrindžiančių įrodymų. Kaltinamojo įsitikinimu, šioje byloje tyrimą atlikę pareigūnai yra nekompetentingi, o baudžiamoji byla –„sufabrikuota“.Kaltinamasis pabrėžia, kad jis turi paėmęs paskolą, nori būti laisvėje ir sąžiningai dirbti.Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo L. S. skundą ir jo papildymą atmesti.Kaltinamojo L. S. skundas ir jo papildymas netenkintini.Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam L. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121 ir 122 straipsnių, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. S. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką: liudytojų T. B., D. M., Ž. M. ir kt. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole esantys duomenys, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pasak kaltinamojo, aptarti bylos duomenys nepatvirtina jam pareikštų kaltinimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.Kitaip nei mano skunde kaltinamasis L. S., pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad L. S. yra kaltinamas galbūt padaręs labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią gana griežtą bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų. Teismas taip pat teisingai įvertino ir kaltinamojo socialinius bei šeiminius ryšius. Bylos duomenimis, iki sulaikymo L. S. dirbo UAB „Kybartų darna“, tačiau jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra išsituokęs, vaikai suaugę, su jais ryšių kaltinamasis nepalaiko. Tokios aplinkybės iš tiesų rodo, kad L. S. neturi tamprių ryšių su visuomene, šeima. Taigi, nors L. S. iki suėmimo ir dirbo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju suimtojo turimi socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galbūt jis padarė, pobūdžiu, sunkumu, pavojingumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Be to, remiantis bylos medžiaga, L. S. anksčiau teistas 3 kartus. Ir nors teistumai dėl L. S. anksčiau padarytų veikų yra išnykę, tačiau jis yra baustas taip pat ir administracine tvarka, būdamas laisvėje nevengė vartoti alkoholio, veiką, dėl kurios jam šioje byloje pareikšti įtarimai, taip pat padarė galbūt apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Taigi atsižvelgus į tai, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėjo prie pragrįstos išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. L. S. inkriminuojama nusikalstama veika, nustatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, L. S. anksčiau ne kartą teistas, įskaitant ir nusikaltimą už sunkų žmogaus kūno sužalojimą, trauktas administracinėn atsakomybėm, jam inkriminuotą veiką galbūt padarė apsvaigęs nuo alkoholio, intensyviai vartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Todėl, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgusi į L. S. inkriminuotos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo L. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas; baustas administracine tvarka; piktnaudžiauja alkoholiu), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (neturi pastovios gyvenamosios vietos; išsituokęs; neturi išlaikytinių), kaltinamojo galbūt padaryto nusikaltimo pavojingumas (pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę), pobūdis (smurtinis), sunkumas (labai sunkus), leidžia teisėjų kolegijai formuoti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą L. S. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam L. S. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Teismo posėdis numatytas 2017 m. gegužės 26 d. 9 val. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 20 punkte, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. L. S. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis L. S. iš tiesų yra suimtas ilgą laiką. Tačiau L. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Pastebėtina, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo S. S. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Aplinkybės, kad kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų, nori būti laisvėje ir dirbti, nepaneigia teismo išvados, kuri, kaip konstatuota pirmiau, pagrįsta bylos duomenimis.Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su baudžiamosios bylos „sufabrikavimu“, pareigūnų (ne)kompetencija, nesusijusios su nagrinėjamo skundo dalyku, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau L. S., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi kaltinamajam L. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 25 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.