- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- 1S-126-768/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
- Kategorijos
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, D. U. (D. U.), jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs D. U., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl D. U. stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartimi (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) D. U. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi bei skundžiama 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pratęsta iki šiol.
Šalies argumentai
2. D. U. skundu prašo skundžiama nutartimi pratęstą jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Nurodo, kad noriai nuolat vartoja vaistus, niekada nebuvo ir nėra pavojingas visuomenei, tad jo socialinis pavojingumas yra sumažėjęs, o nurodytos aplinkybės yra išgalvotos.
3. Teismo posėdžio metu D. U., jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas.
4.1. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs D. U. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, taip pat išklausęs paties D. U. poziciją, sprendžia, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai D. U. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis nepakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, ir pratęsė jos taikymą.
4.2. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas išnagrinėjęs ir išsprendęs priverčiamosios medicinos priemonės <... rūšies pakeitimo...> klausimą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pakeičia pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Taigi, teismas parinkdamas medicinos priemonės rūšį, turi atsižvelgti į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra ne privaloma, o tik rekomendacinio pobūdžio.
4.3. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neabejoja, kad D. U. išties turi psichikos negalią (diagnozuotas kliedesinis sutrikimas), tačiau atsižvelgus į skundžiamos nutarties turinį, komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadą, byloje esančius kitus duomenis, pagrindo manyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino susidariusią situaciją bei pagrįstai pratęsė taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, nėra.
4.4. Teismas, tenkindamas sveikatos priežiūros įstaigos teikimą, vadovavosi išimtinai komisijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šiuo nagrinėjamu klausimu ne vien tik komisijos išvados yra reikšmingos, juolab pakankamos tam, jog būtų pagrindas pratęsti anksčiau taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, tuo labiau, pateiktos išvados yra dviprasmiškos. Apygardos teismas sutinka, jog D. U. būsena nėra pakankamai stabili, tačiau tai nėra tos vienintelės priežastys, kurios pagrindžia būtinybę tęsti stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kurį paprastai teismas taiko asmeniui atsižvelgiant į tam tikrą jo veikos pavojingumą ir psichikos sutrikimo pobūdį.
4.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių objektyvių duomenų visumą apie D. U. sveikatos būklę ir jo socialinį pavojingumą, kas aptariamu atveju buvo būtina. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, kad D. U. psichinė būklė per pastarąjį stebimą laikotarpį pablogėjo, ar, kad jo socialinis pavojingumas padidėjo, ar nepasikeitė – tai nustatyta nebuvo. Iš jau minėtos komisijos išvados Nr, (duomenys neskelbtini) matyti ir priešingi duomenys - D. U. psichinė būsena gerėjanti, aktyviai kliedėjimo idėjų neišsako, skyriaus vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, agresijos nebuvo. Iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovo paaiškinimu taip pat matyti, kad vengimo vartoti skirtus vaistus nestebėta, be to, D. U. skirti leidžiami vaistai, todėl vadovautis prielaidomis apie galimą disimuliaciją, nebuvo jokio pagrindo. Esant tokiems duomenims yra pagrindas kitokio pobūdžio išvadai, kad D. U. sveikatos būklė pasikeitusi. Be kita ko, apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog D. U. padarytos įstatymo uždraustos veikos nebuvo smurtinės, ar labai pavojingos visuomenei, apskritai, byloje nėra duomenų apie D. U. agresiją tiek sau, tiek aplinkiniams.
4.6. Taigi, įvertinus tai, jog bylos medžiagoje nėra nustatyta esminių duomenų apie pablogėjusią D. U. psichinę sveikatos būklę ir dėl to padidėjusio labiau, nei buvo nustatyta pirmiau jo socialinio pavojingumo, teigti, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, jog D. U. pavojingumas visuomenei nesumažėjęs ir dėl savo tokios būklės jis yra socialiai pavojingas sau ir kitiems, nėra jokio pagrindo.
4.7. Apygardos teismo vertinimu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad D. U. gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis bus kur kas efektyvesnis nei stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.
4.8. Taigi, atsižvelgus į tai, kas jau aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, D. U. socialinio pavojingumo lygį bei jo gerėjimo linkme besikeičiančią psichinės sveikatos būklę, dėl ko skundžiama nutartis negali būti pagrįsta bei teisėta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsimo D. U. netenkinti.
Pakeisti D. U. pirmiau taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
Nutartis neskundžiama.