- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- 2-9-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20262-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AAS „Gjensidige Baltic“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 14 481 EUR (50 000 Lt) žalos atlyginimo už netinkamą gydymą. Paaiškino, jog 2012 m. gegužės mėn. 12 d. buvo atlikta dešinės kojos operacija VšĮ Marijampolės ligoninėje. Blauzdikaulis buvo sutvirtintas įdėtu vienpusius išorinės fiksacijos aparatu (toliau – aparatas), todėl gydytojas A. R. pasakė, jog po pusės metų aparatą reikės išimti. Ieškovui esant Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, jis 2012-07-18 buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje 2012-07-18 – 2012-08-08 buvo pašalintas drenažas, įdėtas VšĮ Marijampolės ligoninėje. Ieškovas 2012-08-08 buvo grąžintas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, o išrašant iš ligoninės, jis buvo informuotas, jog koją kiekvieną dieną reikės perrišti, dėti kompresus, taip pat jam buvo nurodyta, kad bus pastatytas į eilę, jog iš kojos išimtų aparatą. Tačiau nė vienas šis veiksmas nebuvo atliktas, o 2012-11-30 neišėmus aparato, ieškovas kentėjo skausmus, patyrė nepatogumus. Nesulaukęs, kada bus išimtas aparatas, ieškovas pats parašė prašymą. 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje buvo nusiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje gydytojas pasakė, kad vėl jį pastatys į eilę operacijai. Tačiau operacija nebuvo atlikta, kadangi jis buvo etapuotas. Aparatą išėmė 2013-08-05, su juo turėjo etapuotis 30 kartų. Kojoje dabar yra neužsitraukusi skylė, likusi po aparato išėmimo. Ieškovas nurodė, kad tokie veiksmai prilygo jo kankinimui, pasireiškė žiauriu elgesiu, pažemino orumą, todėl reikalauja atlyginimo už patirtus išgyvenimus (b.l.3-5).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais. Paaiškino, kad ieškovas neturtinę žalą kildina ne iš sveikatai žalos padarymo, o įrodinėja netinkamą asmenų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Ligoninėje. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas praleido senaties terminą beveik 4 mėnesius Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimui apskųsti, t.y. sprendimas buvo priimtas 2014-01-16, o ieškinys pateiktas 2014-05-09. Be to, Komisija konstatavo, jog žalos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta (b.l.17-19).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą“, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio nepagrįstumą įrodo tai, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos profesorius R.J. K. ir Radiologijos klinikos profesorius A. B. nurodė, jog diagnostinių ir gydymo klaidų nepadaryta, o vėlesnis išorinės fiksacijos aparato nuėmimas ieškovo sveikatai poveikio neturėjo. Vėlesnis išorinės fiksacijos aparato nuėmimas buvo dėl to, kad ieškovas kreipdavosi į atsakovą ne planine tvarka arba būdavo etapuojamas į kitas Lietuvos kardomojo kalinimo įstaigas. Taip pat trečiasis asmuo prašo taikyti senatį, nes ieškovas praleido terminą apskųsti Komisijos sprendimą (b.l.58,59).
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, naujų aplinkybių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, įrodinėdamas netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Privaloma ikiteisminė institucija, vadovaudamasi specialisto konsulato Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo prof. R.J. K. ir specialisto konsulato Radiologijos klinikos vadovo prof. A. B. išvada, kurioje nurodyta, jog paslaugos suteiktos tinkamai (b.l.7,8), atmetė ieškovo pretenziją (b.l.9-11). Taip pat ieškovas yra kreipęsis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris atsisakė nagrinėti jo skundą (b.l.13,14).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai byloje yra įrodytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (6.246-6.249 straipsniai). Taigi pagal nustatytą teisinį reguliavimą ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojo (gydytojo) veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai nesiėmė visų priemonių, būtinų jo sveikatos priežiūrai, todėl septynis mėnesius vėlavo išimti blauzdikaulio fiksacijai skirtą vienpusį aparatą, dėl ko kojoje atsirado atvira „skylė“, o jis per tą laiką patyrė skausmą, išgyvenimus. Faktą dėl ankstesnio vienpusio išorinės fiksacijos aparato nuėmimo galimybės patvirtino specialistas konsulatas Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas prof. R.J. K. ir specialistas konsulatas Radiologijos klinikos vadovas prof. A. B. 2013-12-27 atsakyme, skirtame Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (b.l.7). Tačiau minėtame rašte yra paneigta ieškovo įrodinėjama aplinkybė dėl to, kad neišėmus aparato jis juto skausmą. Abu daktarai nurodė, jog blauzdikaulio fiksacijai skirtą vienpusį aparatą tikslinga nuimti, kai pacientas pilnai primina galūnę bei nejaučia skausmo. Taip pat 2013-12-27 atsakyme yra aiškiai nurodyta, kad vėlesnis aparato nuėmimas įtakos paciento sveikatai neturėjo, o sukeltų komplikacijų medicininėje dokumentacijoje nefiksuota. Tai reiškia, jog įrodinėjama aplinkybė dėl kojoje likusios, kaip nurodė ieškovas „skylės“, kurią paliko aparatas, yra paneigta gydytojų išvada. Tokiu atveju teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) žalos fakto (CK 6.249 straipsnis). Tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai keletą kartų atidėjo planinę operaciją (b.l.10), savaime neįrodo neturtinės žalos atsiradimo fakto, nes, kaip minėta, pagal įstatymą ji atlyginama tik tuo atveju, kai asmuo išgyvena fizinį skausmą, patiria nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad jo fizinei ir psichinei sveikatai būtų buvę padarytos žalos. Byloje nėra išrašų iš medicininių dokumentų, kad jam galėjo išsivystyti depresija ar sumažėti galimybės bendrauti ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai).
Pagal kasacinio teismo praktiką tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Būtent iš tokių įrodymų šaltinių gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė, kad ieškovui buvo suteiktos trečiojo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugos (b.l.20), visos reikalingos konsultacijos ir procedūros buvo paskirtos. Parengta epikrizė patvirtina, kad ligos eiga patenkinama, ligonio būklė išrašant be komplikacijų (b.l.23). Tai netiesiogiai patvirtino specialistas konsulatas Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas prof. R.J. K. ir specialistas konsulatas Radiologijos klinikos vadovas prof. A. B. 2013-12-27 atsakyme, skirtame Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, konstatuodami visišką ieškovo išgydymą tinkamai, nepatiriant komplikacijų (b.l.7). Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl vėlesnio vienpusio išorinės fiksacijos aparato nuėmimo ieškovas patyrė žalos. Pažymėtina, kad pats ieškovas neįrodinėjo, jog dėl vėlesnio aparato išėmimo jis patyrė papildomo fizinio skausmo, jo pateikti įrodymai nepatvirtino nepatogumų ir kitų neigiamų išgyvenimų, todėl neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) negali būti priteisiama.
Atsakovas prašo taikyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatytą 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskundimo terminą. Nurodo, kad komisijos sprendimas buvo priimtas 2014-01-06, o ieškinys pateiktas 2014-05-09, t.y. nuo Komisijos sprendimo priėmimo praėjo beveik 4 mėnesiai. Teismas nurodo, kad ieškovui neįrodžius žalos atsiradimo fakto ir tuo pagrindu ieškinį atmetus, prašymas taikyti ieškinio senatį neturi įtakos teismo sprendimui, todėl nenagrinėja šio klausimo ir dėl jo nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą (CPK 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) Vilniaus apygardos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti E. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AAS „Gjensidige Baltic“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.