Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-03 · Administracinė byla Nr. I-7859-764/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
I-7859-764/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02823-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
J. V. P.
Atsakovas
Generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7859-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-02823-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui J. V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. P. skundą atsakovėms Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. P. pateikė teismui skundą (I t., b. l. 1–2), kurį papildė (I t., b. l. 128) prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nes apie pensijos perskaičiavimo neteisėtumą jis sužinojo tik 2013 m. birželio mėnesį; 2) panaikinti Generalinės prokuratūros atsisakymą nagrinėti pareiškėjo prašymą; 3) priteisti iš Generalinės prokuratūros neteisėtai sumažintą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 – 21 034,87 Lt.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 dėl Konstitucijai prieštaraujančių Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 str. nuostatų pareiškėjui neteisėtai neišmokėta 21 034,87 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis. Generalinė prokuratūra neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą, nes, pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, pažeistos pareiškėjo teisės gali būti apgintos tik priteisus visą neteisėtai neišmokėtos pensijos dalį.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 170–172) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad, nors ji skiria pareigūnams valstybines pensijas, nuo 2013-01-01 paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, todėl visi sprendimai dėl priteistos neišmokėtos pensijos dalies vykdyti yra nukreipiami būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Mokėdama pareiškėjui sumažintą pensiją, Generalinė prokuratūra vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo neturėjo teisės atsisakyti jų vykdyti. Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta tik į ateitį, todėl pagrindo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialaus paskelbimo dienos, nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 176–177) argumentų dėl skundo pagrįstumo nepateikė.

Paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui mokėjo Generalinė prokuratūra, todėl valdyba negali pasisakyti dėl pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų pagrįstumo ir prašomos išmokėti pensijos dalies teisingumo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010-2012 metais.

Bylos duomenys tvirtina, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-03-07 sprendimu Nr. 18.6-3 pareiškėjui J. V. P. nuo 2003-03-01 neterminuotai buvo paskirta 4 376,13 Lt pareigūnų valstybinė pensija už tarnybą (I t., b. l. 18).

Pareiškėjas 2013-07-11 Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateikė prašymą išmokėti jam neteisėtai nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 sumažintos pareigūnų valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo (I t., b. l. 5).

Generalinė prokuratūra 2013-07-15 sprendimu Nr. 17.2.-13923 pareiškėjo prašymą nagrinėti atsisakė, nes pareiškėjas praleido Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytą 6 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas (I t., b. l. 6).

Pareiškėjas nesutinka su nurodytu Generalinės prokuratūros sprendimu, todėl prašo jį panaikinti ir priteisti susidariusią pensijos nepriemoką (I t., b. l. 1–2, 128).

Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Pagal iki 2013-01-01 galiojusią Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Bylos duomenys tvirtina, kad ginčas byloje yra keliamas dėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, priteisimo.

Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01) galiojusio Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b. Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualų kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos skaičiavimo aiškinimą ir nurodė, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.

Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. P. skundą, 2014-04-06 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-12-12 nutartį, atnaujino pareiškėjui J. V. P. terminą skundui paduoti ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (I t., b. l. 158–163). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl susidariusios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėtinas iš esmės.

Generalinės prokuratūros 2013-07-17 pažyma Nr. 17.9.-1772 tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl taikytų Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų pareiškėjui nebuvo išmokėta 21 034,87 Lt pensija (I t., b. l. 129–130). Dėl nurodytos sumos byloje ginčo nėra. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas, visiškai pašalinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką administracinę bylą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad nors ABTĮ 48 str. 2 d. nuostatų prasme atsakove tokio pobūdžio bylose laikytina institucija, kuri yra įgaliota mokėti valstybinę pensiją pareiškėjui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d.), pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013).

Teismo nuomone, toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui J. V. P. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Generalinės prokuratūros kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalį – 21 034,87 Lt, pareiškėjui turi išmokėti Lietuvos valstybė. Vyriausybės 2014-09-29 nutarime Nr. 1054 nustatyta, kad bylose dėl pareigūnų ir karių, kuriems ši įstaiga skiria pareigūnų ir karių valstybines pensijas, valstybinių pensijų skyrimo Lietuvos valstybei atstovauja Generalinė prokuratūra. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui mokėjo Generalinė prokuratūra, atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalį pareiškėjui įpareigotina išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros.

Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi būti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobūdį, pareiškėjui priteistos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2013-07-15 sprendimą Nr. 17.2.-13923, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo prašymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, Generalinė prokuratūra, priimdama 2013-07-15 sprendimą Nr. 17.2.-13923, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatomis, nes, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos yra suformavusios nuoseklią praktiką, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialios teisės normos, o kreipimosi į teismą terminas nustatomas pagal analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė iš esmės neapgrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Teismas taip pat pažymi, kad nors Generalinės prokuratūros sprendimo panaikinimas realiai pareiškėjo teisių neapgina, tačiau situacija, kai jis nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, prieštarautų teisėtumo principui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Generalinės prokuratūros 2013-07-15 sprendimą Nr. 17.2.-13923.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti J. V. P. 21 034,87 (dvidešimt vieno tūkstančio trisdešimt keturių litų ir 87 ct) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis