- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-08
- Bylos Nr.
- 2S-129-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04101-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Kreditorius
- AB SEB banko
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-129-460/2013
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-04101-2012-2)
NUTARTIS
2013 m. sausio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9771-144/2012 pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą „Dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė AB SEB bankas 2012-06-21 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad pagal 2007-11-14 tarp jos ir skolininkų V. K. bei O. Š. sudarytą kredito sutartį Nr. 0450718075102-57 bankas suteikė V. K. ir O. Š. 87 102,96 EUR kreditą. Kredito sutartis su kredito gavėjais 2012-05-30 buvo nutraukta, nes skolininkai nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, todėl kreditorė prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto – areštuoti ir perduoti kreditorei įkeistą turtą. Nurodė, kad skolininkų skola AB SEB bankui yra 92 024,07 EUR ir 142 Lt kreditorės sumokėtas žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-21 nutartimi tenkino kreditorės pareiškimą, nutarė areštuoti įkeistą daiktą - žemės sklypą, bendro 0,2097 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausantį V. K. ir O. Š.; įkeisto daikto įkainojimas 375 000 Lt; įspėti skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių; pavesti įkeisto daikto savininkams saugoti įkeistą daiktą; uždrausti įkeisto daikto savininkams perleisti šį daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktą, kurie yra šio daikto priklausiniai, reikalauti padalyti šiuos daiktus ar atskirti priklausinius nuo šio daikto. Nurodė, jog pagal sudarytos sutarties 5.2. punktą yra numatyta, kad kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito dalies, nesumokėjus priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir išieškoti skolą iš įkeisto turto.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos nurodytu skolos dydžiu. Apeliantui neaišku, kaip ir už kokį laikotarpį buvo suskaičiuota skola, palūkanos, delspinigiai.
Atsiliepimas
Atsiliepime O. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos nurodytu skolos dydžiu.
Atsiliepime kreditorė AB SEB bankas prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas visiškai nepagrindė skolos suskaičiavimo nepagrįstumo ir neteisingumo. Teigia, kad apelianto keliamas ginčas dėl skolos dydžio nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atkreipia dėmesį, kad bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka įgyvendinti, bet neskirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria nutarta areštuoti įkeistą daiktą – žemės sklypą – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-11-14 tarp banko ir skolininkų V. K. bei O. Š. sudarytą kredito sutartį Nr. 0450718075102-57 bankas suteikė V. K. ir O. Š. 87 102,96 EUR kreditą. Suteikto kredito užtikrinimui buvo įkeistas daiktas – žemės sklypas, bendro 0,2097 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–17) Per nustatytą terminą skolininkas skolos negrąžino ir reikalavimų, atsirandančių iš įkeistos teisės, kreditoriui neperdavė (b. l. 18–21).
Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) (CK 6.70 straipsnis). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba ne iki galo tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Aktualu pažymėti ir tai, jog vadovaujantis CPK 558 straipsnio 1 dalimi, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.
Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditas skolininkams suteiktas kaip fiziniams asmenims vartojimo poreikiams tenkinti – žemės sklypo pirkimui, komunikacijų įvedimui ir statybos darbų pradžiai, todėl galima daryti išvadą, kad tarp skolininkų ir banko buvo sudaryta kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė susidarius įsiskolinimui. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama, praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtina, kad AB SEB bankas 2011-05-11, 2012-04-06 (b. l. 18–19) kreipėsi į skolininkus su raginimu sumokėti skolą bei raginimuose įspėjo, kad neįvykdžius įpareigojimo, kredito sutartis vienašališkai bus nutraukta. Atskirai pabrėžtina, kad šalys 2007-11-14 kredito sutartyje sutarė dėl banko teisės prieš terminą nutraukti sutartį, kai skolininkai padarė esminių sutarties pažeidimų – kai kredito gavėjai laiku negrąžina kredito dalies, nesumoka priklausančių mokėti palūkanų ar delspinigių (b. l. 15, sutarties 5.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ne kartą buvo siųsti raginimai, jog vėluojama mokėti įmokas, tačiau skolininkai savo įsipareigojimų nevykdė, į juos nereagavo, darytina išvada, jog skolininkams buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti, todėl manytina, kad kredito sutarties nutraukimas nepažeidžia šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principų ir sutartis nutraukta tinkamai laikantis sutartyje nustatytos tvarkos.
Bankas pirmą kartą kreipdamasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikė rašytinį įrodymą dėl visos skolos dydžio (92 024,07 EUR ir 142 Lt kreditorės sumokėtas žyminis mokestis) – 2012-05-31 pažymą, toks skolos dydis buvo nurodytas ir įspėjime apeliantui (b l. 20, 21). Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su skolos dydžiu, tačiau jokių įrodymų, kad banko nurodytas skolos apskaičiavimas yra neteisingas, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantas turėjo pakankamai laiko nuo 2012-05-31 su kreditore išsklaidyti visus neaiškumus dėl skolos dydžio, tačiau to nepadarė.
Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas galiojantį bei įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytą įkeitimo lakštą ir banko pareiškimą bei nustatęs, kad yra visi įstatyme nustatyti pagrindai areštuoti įkeistą daiktą, pagrįstai jį areštavo ir įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.
Esant nurodytoms aplinkybėms pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.