- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2A-118-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29665-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Vidas Stankevičius, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. B., G. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. B. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. individualios įmonės ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutarties nutraukimo ir atleidimo nuo tolimesnio sutarties vykdymo, tretieji asmenys J. B. ir G. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. B. IĮ ieškiniu prašė: nutraukti 2005-10-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1054; panaikinti ieškovės įsipareigojimą sumokėti likusią kainos dalį pagal 2005-10-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1054, kuri sudaro 5 694,60 Eur, bei pagal nutrauktą sutartį priskaičiuotus 512 Eur delspinigius, 683,35 Eur metines palūkanas; priteisti valstybei ieškovės pagal sutartį sumokėtą 4 970,35 Eur kainos dalį, kaip kompensaciją už naudojimąsi sklypu sutarties galiojimo laikotarpiu; grąžinti valstybės nuosavybėn 101 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 420 kv. m. ploto valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir ieškovė 2005-10-12 sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1054, pagal kurią nuosavybės teise įsigijo 101 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 420 kv. m. ploto valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Iki sutarties sudarymo ieškovė patalpose, esančiuose įsigytame sklype, vykdė veiklą. Nuo 2010 metų ieškovė sustabdė veiklą, jokių pajamų nebegauna, įmonės savininkas G. B. yra nusprendęs įmonę likviduoti, vienintelės įmonės savininko pajamos yra 329,85 Eur senatvės pensija. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, toliau vykdyti sutarties nebeįmanoma;
1.2. ieškovė pagal sutartį yra sumokėjusi 4 970,35 Eur. Neapmokėta žemės sklypo kainos dalis sudaro 5 694,60 Eur. Ieškovė prašė atsakovės apsvarstyti klausimą dėl sutarties nutraukimo ne teismo tvarka, tačiau atsakymo negavo;
1.3. sutarties dalyku esanti žemės sklypo dalis sudaro tik 101 kv. m. ploto, yra priverstinės hipotekos objektas bei bendroji dalinė nuosavybė kartu su Lietuvos Respublika, todėl jokios žalos dėl to, kad ši žemės sklypo dalis būtų sugrąžinta valstybės nuosavybėn nėra. Vyriausybe?s 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „De?l naudojamu? kitos paskirties valstybine?s žeme?s sklypu? pardavimo ir nuomos“ 2.12 punkte nurodyta, kad žeme?s pirke?jui nevykdant sutarties, ji gali bu?ti nutraukta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ginčo sutartį su ieškove sudarė veikdama ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip lygiateisis su ieškove civilinių teisinių santykių subjektas. Šalių sudaryta sutartis nenumatė galimybės atleisti ieškovę nuo likusios kainos dalies, delspinigių ir palūkanų sumokėjimo tuo atveju, jeigu ieškovė sustabdytų veiklą;
2.2. teisės normos, reglamentuojančios atsiskaitymo už valstybinės žemės sklypą tvarką negali būti keičiamos ir koreguojamos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties šalių nuožiūra. Ieškovė nenurodo jokių neteisėtų atsakovės veiksmų dėl kurių ji galėtų prašyti nutraukti ginčo sutartį;
2.3. ieškovės įsigytame žemės sklype yra registruotas gyvenamasis namas, kuriame esančias patalpas nuosavybės teise valdo J. B. ir ieškovė. Žemės sklypo dalis ginčo sutartimi yra parduota būtent ieškovės nuosavybės teise valdomoms patalpoms eksploatuoti, t. y. ginčo žemės sklypo dalis negalėtų būti išnuomota kitiems naudotojams, išskyrus ieškovę. Atleidus ieškovę nuo įsiskolinimo mokėjimo ir nutraukus sutartį ieškovės prašomu būdu, būtų pažeistos valstybės teisės ir įstatymų saugomi interesai.
3. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje G. B. atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
4. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje J. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad prievolę galima atsisakyti vykdyti tik dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ieškovė neįrodė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
5.1. Nacionalinei žemės tarnybai imperatyviai nustatyta pareiga kontroliuoti kaip yra vykdomos sutartys, o jų nevykdymo atveju, reikalauti pašalinti padarytus pažeidimus arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą bei nuostolių atlyginimą. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 punktas taikomas ginti kreditoriaus, o ne skolininko interesus;
5.2. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą ir reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Nėra duomenų, dėl ko ieškovės veikla buvo sustabdyta. Vien argumentas, kad ieškovei nutraukus veiklą tolimesnis sutarties vykdymas jai neaktualus, neatitinka CK 6.204 straipsnyje nustatytų sąlygų. Atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatyta;
Šalies argumentai
5.3. ieškovė nepagrįstai teigia, kad patenkinus ieškinį būtų maksimaliai apgintos abiejų šalių teisės, kuomet valstybė atgautų teises į žemės sklypo dalį ir jai liktų ieškovės sumokėti 4 970,53 Eur, kaip kompensacija už naudojimąsi žemės sklypu. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. B. ir G. B., Lietuvos Respublikai ir G. B. IĮ. Žemės sklype statiniai nuosavybės teise priklauso J. B. ir G. B. IĮ. Žemės sklypo dalis ieškovei buvo parduota ieškovės nuosavybės teise valdomoms patalpoms eksploatuoti, todėl ši žemė negalės būti išnuomota kitiems naudotojams, išskyrus ieškovę;
5.4. ieškovė yra neribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovė įsiskolinimo likutį 30 400 Lt (8 804,45 Eur) įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis iki 2014 m. (Sutarties 5 punktas). 2005-10-12 ieškovė pasirašė pasižadėjimą Nr. 747, kuriuo užtikrino savo įsipareigojimų atsakovei vykdymą. Byloje nėra duomenų, kad prieš priimant sprendimą sustabdyti veiklą, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl tolimesnio sutarties vykdymo;
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
6. Ieškovė G. B. IĮ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. nuo 2010 metų ieškovės veikla sustabdyta, įmonė negauna pajamų, nes dėl šeimyninių santykių (skyrybų procesas) patalpose veikusios kavinės veikla sustabdyta. Šių aplinkybių sutarties sudarymo metu ieškovė numatyti negalėjo. Pasikeitusių aplinkybių taisyklė taikoma, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai;
6.2. pirmosios instancijos teismas formaliai taikė teisės aktų nuostatas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. G. B. IĮ ir įmonės savininko G. B. materialinė padėtis neleidžia toliau vykdyti sutarties. Nuo 2016 m. ieškovė teikė siūlymus taikiai išspręsti ginčą ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypo dalį;
6.3. ieškovė taip pat prašo atlyginti valstybei nuostolius – palikti visą sumokėtą sumą pagal sutartį, kuri sudaro apie pusę visos sutarties kainos, kaip nuostolių atlyginimą už negalėjimą toliau vykdyti sutartį. Nutraukus žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, valstybei liktų pusės sklypo kainos dydžio kompensacija ir ji galėtų gauti pajamas už sklypo nuomą iš statinių naudotojų. Pasikeitus statinių savininkams, jie galėtų įsigyti iš valstybės sklypo dalis rinkos kaina, todėl valstybė nuostolių nepatirtų.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų būdais. Teisės normos, reglamentuojančios atsiskaitymo už valstybinės žemės sklypą tvarką negali būti keičiamos ir koreguojamos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties šalių nuožiūra;
7.2. ieškovės įsiskolinimas už valstybinės žemės sklypo dalies įgijimą 2017-03-17 sudarė 13 443,45 Eur, t. y. 6 280,60 Eur skola, 788,18 Eur palūkanos, 6 374,67 delspinigiai. Ieškinys dėl sutarties nutraukimo ir atleidimo nuo tolimesnio sutarties vykdymo, pateiktas po to, kai atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl įsiskolinimo pagal ginčo sutartį priteisimo iš apeliantės (civilinė byla Nr. e2-2557-545/2018);
7.3. ieškovės negalėjimas vykdyti sutarties dėl to, kad ji nevykdo individualios veiklos, neatitinka CK 6.127 straipsnyje numatytų atvejų bei CK 6.204 straipsnio sąlygų. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-02-23 sprendimu apeliantė laikinai nuo 2010 m. iki 2019 m. atleista nuo mokesčio deklaracijų pateikimo dėl veiklos nevykdymo savininko sprendimu nuo 2010-01-01 iki 2020-01-01 sustabdyti įmonės veiklą. Apeliantė neteikia duomenų, kad veiklos daugiau nevykdys;
7.4. įmonės savininkas prieš priimdamas sprendimą dėl veiklos sustabdymo žinojo apie su sutartį, todėl privalėjo užtikrinti tolimesnį sutarties vykdymą. Ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų ir pateikė jos sunkią padėtį patvirtinančius įrodymus praėjus 12 metų nuo sutarties sudarymo. Valstybei negali būti perkeliama privataus subjekto verslo rizika. Aplinkybė, jog apeliantei trūksta lėšų, nesukuria pareigos nutraukti ar pakeisti sutartį.
8. Trečiasis asmuo J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymą ir nutraukimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą.
Faktinės aplinkybės
12. Byloje nustatyta, kad G. B. IĮ 2004-07-16 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2004-07-14 prašymą parduoti jai 101 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atsiskaityti išsimokėtinai per 10 metų (e. b. l. 54). Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-10 įsakymu Nr. 2.3-1670-01 G. B. IĮ 2004-07-14 prašymas patenkintas ir G. B. IĮ išsimokėtinai parduota 101 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalis, esanti 420 kv. m. ploto valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Įsakymu nustatyta, kad parduodamos žemės sklypo dalies kaina yra 38 708 Lt (iš jų už individualų žemės sklypo vertinimą 708 Lt), G. B. IĮ nustatytas įpareigojimas iš karto sumokėti 20 proc. žemės kainos, kitą sumą – per tolesnius devynerius metus, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (e. b. l. 52-53).
13. Byloje neginčijama, kad 2005-10-12 G. B. IĮ, atstovaujama įmonės savininko G. B. ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1054, pagal kurią ieškovei buvo parduota 101 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9-11, 21-23, 48-50). Sutarties 2 punkte nustatyta, kad perkamo žemės sklypo kaina – 38 708 Lt (11 210,61 Eur). Ieškovė už perkamą žemės sklypą 2005-01-20 sumokėjo 708 Lt, 2005-03-30 – 7 600 Lt (viso 8 308 Lt (2 406,16 Eur)). Įsiskolinimo likutį 30 400 Lt (8 804,45 Eur) ieškovė įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis iki 2014 metų (Sutarties 4–5 punktai). G. B. IĮ 2005-10-12 taip pat pasirašė pasižadėjimą Nr. 747, kuriuo įsipareigojo mokėti pasižadėjime nurodytas sumas bei 2 proc. metines palūkanas nuo priklausančio mokėti įsiskolinimo likučio, pradedant antraisiais kalendoriniais metais po sklypo įsigijimo, taip pat nurodė, jog įmonei žinoma, kad laiku nesumokėjus pasižadėjime nurodytos sumos ir palūkanų, bus skaičiuojama 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną bei visa nesumokėta suma bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka (e. b. l. 51).
14. Iš Nekilnojamoji turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 0,0420 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. B., G. B. (150/420 dalys), Lietuvos Respublikai (169/420 dalys) ir G. B. IĮ (101/420 dalys), dėl 169/420 žemės sklypo dalies sudaryta nuomos sutartis su J. B. (e. b. l. 13-14, 55-56). Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantys: butas / patalpa su bendro naudojimo patalpomis ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui J. B.; negyvenamoji patalpa ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ieškovei G. B. IĮ; negyvenamoji patalpa – kavinės patalpos ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso J. B. (e. b. l. 38-44).
15. Iš 2017-03-13 Nacionalinės žemės tarnybos mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės Nr. 49-10 nustatyta, jog G. B. IĮ įsiskolinimas už valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimą sudarė 13 443,45 Eur, iš kurių 6 280,60 Eur įsiskolinimas už parduotą žemę, 788,18 Eur palūkanos nuo įmokų už žemę, 6 374,67 Eur delspinigiai nuo nesumokėtų įmokų už žemę ir palūkanų (e. b. l. 17, 45).
Dėl teisės nutraukti sutartį ir aplinkybių pasikeitimo vertinimo
16. CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, pasikeitus aplinkybėms. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose CK 6.204 straipsnio dalyse nustatytą tvarką. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Tokiu atveju teismas gali arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
17. Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).
18. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Tokiomis aplinkybėmis šioje byloje ieškovas nurodė tai, kad įmonės veikla nuo 2010 m. sustabdyta, įmonė pajamų negauna, dėl vykstančio skyrybų proceso kavinės veikla nevyksta; įmonės savininkas G. B. yra pensininkas ir gauna 329,85 Eur senatvės pensiją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, vien tai, kad, nutraukus veiklą, ieškovei tapo neaktualus Sutarties vykdymas, nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio pasekmes. Nėra pagrindo su tokia išvada nesutikti.
19. Sprendžiant dėl sutarties įvykdymo suvaržymo ir CK 6.204 straipsnio pasekmių taikymo yra svarbu nustatyti sutarties vykdymo eigą bei įvertinti šalių elgesį protingumo ir sąžiningumo požiūriu. Jau minėta, kad CK 6.204 straipsnio 3 dalis nurodo tam tikrą elgesio standartą, kurio turi būti laikomasi kreipiantis dėl CK 6.204 straipsnio taikymo: 1) prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; 2) kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Iš Sutarties 5 punkto matyti, jog ieškovė atidėtus mokėjimus turėjo sumokėti iki 2014 metų ir kasmet mokėti po 978,27 Eur skolos bei palūkanas. Ieškovė mokėjo: 2006-02-14 1 154,36 Eur; 2008-01-10 1 325,23 Eur; 2009-01-16 978,27 Eur; 2010-03-19 436,39 Eur; 2011-01-17 1 076,10 Eur, viso sumokėta 4 970,35 Eur. Atlikti mokėjimai patvirtina, jog iš esmės ieškovė sumokėjo įmokas už 2010 metus ir nustojo toliau vykdyti prievolę, o atsakovės apie susidariusią sunkią turtinę įmonės padėtį neinformavo ir dėl tolesnio Sutarties vykdymo nesitarė. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-05-18 pažyma Nr. (7.1) 330-45 patvirtina, jog 2010-02-23 sprendimu G. B. IĮ laikinai nuo 2010 iki 2019 metų atleista nuo mokesčio deklaracijų pateikimo dėl veiklos nevykdymo, remiantis savininko sprendimu nuo 2010-01-01 iki 2020-01-01 sustabdyti įmonės veiklą (e. b. l. 15). Jau nuo 2010 metų ieškovė buvo priėmusi sprendimą sustabdyti įmonės veiklą, tačiau to atsakovei nepranešė. Nėra duomenų, kad kokių nors veiksmų dėl Sutarties vykdymo ieškovė ėmėsi iki 2016 m., kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2016-07-19 raštą Nr. 1SD-3496-(4.85.), kuriame nurodyta, kad ieškovė iki 2014-01-15 pagal sudarytą Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį turėjo sumokėti 5 694,60 Eur, tačiau nesumokėjo (e. b. l. 47). 2016-08-30 raštu Nr. 1SD-4535-(4.85.) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei pakartotinai nurodė sumokėti 5 694,60 Eur (e. b. l. 6-7, 46). Tik 2016-10-03 ieškovės atstovė elektroniniu paštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir teiravosi dėl galimybės nutraukti sutartį. Nurodė, kad dėl pasikeitusių aplinkybių G. B., kuris yra pensininkas, ir jo individuali įmonė, kuri jau daug metų nevykdo veiklos, neturi galimybių įvykdyti sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už įsigytą žemės sklypą (e. b. l. 19).
20. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog ieškovė vienašališkai, neinformuodama atsakovės apie priežastis, daugiau nei penkerius metus nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir tik tada, kai iš jos buvo pareikalauta sumokėti skolą, o paskaičiuoti delspinigiai viršijo skolą, kreipėsi dėl Sutarties nutraukimo. Toks civilinių teisinių santykių dalyvio elgesys neatitinka CK 6.204 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
21. Vertinant ieškovės nurodytų aplinkybių atitikimą CK 6.204 straipsnio 2 dalies reikalavimams, pastebėtina, jog aplinkybė, kad G. B. taps pensininku, buvo akivaizdi, todėl jos nurodymas šioje byloje reikšmės neturi. Ieškovė byloje nėra pateikusi konkrečių duomenų, dėl ko įmonė 2010 m. sustabdė veiklą. Skyrybų procesas savaime nėra priežastis, dėl kurios turi nutrūkti individualios įmonės veikla. Konkrečių paaiškinimų, kodėl individuali įmonė toliau negalėjo veikti, nepateikta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog kavinės patalpos išnuomotos 2012-11-01, t. y. praėjus apie dvejiems metams nuo veiklos sustabdymo, B. IĮ turimos patalpos nėra nuomojamos, plotas 77,20 kv. m, t. y. pakankamai didelis veiklai vykdyti. Aplinkybės, kurių atsiradimas leidžia taikyti CK 6.204 straipsnį, turi būti įvykusios be asmens kontrolės, tuo tarpu individualios įmonės veiklos sustabdymas yra sąmoningas veiksmas. B. IĮ veikla yra sustabdyta, jai nėra iškelta bankroto byla, nėra duomenų apie turimas skolas, vadinasi individuali įmonė veiklos sustabdymo metu buvo moki. Veikla gali būti atnaujinama, nes įmonė nepasibaigusi. Ieškovei nepateikus duomenų, kad individualios įmonės veikla turėjo būti nutraukta dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklauso nuo savininko kontrolės, pripažįstama, jog nurodytos aplinkybės neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
22. Atsakovė teisingai atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas yra skirtas pastato-gyvenamojo namo eksploatacijai. Visos gyvenamojo namo dalys priklauso J. B., G. B. ir G. B. IĮ, todėl joks trečiasis asmuo negali turėti nei teisės, nei galimybės naudotis nedideliu žemės sklypu, esančiu prie J. B. ir G. B. turimo gyvenamojo namo. Ieškovės argumentai, jog nutraukus Sutartį, valstybei būtų grąžintas turtas, kurį ši galėtų valdyti ar išnuomoti, nėra teisingas.
23. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) turi 77,20 kv. m ploto patalpas, kurių rinkos vertė 2001-11-10 sudarė 30 375 Eur, o šiuo metu dėl nekilnojamojo turto kainų augimo turi būti daug didesnė. Tai rodo, jog ieškovė turi pakankamai turto, kad galėtų atsiskaityti pagal Sutartį, o negalėdama atsiskaityti už žemės sklypą, gali negyvenamąsias patalpas name perleisti kitam asmeniui kartu su žemės sklypo dalimi ir tada atsiskaityti su atsakove.
24. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neteisingai vertino Vyriausybės nutarimą Nr. 260. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 punktas neįpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos nutraukti sutartis, pagal kurias žemę įsigijęs asmuo laiku neatsiskaito. Teisės norma įpareigoja valstybinės žemės pardavėjus kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyse, o nustačius pažeidimus – įpareigoja reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis, kad būtų atlyginti nuostoliai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-232-545/2019 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį atsakovei G. B. IĮ dėl įsiskolinimo pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys J. B., G. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 nutartimi minėta civilinė byla sustabdyta iki sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje. Teisminio proceso pradėjimas patvirtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba pasirinko kitą teisių gynimo būdą, kuris yra tinkamas ir teisingas, o apelianto argumentai nepagrįsti.
25. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi (e. b. l. 127) ieškovei atidėtas 155 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 84 straipsnis).
27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės G. B. IĮ priteistina jai atidėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 155 Eur. Duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas dalyvaujantys byloje asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. B. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. B. IĮ 155 Eur (šimtą penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės pajamas.