Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė susipažino su antstolio Vitalio Milevičiaus pateikta medžiaga dėl G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu G. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), paskiriant jam 3000 Lt (atitinkamai – 868,86 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi G. Ž. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą.

2017 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolio Vitalio Milevičiaus patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, prie kurio pridedami minėti teismų procesiniai dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimo skirti baudą vykdymo procesas nutrauktinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Nutarimų skirti baudą vykdymo senatis ATPK nėra išsamiai aptarta. Nors ATPK 308 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, tačiau nėra nustatytas bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus, nutarimas skirti baudą negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar jis laiku buvo perduotas vykdyti. Bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas nėra numatytas ir ATPK dvidešimt šeštojo skirsnio (ATPK 312-316 straipsniai) normose, reglamentuojančiose nutarimo skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau įstatymu nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi būti vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti ATPK 7 straipsnyje numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 straipsniuose, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Akivaizdu, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu G. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytus administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirta nuobauda – bauda. Minėtas nutarimas (apeliacinio skundo netenkinus) įsiteisėjo iki 2017 m. sausio 1 d. ir buvo perduotas vykdyti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau G. Ž. paskirta administracinė nuobauda įvykdyta nebuvo. Vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs tai, kad nuo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo praėjo daugiau nei šešeri metai, daro išvadą, jog nutarimas neturi būti vykdomas ir nutarimo skirti baudą vykdymo procesas turi būti nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo G. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) ir kuriuo jam buvo paskirta 3000 Lt (atitinkamai – 868,86 Eur) dydžio bauda, vykdymo procesą nutraukti, suėjus nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.