Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-12-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-28158-1106/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
2YT-28158-1106/2020
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02307-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Andziulevičiūtė
Pareiškėjas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-28158-1106/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02307-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.2.7.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 29 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2020-10-26 patvarkymą Nr. S-20-186-27012 dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), antrųjų varžytynių paskelbimo, atšaukti antrąsias varžytynes, paskirti pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Skunde teigiama, kad, antstolei Virginijai Paunovienei atliekant skolos iš pareiškėjos išieškojimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“, buvo paskelbtos buto antrosios varžytynės. Buto pradinė pardavimo kaina nustatyta 14 700 Eur. Butas įvertintas tik 24 500 Eur rinkos verte. Pareiškėja mano, kad jos turto vertė nustatyta netinkamai, ji yra per maža, o tai pažeidžia pareiškėjos teisę, kad skola iš įkeisto turto būtų išieškota kuo maksimaliau. Iš skelbimų matyti, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), parduodami už ženkliai didesnę vieno kvadratinio metro kainą – 906 Eur už 1 m². Pareiškėjos 50,72 m² ploto butas rinkoje vertas net 45 952 Eur. Antstolė antrosiose varžytynėse butą turėtu parduoti už 27 571 Eur sumą, o ne už 14 700 Eur kainą. Pareiškėja sutinka sumokėti pakartotinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išlaidas.

Antstolė Virginija Paunovienė 2020-11-24 patvarkymu Nr. S-20-186-30041 netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė skundą teismui. Antstolė nurodė, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 2020-06-01 buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo. Ekspertizės išvadoje buto rinkos vertė nurodyta 24 500 Eur. Remiantis ekspertizės aktu priimtas patvarkymas dėl areštuoto buto įkainavimo, kuriuo pareiškėjos butas įvertintas 24 500 Eur. Akivaizdaus nekilnojamojo turto kainų augimo šiuo metu nėra, todėl buto perkainojimui nėra pagrindo. Kad nustatyta buto kaina atitinka rinkos vertę, patvirtina tai, jog per pirmąsias varžytynes, kai pradinė buto kaina buvo 19 600 Eur (80 procentų vertės), butas nebuvo parduotas, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2020-11-19 Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis vidutinė pareiškėjos buto vertė 14 700 Eur. Pareiškėjos pateikti skelbimai nereiškia, kad turtas už tokią kainą ir bus realiai parduotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

Nustatyta, kad antstolė Virginija Paunovienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės J. S. išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“. Hipotekos lakštu išieškotojos naudai buvo įkeistas pareiškėjai priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pradinė išieškotoja akcinė bendrovė SEB bankas vėliau perleido reikalavimo teisę UAB „Būsto paskolų draudimas“.

2020-01-22 priimtas turto arešto aktas.

2020-06-01 patvarkymu skirta buto ekspertizė, siekiant nustatyti jo vertę. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Verslavita“.

2020-06-01 skolininko turto apžiūros akte nurodyta, kad, nuvykus į butą, rasta moteris (skolininkės draugo mama), skolininkė gyvena Danijoje.

2020-08-11 patvarkymu Nr. S-20-186-19862 antstolė patvarkė UAB „Verslavita“ pateikti įkeisto turto vertinimo ataskaitą, neatlikus turto apžiūros (skolininkei nesudarius galimybės apžiūrėti butą, padaryti nuotraukas).

Ekspertizės akte nurodyta, kad buto rinkos vertė jos nustatymo dieną (2020-08-11) yra 24 500 Eur. Akte pažymėta, kad kadastrinių matavimų byla nepateikta, nebuvo sudarytos sąlygos ekspertizės objektą apžiūrėti iš vidaus.

2020-08-19 patvarkymu butas įkainotas 24 500 Eur.

2020-09-11 patvarkymu paskelbtos pirmosios varžytynės. Pradinė turto pardavimo kaina – 19 600 Eur (80 procentų vertės).

2020-10-13 patvarkymu pirmosios varžytynės pripažintos neįvykusiomis ir pasiūlyta išieškotojai pasiimti turtą. Ši pareiškė nesutinkanti ir prašė skelbti antrąsias varžytynes.

2020-10-26 patvarkymu paskelbtos antrosios varžytynės. Pradinė turto pardavimo kaina – 14 700 Eur (60 procentų vertės).

2020-11-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi, pareiškėjos prašymu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos buto antrosios varžytynės.

2020-11-20 antstolės patvarkymu antrosios varžytynės atšauktos.

Pareiškėja pateikė du skelbimus, iš kurių matyti, kad siūloma parduoti 50,79 m² ploto butą (duomenys neskelbtini), už 46 000 Eur ir 36,29 m² ploto butą toje pačioje gatvėje už 25 000 Eur.

2020-12-01 Kauno apylinkės teismo nutartimi antstolė buvo įpareigota atlikti pareiškėjos buto vidaus apžiūrą ir ją užfiksuoti.

2020-12-10 antstolė pateikė teismui pranešimą, kad įpareigojimo negalėjo įvykdyti – pranešus skolininkei apie buto apžiūrą, ji atsiuntė laišką, kad gyvena užsienyje, galbūt grįš, tačiau dėl pandemijos nenori rizikuoti leisti apžiūrėti butą. Antstolei nuvykus į butą, duris atidariusi moteris atsisakė įsileisti į butą, nes nėra jo savininkė.

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnio 4 punktas).

Tinkamas turto, parduodamo varžytynėse, kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Turto vertinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei 2012-04-27 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1K-159 (toliau – Įsakymas). Šio įsakymo 31 punkte įtvirtintas imperatyvus nurodymas, jog vertintojas vertindamas privalo nustatyti, kad vertinamas turtas arba verslas egzistuoja (egzistavo). Viena iš pareigų - apžiūrėti vertinamą materialųjį turtą, išskyrus Metodikos 44 punkte nustatytus atvejus (31.1. punktas). Objekto apžiūros metu objektas turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas, pagal reikalavimus, iš kurių vienas - jog nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje turi būti užfiksuotos individualios objekto savybės, turinčios įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą, nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje matomas objekto vidus ir išorė, jeigu objektas turi vidų ir išorę (35 punktas, 35.1, papunktis, 35.3. papunktis). Išimtis, kada galimas turto vertinimas, neatlikus jo apžiūros yra tada, jeigu neįmanoma atlikti objekto apžiūros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (atliekant kilnojamojo turto vertinimą), arba objekto apžiūros dieną jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto būklės vertinimo dieną (praeityje), tokiu atveju vertintojas gali remtis objekto savininko arba užsakovo pateiktomis objekto nuotraukomis ir kitais dokumentais, kuriais patvirtinamos objekto tapatumo ir fizinės charakteristikos (44 punktas).

Taigi, pagal nustatytą ir galiojantį teisinį reglamentavimą turto vertinimo ekspertizė negali būti atlikta be konkretaus objekto vidinės apžiūros. Siekiant teisingai įkainoti turtą pagal teisės aktų reikalavimus, būtina apžiūrėti skolininkui priklausantį turtą.

Šiuo atveju, skolininkei priklausančio buto ekspertizė buvo atlikta nesilaikant minėtų imperatyvių teisės akto nuostatų - ekspertizė atlikta neatlikus buto vidaus apžiūros. Išimtinių aplinkybių, numatytų Metodikos 44 punkte, nėra. Butas buvo įvertintas 24 500 Eur suma, tačiau apžiūrėjus ir įvertinus buto vidų (apdailą, nusidėvėjimą), yra pagrindas manyti, kad buto vertė galėjo būti didesnė. Tai, kad pirmųjų varžytynių metu neatsirado pirkėjų, norinčių pirkti butą, nėra argumentas, pateisinantis tokią buto vertę. Nesant duomenų apie buto vidaus būklę, potencialūs pirkėjai apskritai negali įvertinti perkamo daikto kokybės.

Kadangi nustatyta, jog skolininkė gyvena užsienyje, nesudarė sąlygų apžiūrėti butą, t. y. tinkamai nebendradarbiavo su antstole, antstolė turėjo pareigą pasinaudoti CPK 615 straipsnio nuostatomis. Pagal CPK 615 straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 straipsnio 2 dalis). Skolininkei J. S. nebendradarbiaujant su antstole, antstolė turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo kartu su turto vertintoju įeiti į skolininkės gyvenamąsias patalpas, kad būtų galima apžiūrėti butą tam, kad būtų nustatyta jo vertė.

Pažymėtina, kad kaip įmanoma objektyvus turto vertės nustatymas atitiks tiek skolininkės, tiek išieškotojos interesus bei užtikrins teisingą ir tinkamą vykdymo proceso eigą. Tai, kad skolininkė neginčijo pirminės ekspertizės metu nustatytos rinkos kainos nereiškia, kad gali būti pateisinamas imperatyvių teisės aktų normų nesilaikymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, panaikinamas skundžiamas 2020-10-26 antstolės patvarkymas Nr. S-20-186-27012 dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), antrųjų varžytynių paskelbimo. Antstolė įpareigojama paskirti pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

2020-11-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - buto antrųjų varžytynių sustabdymą panaikinti įsiteisėjus nutarčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 513 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

tenkinti skundą.

Panaikinti 2020-10-26 antstolės Virginijos Paunovienės patvarkymą Nr. S-20-186-27012 dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), antrųjų varžytynių paskelbimo.

Įpareigoti antstolę Virginiją Paunovienę paskirti pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2020-11-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - buto antrųjų varžytynių sustabdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Virginijai Paunovienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aušra Andziulevičiūtė