- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- eAN2-43-526/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00155-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14325-2024 (ROIK: 24259023877) V. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 2 d., 20.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. atstovas advokatas G. G. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 10 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14325-2024 (ROIK: 24259023877) ir V. L., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, skaičiuojant jį nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 2 d. Kitą 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, V. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y., buvo neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei V. L. charakterizuojanti medžiaga. Teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo V. L. visai netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės, nes ji numatyta kaip privaloma, nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų visai neskirti administracinio poveikio priemonių. Teismas mano, jog išvis neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Vis dėl to teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybių visumą ir skunde nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas. Priimdamas šį sprendimą, teismas atsižvelgė į tai, jog nors V. L. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju santykinai nedaug viršijantis leistiną normą lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilės. V. L. vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat teismas atsižvelgė į V. L. asmenybę – jis turi ilgametę vairavimo patirtį, anksčiau už tokio pobūdžio (šiurkščius) KET pažeidimus baustas nebuvo, per pastaruosius penkis metus yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, nutarimu paskirtą baudą moka dalimis, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Teismas nurodė, jog V. L. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, dėl tokio savo poelgio gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones V. L. išties reikalinga darbinių funkcijų atlikimui (kaip nurodė pareiškėjas, jis prižiūri įmonės automobilių parką, kuriam priklauso daugiau nei 100 automobilių, prižiūri automobilių techninę būklę, juos aptarnauja ar organizuoja jų aptarnavimą ir pan., taip pat papildomai dirba asmeniniu vairuotoju). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad netekęs šio darbo, pareiškėjas netektų ir pajamų šaltinio, tai neigiamai paveiktų ne tik jo, bet ir jo šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, finansinę gerovę. Teismas sutiko, kad tai nėra pateisinančios V. L. neteisėtą elgesį ar išskirtinės aplinkybės; veikiau tai pažeidėjo asmenybę ir santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis atskleidžiančios aplinkybės, rodančios, kad šio visuomenės nario pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos. Teismo vertinimu, V. L. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padaryto nusižengimo neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Jis nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad V. L. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti. Teismo nuomone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, ne tik stipriai riboja šio asmens galimybes vykdyti savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti; teismo vertinimu, šiam tikslui pasiekti V. L. pakaks skirti švelnesnę (trumpesnės trukmės) negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje šią administracinio poveikio priemonę. Išvis netaikyti šios priemonės teismas negali, nes tai pažeistų visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir sudarytų pareiškėjui nebaudžiamumo įspūdį, todėl nebūtų tinkamai įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslai ir uždaviniai. Teismas pažymėjo, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, atsižvelgiant į V. L. nurodytą aplinkybę, jog ši administracinio poveikio priemonė būtų sunkiai įgyvendinama, nes jis vairuoja ne vieną transporto priemonę, šiuo atveju netaikytinas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2.1. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartį bei palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14325-2024 (ROIK: 24259023877) be pakeitimų. Skunde Institucija nurodo, jog 2024-11-19 į bylos nagrinėjimą atvykęs V. L. pageidavo skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui, taip pat draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui, ir sutiko dėl minėtų administracinio poveikio priemonių skyrimo. Institucija pažymi, kad V. L. pripažįsta, jog padarė nusižengimą, gailisi. Nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, anksčiau nebuvo baustas dėl vairavimo esant neblaiviam. Institucija atsižvelgdama į tai, kad anksčiau už vairavimą neblaiviam V. L. nebuvo baustas, teistas, kitų šiurkščių nusižengimų taip pat nebuvo padaręs, nustatytas neblaivumas 0,46 +- 0,02 promilės, buvo minimaliai 422 str. 5 d. straipsnio dispozicijoje numatytą neblaivumą viršijantis, konstatavus, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta tenkinant V. L. prašymą pilnai, priėmė ne teismo tvarka nutarimą - skirti minimalią baudą ir alternatyvias administracinio poveikio priemones - minimaliam 6 mėnesių terminui atimant teisę vairuoti transporto priemones ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieniems metams. Tačiau nepaisant to, kad Institucija pilnai tenkino V. L. prašymą, 2024-12-06 gautas jo skundas Nr. 30-AP-6581 pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikius ANK 34 str. 6 d. nuostatas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Institucijos nuomone, V. L. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Institucijos manymu, vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir sprendžiant dėl ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo jo padarytas nusižengimas turėjo būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių. Institucijos teigimu, sprendžiant dėl ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo padarytas nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip padarytas tiesiogine tyčia. Institucijos nuomone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu spręsdamas asmeninius klausimus susijusius su transporto priemonių vairavimu V. L. gali pasitelkti kitų asmenų (turinčių teisę vairuoti) pagalba, pažymėtina, kad jo minimi įsipareigojimai ir problemos buvo iki nusižengimo padarymo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo esant neblaiviam. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą įvertinta administracinę atsakomybė lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Institucijos nuomone, svarbu kaip V. L. yra charakterizuojamas visuomenės, tačiau svarbiausia kaip jis charakterizuojamas kaip vairuojantis eismo dalyvis. Konstatuotina, kad V. L. penkių metų laikotarpyje yra net 16 (šešiolika) kartų baustas už leistino važiavimo greičio viršijimą, du kartus už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat 2019 m. už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti jam paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 (trys) mėnesių terminui. Iš šių duomenų akivaizdu, kad V. L. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, anksčiau skirtos nuobaudos nesusijusios su teisės vairuoti apribojimu, jam kaip vairuojančiam eismo dalyviui akivaizdu, teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje neturėjo ir jis 2024-11-02 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaip paaiškinime nurodė alkoholius gėrimus vartojo ir transporto priemonės vairavimo metu. Institucija sutinka, kad V. L. sutiko su padarytu nusižengimu ir tai nekelia abejonių, tačiau institucijos nuomone to nepakanka, kad būtų taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Institucijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai nagrinėdami V. L. atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo netinkamai vertino jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę ir nepagrįstai pakeitė ne teismo tvarka priimtą nutarimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, kuria pakeistas Institucijos priimtas nutarimas ir sutrumpintas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas.
6. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 2 d., 20.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą. Nutarimu V. L. paskirta 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Su paskirta nuobauda V. L. nesutiko, priimtą nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą V. L. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę (mažesnės trukmės) administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kadangi V. L. savo kaltę dėl padaryto administracinio pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, tai jis patvirtino ir teismo posėdyje, todėl ši aplinkybė pripažinta atsakomybe lengvinančia. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilės. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. L. vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat teismas atsižvelgė į V. L. asmenybę – kad jis turi ilgametę vairavimo patirtį, anksčiau už tokio pobūdžio (šiurkščius) KET pažeidimus baustas nebuvo, per pastaruosius penkis metus yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, nutarimu paskirtą baudą moka dalimis, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones V. L. išties reikalinga darbinių funkcijų atlikimui (kaip nurodė pareiškėjas, jis prižiūri įmonės automobilių parką, kuriam priklauso daugiau nei 100 automobilių, prižiūri automobilių techninę būklę, juos aptarnauja ar organizuoja jų aptarnavimą ir pan., taip pat papildomai dirba asmeniniu vairuotoju). Teismo vertinimu, netekęs šio darbo pareiškėjas netektų ir pajamų šaltinio, tai neigiamai paveiktų ne tik jo, bet ir jo šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, finansinę gerovę. Teismas sutiko, kad tai nėra pateisinančios V. L. neteisėtą elgesį ar išskirtinės aplinkybės; veikiau tai pažeidėjo asmenybę ir santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis atskleidžiančios aplinkybės, rodančios, kad šio visuomenės nario pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos. Teismo nuomone, V. L. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padaryto nusižengimo neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Jis nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad V. L. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakaktų ir trumpesnės, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimali administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės, nes jis nėra piktybinis pažeidėjas ir pasimokys iš šios situacijos paskyrus jam ir švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Institucijos apeliacinio skundo motyvais, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai taikė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas, rėmėsi suformuota teismų praktika bei tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis, todėl pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. L. sutrumpino administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas teisingai konstatavo, kad V. L. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, o šis jo pažeidimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, kadangi jis per penkerius metus nei karto nebuvo baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus, be to, dėl padaryto pažeidimo eismo įvykio nesukelta, sunkūs padariniai nekilo, todėl pripažintina, kad jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn patrauktas V. L. piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašyta į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad V. L. nėra ypač nedrausmingas, piktybiškai ir sistemingai nusižengimus darantis vairuotojas, jo padarytą nusižengimą tikrai galima laikyti atsitiktiniu, V. L. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgam 6 mėnesių laikotarpiui ir dar 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ne tik stipriai riboja šio asmens galimybes vykdyti savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti. Išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas švelninti V. L. paskirtą administracinio poveikio priemonę, o sutrumpinta administracinio poveikio priemonė vis vien atitiktų ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principus, teisingumo ir protingumo reikalavimus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
8. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių bei duomenų pakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas mažesnis veikos pavojingumas, kadangi administraciniu nusižengimu nebuvo sukelta jokių neigiamų padarinių, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme.
9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. L. mažesniam už minimalų laikotarpį taikyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.