- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- eI-1593-561/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“
- Atsakovas
- Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Nacionaliniam
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, E. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 14.12Triukšmas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės bei Mildos Vainienės,
dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ atstovui Sauliui Urbonavičiui,
atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovams Mildai Petrauskaitei ir Sonatai Gulijevaitei,
trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovui Renatui Liberiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl patikrinimo akto panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir E. S.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja akcinė bendrovė „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) 2016 m. spalio 20 d. patikrinimo aktą Nr. PA.10-1170(16.19.1 10.12) (toliau – ir Patikrinimo aktas).
Šalies argumentai
Bendrovė skunde nurodė, kad matuojant maksimalaus garso slėgio lygį gyvenamosiose patalpose, vykstant prekių iškrovimui iš krovininių automobilių sandėlyje, nebuvo įvertinta nustatyta paklaida, kurią pritaikius Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011) 7 punktu nustatytas maksimalus garso slėgio 45 dBA ribinis dydis nebuvo pažeistas. Pareiškėjos teigimu, atliekant triukšmo matavimus buvo pažeistas Lietuvos standarto LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas (tapatus ISO 1996-2:2007)“ (toliau – ir LST ISO 1996-2:2008) 6.2. punktas, kuriame nurodyta, kad atliekant triukšmo slėgio matavimus ir norint įsitikinti, ar transporto srauto sąlygos yra tipinės, turi būti matuojamas vidutinis transporto greitis. Ginčo situacijoje iš prie skundžiamo akto pridėtų dokumentų akivaizdu, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (toliau – ir Laboratorija) atliekant triukšmo matavimus nebuvo matuojamas važiuojančių transporto priemonių greitis, dėl ko Laboratorijos atliktais matavimais negalima vadovautis. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad iš Laboratorijos aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-165/2016 negalima nustatyti, ar matuojamą triukšmą sukėlė sunkiasvorės transporto priemonės ir kad minėtos transporto priemonės priklauso Bendrovei.
Pabrėžė, kad, priimdamas skundžiamą aktą, Centras pažeidė gero administravimo imperatyvą, reglamentą „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Reglamentas) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, kadangi nebuvo užtikrintos pareiškėjos teisės dalyvauti patikrinime, kurio pasėkoje buvo surašytas skundžiamas aktas.
Pareiškėja skunde rėmėsi Triukšmo valdymo įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 33:2011, Lietuvos standartu LTS ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ (tapatus ISO 1996:1:2003) (toliau – ir LST ISO 1996:2005) ir LST ISO 1996-2:2008 nuostatomis, pažymėdama, jog minėtų teisės aktų nuostatos, priimant Patikrinimo aktą, buvo pažeistos.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad iš aplinkos triukšmo tyrimo protokolų Nr. F-AT-68/2016 ir Nr. F-AT-127/2016 (toliau – ir Triukšmo tyrimo protokolai) matyti, kad nustatytas maksimalaus garso slėgio lygis nurodytas su išplėstine apibrėžtimi, t. y. nepritaikius paklaidos ir kurią (±3,7 dB bei ±3,5 dB) pritaikius ribinis dydis nebūtų pažeistas. Pareiškėjos teigimu, aplinkos triukšmo protokolo Nr. F-AT-165/2016 prieduose nekonkretizuotas tyrimo laikas, nurodant tik tyrimo dienas, nebuvo matuojamas važiuojančių transporto priemonių vidutinis greitis, nėra duomenų apie transporto priemones, kurių keliamas triukšmas buvo matuojamas, todėl negalima įvertinti, ar visos jos buvo krovininės ir, juolab, ar jos visos priklausė pareiškėjai.
Atkreipė dėmesį į tai, kad triukšmo tyrimai buvo atliekami 5 dienas, tačiau pabrėžė, kad per 5 dienas į pareiškėjos sandėlį neturėjo ir negalėjo atvykti 30 krovininių transporto priemonių, todėl sprendė, kad aplinkos triukšmo matavimo protokole Nr. F-AT-165/2016 nėra aišku, kokių ir kam priklausančių transporto priemonių keliamas triukšmas buvo matuojamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, priimant Patikrinimo aktą, buvo padaryti ir procedūriniai pažeidimai, t. y. Patikrinimo akte nurodyta, kad operatyvusis patikrinimas buvo atliekamas dalyvaujant pareiškėjos atstovams, tačiau atstovų parašų ant skundžiamo akto nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjos atstovas N. B. buvo susitikęs su Centro atstovais 2016 m. birželio 7 d., kuomet Centro atstovai buvo atvykę į pareiškėjos sandėlį, tačiau apie konkrečias planuojamas atlikti garso ir slėgio matavimų datas jokios informacijos nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja tvirtino, kad Centras pažeidė gero administravimo imperatyvą, Reglamento ir VAĮ nuostatas, kadangi nebuvo užtikrintos pareiškėjos teisės dalyvauti patikrinime, kurio pasėkoje buvo surašytas Patikrinimo aktas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškėjos skunde iš dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad nagrinėdamas 2016 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų skundą dėl AB „Pieno žvaigždės“ Vilniaus regiono pardavimų padalinio, adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklos keliamo triukšmo, atliko pareiškėjos operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę (toliau – ir Kontrolė) dėl veiklos keliamo triukšmo (nakties metu vykstančių krovos darbų, ir į Bendrovę atvykstančio/išvykstančio krovininio transporto) įtakos gyvenamajai aplinkai.
Pabrėžė, kad vadovaudamasis Reglamento 48 punktu, nurodančiu, kad visuomenės sveikatos kontrolei būtinus laboratorinius tyrimus (matavimus) atlieka Laboratorija, kreipėsi į Laboratoriją, prašydamas atlikti laboratorinius triukšmo matavimus (duomenys neskelbtini)-32 ir (duomenys neskelbtini)-29, Vilniuje, gyvenamosiose patalpose, ir minėto gyvenamojo pastato aplinkoje, nakties metu. Triukšmo matavimais buvo siekiama įvertinti įmonės krovos darbų keliamą triukšmą bei į Bendrovę atvykstančio krovininio transporto triukšmą. Atkreipė dėmesį, kad Laboratorija atlieka laboratorinius matavimus, o Centras yra kompetentingas vertinti jų atiliktų matavimų rezultatų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pabrėžė, kad atliekant matavimus ir priimant skundžiamą aktą vadovavosi LST ISO 1996-2:2008 ir LST ISO 1996-1:2005, todėl pareiškėjos teiginius, kad matavimai atlikti nesilaikant standartų, laikė nepagrįstais.
Nepagrįstais laikė ir pareiškėjos argumentus, kad matuojant maksimalų garso slėgio lygį gyvenamosiose patalpose, kai vyko prekių krovos darbai, nebuvo įvertinta nustatyta paklaida. Pažymėjo, kad LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 nėra tokios sąvokos „paklaida“, todėl matuojant paklaidos negali būti nustatinėjamos ir vertinamos. Laboratorijos pateiktuose aplinkos triukšmo tyrimų protokoluose yra nurodomas išmatuotas garso slėgio lygis ir matavimų neapibrėžtis. LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 nėra nurodymų atimti ar pridėti matavimų neapibrėžtį prie išmatuoto triukšmo lygio, tačiau yra imperatyvus reikalavimas įvertinti, ar matavimų rezultatams turi būti taikomos pataisos, t. y. ar išmatuotą triukšmo lygį reikia perskaičiuoti, atimant tam tikrą decibelų (dB) skaičių.
LST ISO 1996-2:2008 9.6 papunktyje nurodyta, kad pataisos negalimos, kai skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso yra 10 dB ir daugiau – tuo atveju išmatuotos triukšmo vertės galioja tik nagrinėjamam triukšmo šaltiniui. Taip pat pataisos negalimos, kai skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso yra 3 dB ir mažiau – tada nagrinėjamo triukšmo šaltinio sukeliamas garso slėgio lygis negali būti išskiriamas iš bendro aplinkos triukšmo.
Laboratorijos pateiktame 2016 m. birželio 30 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT- 68/2016 nurodyta, kad 2016 m. birželio 27 d./28 d. gyvenamosiose patalpose, kai vyko prekių krovos darbai, išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis buvo 48,8 dBA, liekamasis – 41,1 dBA. Kadangi skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso slėgio lygių sudarė 7,7 dBA, pagal taikytina formulę buvo paskaičiuota pataisa, ir matavimų protokole nurodytas pataisytasis maksimalus garso slėgio lygis – 45,7 dBA, kuris ir yra nagrinėjamo triukšmo šaltinio (krovos darbų) sukeliamas triukšmas, viršijantis HN 33:2011 nustatytą 45 dBA maksimalaus leistino garso slėgio lygį.
Laboratorijos pateiktame 2016 m. liepos 29 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT- 127/2016 nurodyta, 2016 m. liepos 27/28 d. gyvenamosiose patalpose, kai vyko prekių krovos darbai, išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis buvo 48,3 dBA, liekamasis – 34,6 dBA. Kadangi skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso slėgio lygių sudarė 14,2 dBA, tai jokios pataisos negalėjo būti taikomos ir išmatuotas garso slėgio lygis (48,3 dBA) turi būti siejamas tik su prekių krovos darbų keliamu triukšmu.
2016 m. rugpjūčio 11 d. – rugsėjo 23 d. Laboratorijos atliktų triukšmo matavimų duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatve į/iš Bendrovę važiuojant krovininiam transportui bei veikiant kitiems aplinkos triukšmo šaltiniams (visuminis garsas), gyvenamojo pastato aplinkoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, maksimalus garso slėgio lygis siekė 88 dBA ir ženkliai viršijo leistiną 60 dBA ribinį dydį, o transportui nevažiuojant, bet veikiant kitiems aplinkos triukšmo šaltiniams (liekamasis garsas), maksimalus garso slėgio lygis siekė 49 dB ir neviršijo leistino ribinio dydžio (Laboratorijos 2016 m. rugsėjo 26 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-AT-165/2016). Kadangi atliktais triukšmo matavimais nustatytas net 39 dB skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso, todėl maksimalaus triukšmo lygio viršijimas yra siejamas būtent su į Bendrovę (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio krovininio transporto sukeliamu triukšmu, kuris ženkliai daro įtaką gyvenamajai aplinkai.
Laboratorijos 2016 m. rugsėjo 26 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-165/2016 prieduose pateikti duomenys apie matavimo metu buvusias meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę, kiekvieno iš 30 pravažiavusio krovininio automobilio išmatuotą triukšmą. Atkreipė dėmesį, kad LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 nenurodo, kad vienu metu turi pravažiuoti 30 automobilių, jog būtų galima atlikti matavimus. LST ISO 1996-2:2008 6.2.1. papunktyje nurodyta, kad pravažiuojančių automobilių skaičius yra būtinas atlikti vidurkinimą pagal atskirų transporto priemonių spinduliuojamo triukšmo svyravimus.
Pažymėjo, kad LST ISO 1996-2:2008 6.2. papunktis skirtas kelių transporto matavimams, o (duomenys neskelbtini) gatvė nėra kelias, ji yra gatvelė, užsibaigianti Bendrovės sandėliais. (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja tik lengvieji šios gatvės gyventojų automobiliai bei lengvieji ir krovininiai automobiliai, vykstantys tik į Bendrovės sandėlius. Gatvė asfaltuota, automobilių greitis apribotas ženklais, todėl laikytina, kad šia gatve važiuojančio viso transporto vidutinis greitis yra tipinis. Triukšmo matavimams bei matavimų rezultatams automobilių greitis neturi įtakos, jis yra svarbus, kai analizuojamos galimos triukšmo mažinimo priemonės (pvz., ar reikėtų riboti automobilių greitį, kad sumažėtų triukšmas).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Bendrovės darbuotojai Bendrovės veiklos patikrinime dalyvavo, tačiau pareiškėja nepateikė valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamų patikrinimų registracijos žurnalo, todėl atliekant patikrinimą, pareigūnai neturėjo galimybės pasirašytinai patvirtinti apsilankymų Bendrovėje fakto. Rėmėsi Reglamento 45 punkto nuostatomis, kurios nustato, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus ūkio subjekto, o kontrolę vykdantis pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio objekto atstovo.
Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja klaidingai traktuoja Reglamento 45 punktą, kuris apibrėžia paties ūkio subjekto tikrinimo sąlygas, kuomet patikrinimas atliekamas ūkio subjekto veiklos objekte. Šių sąlygų atsakovas laikėsi, kai lankėsi Bendrovėje, pabrėždamas, kad Reglamento 26 punkto nuostatos, kuriomis vadovaujasi pareiškėja, taikomos tik atliekant planinius patikrinimus, o 46 punkto reikalavimų nuostatos taikomos tais atvejais, kai neįmanoma atlikti triukšmo matavimų išjungus triukšmo šaltinį ir triukšmo šaltinio išjungimui reikalinga patekti į ūkio subjekto teritoriją ir pakviesti jo atstovą.
Nurodė, kad triukšmas išmatuotas prietaisais, kurie fiksuoja ir išsaugo tikslią matavimų datą, laiką bei išmatuotus triukšmo lygius. Išankstinis pareiškėjos informavimas pažeistų gyventojų interesus, o pareiškėjai suteiktų galimybę paveikti matavimų rezultatus. Sprendė, kad pareiškėja ne tik neturėjo dalyvauti patikrinime, bet jai netgi neturėjo būti pranešta. Jeigu pareiškėjai būtų žinoma apie matavimus, ji matavimo metu galėtų sustabdyti krovos darbus ar pakeisti atvykstančio/išvykstančio krovininio transporto tipą, skaičių, todėl nebūtų galima objektyviai įvertinti, ar realiomis sąlygomis pareiškėjos veiklos keliamas triukšmas viršija HN 33:2011 nustatytus ribinius dydžius.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Laboratorija pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo Centro pateiktame atsiliepime.
Teismo posėdžio metu Laboratorijos atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo palieka spęsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime pažymėjo, jog nuolat gauna asmenų skundų dėl Bendrovės krovininio transporto keliamo triukšmo nakties metu, kas trukdo (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų poilsį. Nurodė, kad Administracijos atstovai buvo susitikę su pareiškėjos atsakingais darbuotojais. Pasitarimo metu nuspręsta kreiptis į atsakovą, kad kartu su Bendrovės atstovais ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais būtų organizuoti pakartotiniai triukšmo lygio matavimai (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurie leistų objektyviai įvertinti Bendrovės atliktų veiksmų ir įgyvendintų triukšmo mažinimo priemonių (duomenys neskelbtini) gatvėje efektyvumą. Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 2017 m. sausio 10 d. raštu Nr. A51-696/17(2.3.4.13-SM3) kreipėsi į Centrą ir prašė suteikti tarnybinę pagalbą įvertinant gamybinio – komercinio triukšmo lygį ir organizuoti pakartotinį tyrimą dėl Bendrovės Vilniaus regiono pardavimų padalinyje (duomenys neskelbtini) naktimis vykdomų triukšmingų krovos darbų, kad būtų galima objektyviai įvertinti, ar Bendrovės įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės yra efektyvios. Atsakovas informavo Administraciją, kad galės tęsti pradėtą administracinę procedūrą, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės bylą pagal AB „Pieno žvaigždės“ pateiktą skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Administracijos atstovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja dar anksčiau yra pripažinusi, jog dėl jos vykdomos veiklos ir ankstesniais metais maksimalus garso slėgis viršijo gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje leistinus ribinius triukšmo dydžius.
Nurodė, kad krovos darbu metu nuo 22 val. iki 2 val. krovininiai automobiliai važiuodami drebina langus ir sienas, paliekami įjungtais varikliais tiesiai po gyventojų langais, girdimas geležinių palečių su produkcija trenksmas. Pabrėžė, kad toks judėjimas vyksta kiekvieną vakarą, todėl gyventojai patiria nuolatinį stresą.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja iš visų žadėtų įgyvendinti priemonių, tik nežymiai pakoregavo srautus, tačiau triukšminga krova ir toliau tęsiasi.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu E. S. palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. gegužės 27 d. gavo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų skundą dėl pareiškėjos Vilniaus regiono pardavimų padalinio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklos keliamo triukšmo ir, atlikęs Bendrovės operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2016 m. spalio 20 d. surašė Patikrinimo aktą. Minėtame akte nurodyta, kad patikrinimai vietoje buvo atlikti 2016 m. birželio 7 d. 10 val., baigtas 11 val., 2016 m. birželio 27 d. 23 val., baigtas 2016 m. birželio 28 d. 1.20 val., 2016 m. liepos 27 d. 23 val., baigtas 2016 m. liepos 28 d. 1 val., 2016 m. rugpjūčio 11 d. 22 val., baigtas 2016 m. rugsėjo 23 d. 23 val. Patikrinimo metu buvo vertinta Bendrovės krovos darbų bei į Bendrovę atvykstančio/išvykstančio krovininio transporto keliamo triukšmo atitiktis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatytiems reikalavimams. Pažymėta, kad 2016 m. birželio 7 d. operatyviosios valstybinės visuomeninės sveikatos saugos kontrolės metu, dalyvaujant Bendrovės pardavimų direktoriui N. B., nustatyta, kad sunkiasvoriu krovininiu transportu gabenami pieno produktai iš Bendrovės gamybos filialų ir pristatomi į bendrovės sandėlį ir iškraunami vakaro – nakties metu (21 – 2 val.). Bendrovės atstovo teigimu, paprastai iškraunama produkcija iš 4 – 5 krovininių automobilių, darbo dienomis ir savaitgaliais. Produkcija iškraunama bendrovės sandėlio centrinėje dalyje esančiose dvejose prekių pakrovimo/iškrovimo rampose, orientuotose į (duomenys neskelbtini) gatvę.
Patikrinimo akte nurodyta, kad 2016 m. birželio 27/28 d. atliktų matavimų duomenimis, Bendrovėje vykstant krovos darbams, (duomenys neskelbtini)-32, Vilniuje, gyvenamosiose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 33 dBA, o Bendrovės krovos darbų metu skleidžiamas maksimalus garso slėgio lygis siekė 46 dBA. Bendrovėje nevykstant krovos darbams, minėtose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 30 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 41 dBA (triukšmo protokolas Nr. F-AT-68/2016).
2016 m. liepos 27/28 d. atliktų matavimų duomenimis, Bendrovėje vykstant krovos darbams, (duomenys neskelbtini)-32, Vilniuje, gyvenamosiose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 34 dBA, o Bendrovės krovos darbų metu skleidžiamas maksimalus garso slėgio lygis siekė 48 dBA. Bendrovėje nevykstant krovos darbams, (duomenys neskelbtini)-29, Vilniuje, gyvenamosiose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 30 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 35 dBA (triukšmo protokolas Nr. F-AT-127/2016).
Įvertinus atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatus, buvo nustatyta, kad tiek Bendrovėje vykstant, tiek nevykstant krovos darbams, (duomenys neskelbtini)-32, ir (duomenys neskelbtini)-29, Vilniuje, gyvenamosiose patalpose ekvivalentinis garso slėgio lygis neviršijo HN 33:2011 7 punktu nustatyto 35 dBA ribinio dydžio. Minėtais adresais, gyvenamosiose patalpose maksimalus garso slėgio lygis viršijo HN 33:2011 7 punktu nustatytą 45 dBA ribinį lygį, kuomet Bendrovėje vyko krovos darbai. Bendrovėje nevykstant krovos darbams, maksimalus garso slėgio lygis minėtose gyvenamosiose patalpose neviršijo HN 33:2011 7 punktu nustatyto ribinio dydžio.
Vykdant laboratorinius triukšmo matavimus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamojo pastato aplinkoje 2016 m. rugpjūčio 11 d. – rugsėjo 23 d. nakties metu, važiuojant krovininiam transportui ir nevažiuojant krovininiam transportui, buvo nustatyta, kad važiuojant krovininiam transportui (duomenys neskelbtini) gatve, gyvenamojo pastato aplinkos ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 50 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 88 dBA. Nevažiuojant krovininiam transportui ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 40 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 49 dBA (2016 m. rugsėjo 26 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-AT-165/2016).
Įvertinus atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatus buvo nustatyta, kad tiek Bendrovėje vykstant, tiek važiuojant, tiek nevažiuojant krovininiam transportui (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamojo pastato aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis neviršijo HN 33:2011 7 punktu nustatyto 55 dBA ribinio dydžio. Minėtu adresu, pastato aplinkoje maksimalus garso slėgio lygis viršijo HN 33:2011 7 punktu nustatytą 60 dBA ribinį lygį, kuomet krovininis transportas važiavo Virbeliškiu gatve, o minėtam transportui nevažiuojant, maksimalus garso slėgio lygis neviršijo HN 33:2011 7 punktu nustatyto ribinio dydžio ir buvo 39 dB mažesnis nei važiuojant krovininiam transportui (duomenys neskelbtini) gatve. Todėl sprendė, kad maksimalaus triukšmo lygio viršijimas siejamas su Virbeliškiu gatve važiuojančio krovininio transporto sukeliamu triukšmu.
Byloje ginčas kilęs dėl Patikrinimo akto teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėjos teigimu, Patikrinimo aktas yra neteisėtas, nes matuojant maksimalaus garso slėgio lygį nebuvo įvertinta paklaida; norint įsitikinti, ar transporto srauto sąlygos yra tipinės, turi būti matuojamas vidutinis transporto greitis, kas nebuvo atlikta; aplinkos triukšmo protokolas Nr. F-AT-165/2016 negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes nebuvo vadovautasi LST ISO 1996-2:2008 bei negalima nustatyti, ar krovininės transporto priemonės priklausė pareiškėjai; buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.
Atsakovas su pareiškėjos argumentais nesutiko, pabrėždamas, kad laikėsi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų.
HN 33:2011 1 lentelės 1 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose Ekvivalentinis garso slėgio lygis (paros laiku nuo 22 val. iki 6 val.) yra 35 dBA, o maksimalus garso slėgio lygis (nuo 22 val. iki 6 val.) – 45 dBA. HN 33:2011 11 punkte įtvirtinta, jog šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008.
Dėl pareiškėjos nurodyto argumento, kad nebuvo taikyta paklaida, pritartina atsakovo bei Laboratorijos pateiktiems pastebėjimams, kad nei LST ISO 1996-1:2005, nei LST ISO 1996-2:2008 nėra nurodytos paklaidos sąvokos. Minėti standartai nurodo taikytinas neapibrėžtis ir pataisas.
LST ISO 1996-2:2008 9.6 punkte nustatyta, kad pataisos negalimos, kai liekamojo garso slėgio lygis yra 10 dB ar daugiau žemiau matuojamojo garso slėgio lygio. Išmatuotos vertės galioja bandomajam šaltiniui. Taip pat pataisos nėra leistinos, kai liekamojo garso slėgio lygis yra 3 dB ar net mažiau žemiau matuojamo garso slėgio lygio. Dar daugiau, Laboratorijos 2016 m. birželio 30 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-68/2016 nurodyta, kad 2016 m. birželio 27 d./28 d. gyvenamosiose patalpose, kai vyko prekių krovos darbai, išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis buvo 48,8 dBA, liekamasis – 41,1 dBA, skirtumas 7,7 dBA. Paskaičiavus pataisą, matavimų protokole nurodytas pataisytas maksimalus garso slėgio lygis – 45,7 dBA. 2016 m. liepos 29 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-127/2016 nurodyta, kad 2016 m. liepos 27 d./28 d. gyvenamosiose patalpose, kai vyko prekių krovos darbai išmatuotas visuminis maksimalus garso slėgio lygis buvo 48,3 dBA, liekamasis – 34,6 dBA, skirtumas – 13,7 dBA. Taigi, vadovaujantis standarto nuostatomis jokios pataisos negalėjo būti taikomos. 2016 m. rugpjūčio 11 d. – rugsėjo 23 d. iš/į Bendrovę važiuojant krovininiam transportui bei veikiant kitiems aplinkos triukšmo šaltiniams, gyvenamojo pastato aplinkoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, maksimalus garso slėgio lygis siekė 88 dBA, o transportui nevažiuojant, bet veikiant kitiems aplinkos triukšmo šaltiniams, maksimalus garso slėgio lygis siekė 49 dB.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai daliai matuoto garso slėgio lygiui netaikė pataisos.
Dėl pareiškėjos argumento, kad nebuvo matuotas vidutinis automobilių greitis, kad aplinkos triukšmo protokolas Nr. F-AT-165/2016 negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes nebuvo vadovautasi LST ISO 1996-2:2008, pažyminėtina, kad LST ISO 1996-2:2008 6.2.1 punkte nustatyta, kad matuojant Leg per matavimo trukme turi būti skaičiuojamas pravažiuojančių transporto priemonių skaičius. Jeigu matavimo rezultatas perskaičiuojamas esant kitoms transporto srauto sąlygoms, turi būti atskirai nagrinėjamos bent dvi transporto priemonių kategorijos „sunkusis“ ir „lengvasis“ transportas. Norint įsitikinti, ar transporto srauto sąlygos yra tipinės, turi būti matuojamas vidutinis transporto greitis ir užsirašytas kelio dangos tipas. Pravažiuojančių transporto priemonių skaičius, kuris yra būtinas atlikti vidurkinimą pagal atskirų transporto priemonių spinduliuojamo triukšmo svyravimus, priklauso nuo Leg matavimo tikslumo poreikio. To paties standarto 6.1 punkte nustatyta, kad <...> pavienių kelių transporto priemonių įvykių garso ekspozicijos lygis LE gali būti matuojamas tik keliuose, kuriuose mažas transporto srautas. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniaus mieste, automobilių greitis yra ribojamas iki 50 km/h, todėl sutiktina su Laboratorijos teiginiu, kad minėta gatve važiuojančio transporto sąlygos laikytinos tipinėmis, o papildomi transporto srauto greičio matavimai nėra reikalingi. Teismas, įvertinęs surašyto Laboratorijos 2016 m. rugsėjo 26 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-165/2016 prieduose pateiktus duomenis, daro išvadą, kad minėtas protokolas atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. prieduose pateikti duomenys apie matavimo metu buvusias meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę, kiekvienos iš bent 30 pravažiavusių krovininių transporto priemonių išmatuotą ekspozicijos lygį LE, apskaičiuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis Leq, įverčio trukmė, todėl pareiškėjos argumentus, kad triukšmo tyrimo protokolas surašytas nesilaikant LST ISO 1996-2:2008 reikalavimų, atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad nebuvo nustatyta, jog pravažiavusios transporto priemonės priklausė pareiškėjai, pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek Laboratorija atsiliepimuose į pareiškėjos skundą nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvė nėra kelias, tai tik gatvelė, užsibaigianti pareiškėjos sandėliais. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime taip pat nurodė, kad tik pareiškėjai priklausantys sunkiasvoriai automobiliai, pažymėti pareiškėjos logotipais, važiuoja minėta gatvele. Dar daugiau, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog siekia pakartotinių triukšmo matavimų, kurie leistų objektyviai įvertinti Bendrovės jau atliktų ir įgyvendintų triukšmo mažinimo priemonių (duomenys neskelbtini) gatvėje efektyvumą, tačiau neužsimena, jog ne tik Bendrovės vykdoma veikla galimai kelia triukšmą nakties metu.
Pareiškėja taip pat skunde tvirtino, kad priimant skundžiamą Patikrinimo aktą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Ir su šiais pareiškėjos argumentais teismas sutikti negali. Iš esmės procedūriniu pažeidimu pareiškėja įvardijo jos atstovų dalyvavimo patikrinime neužtikrinimą, tačiau neneigė, jog Centro atstovams 2016 m. birželio 7 d. atvykus į Bendrovę, jos atstovai dalyvavo, tačiau pažymėjo, kad apie konkrečias planuojamas atlikti garso ir slėgio matavimų datas jokios informacijos nebuvo pateikta.
Reglamento 45 punkte nustatyta, kad operatyvioji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27–38 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, bei tai, kad siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio objekto atstovo. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog šis Reglamento punktas apibrėžia paties ūkio subjekto tikrinimo sąlygas, kuomet patikrinimas atliekamas ūkio subjekto veiklos objekte. Nagrinėjamu atveju, triukšmo matavimai buvo atliekami privačiose gyvenamosiose patalpose, bet ne pareiškėjos sandėlyje. Dar daugiau, sutiktina su Centro pastebėjimais, kad išankstinis Bendrovės informavimas suteiktų pareiškėjai galimybę paveikti matavimų rezultatus – sustabdyti krovos darbus ar pakeisti automobilių tipus, skaičių, kas neleistų objektyviai įvertinti, ar realiomis sąlygomis Bendrovės veiklos keliamas triukšmas viršija HN 33:2011 nustatytus ribinius dydžius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nurodyti pareiškėjos argumentai negali būti vertintini kaip pagrįsti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Patikrinimo akte nurodyti patikrinimo vietoje pradžios ir pabaigos laikai, datos, rezultatai, kaip to reikalauja Reglamento 30 punktas. Patikrinimo akte išsamiai aptartos ir atskirai pagal kiekvieną objektą nurodytos triukšmo ribinės vertės, matavimų laiko tarpsniai, kuriais buvo atlikti matavimai nakties metu, konkretizuotos triukšmo šaltinio veikimo sąlygos, nurodyti triukšmo rodikliai.
Įvertinus Lietuvos standarte LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standarte LST ISO 1996-2:2008 nustatytą matavimų atlikimo tvarką bei skundžiamo Patikrinimo akto turinį darytina išvada, jog Patikrinimo akte pateikti duomenys yra pakankami pažeidimo konstatavimui. Pažymėtina, jog minėti ISO standartai nenustato, kokios aplinkybės ir faktai privalo būti nurodyti Patikrinimo akte. Minėtuose standartuose yra tik nurodoma, kokie duomenys turi būti surinkti atliekant matavimus ir surinktus duomenis nurodyti protokole. Iš byloje esančių Triukšmo matavimo protokolų turinio matyti, jog visi reikiami duomenys triukšmo lygio nustatymui buvo surinkti. Kadangi detalus jų aprašymas Patikrinimo akte nėra būtinas, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pagrindinius pareiškėjos argumentus ir nustačius, jog nėra pagrindo panaikinti Centro Patikrinimo aktą, teismas dėl likusių pareiškėjo argumentų plačiau nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių Centro veiksmus, atliekant Bendrovės patikrinimą bei surašant Patikrinimo aktą, analizę, teismas daro išvadą, jog Centras objektyviai ir išsamiai įvertino patikrinimo metu surinktus duomenis, tinkamai laikėsi procedūrų, numatytų tai reglamentuojančiose teisės aktuose, atlikdamas minėtą patikrinimą, t. y. teismas daro išvadą, kad naikinti Centro 2016 m. spalio 20 d. patikrinimo aktą Nr. PA.10-1170(16.19.1 10.12) nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos AB „Pieno žvaigždės“ skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.