Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. P. (toliau – ir apelianto) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkintas O. P. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016 m. birželio 28 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2016 m. birželio 28 d. nutarimu O. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalį konstatavus, kad jis 2016 m. gegužės 30 d., apie 19,13 val., Elektrėnuose, Draugystės gatvėje vairuodamas motociklą Kawasaki (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, neįvertino, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė atlikinėja posūkio manevrą į kairę, ją lenkė ir dėl to atsitrenkė į manevrą atlikinėjančią transporto priemonę - traktorių. Įvykio metu buvo sutrikdyta paties O. P. sveikata. Tokiu būdu O. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 136.2, 137 punktų reikalavimus.

Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti kas pirmas pradėjo manevrą, laikantis visų KET reikalavimų, nes autoįvykio schemoje nėra užfiksuotas net transporto priemonių stabdymo kelias ir vilkimo žymių pėdsakai. Šiuo klausimu abi eismo įvykio šalys pateikia skirtingas versijas, todėl prieštaravimams pašalinti turėjo būti skirta trasologinė ekspertizė, tačiau tai nebuvo padaryta.

Nesutinka su teismo išvada, kad nuotraukos, esančios byloje, įrodo jo kaltę dėl eismo įvykio, nes fotonuotraukos yra mažai informatyvios ir vienareikšmiškai neįrodo padaryto pažeidimo, nes iš jų nėra galimybės nustatyti transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje, išsidėstymo kelyje iki susidūrimo momento.

Motyvuojamoji dalis

O. P. skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą). Pagal formuojamą teismų praktiką, norint pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą bei faktą, kad asmuo yra padaręs su įvykiu susijusius KET pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, kurio pagrindu O. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir Institucijos nutarimo matyti, kad O. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis vairuodamas motociklą nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės; neįvertino, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė atlieka posūkio manevrą į kairę, ją lenkė ir dėl to į manevrą atliekančią transporto priemonę, t. y. traktorių, atsitrenkė. Įvykio metu sutrikdyta paties O. P. sveikata. Juose taip pat nurodyta, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo O. P. padaryti KET 9, 136.2, 137 punktų pažeidimai.

KET 9 punkte įtvirtinta bendroji eismo dalyvių pareiga, numatanti, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 136.2 ir 137 punktuose nustatyta lenkimo tvarka. Pagal KET 136.2 punktą, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Pagal KET 137 punktą - jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. P. pateikdamas apylinkės teismui skundą dėl institucijos nutarimo būtent kaltę dėl KET 136.2 ir 137 punktų pažeidimų ginčijo nurodydamas, kad traktoriaus priekabos posūkio signalai neveikė nei manevro metu, nei po jo, o faktą, jog priekabos posūkio signalai neveikė, po įvykio nustatė ir į įvykio vietą atvykę pareigūnai, tačiau jo tinkamai neužfiksavo. Kitas jo skundo argumentas yra dėl asmens teisių į gynybą pažeidimo, o būtent, kad teismo išvados buvo paremtos vaizdo įrašu, kuris jam nebuvo pateiktas susipažinti, taip užkertant jam galimybę vaizdo įrašą įvertinti, pateikti klausimus dėl jo.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas netenkino O. P. skundo, motyvuodamas tuo, kad O. P. kaltė dėl eismo įvykio kilimo visiškai įrodyta nukentėjusiojo G. R. paaiškinimu apie eismo įvykio aplinkybes, foto nuotraukomis ir vaizdo įrašu. Apylinkės teismas konstatavo kelias priežastis, dėl kurių įvyko eismo įvykis: 1) O. P. neįvertino atstumo arba nepaliko saugaus tarpo darydamas priekyje važiavusio traktoriaus su priekaba lenkimo manevrą ir dėl to kliudė traktoriaus ratą, o tai kartu lėmė eismo įvykio kilimą; 2) nesilaikydamas KET 118 ir 119 punktų reikalavimų sukėlė eismo įvykį atsitrenkdamas į traktoriaus priekabą; 3) nepastebėjo traktoriaus rodomo kairio posūkio signalo, nepastebėjo kliūties, pažeisdamas KET 137 punkto reikalavimus darė lenkimo manevrą ir tai tiesiogiai lėmė eismo įvykio kilimą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymuose draudžiama veika, o procesas turi vykti teisingai (sąžiningai), užtikrinant atsakomybėn traukiamo asmens teises, iš kurių viena – teisė į gynybą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėdamas O. P. skundą šių reikalavimų nesilaikė.

Visų pirma pažymima, kad teismas savo iniciatyva pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, Institucijos nutarime konstatuotas eismo įvykio kilimo aplinkybes. Minėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime eismo įvykio kilimo priežastimi buvo nurodyti O. P. padaryti KET 9, 136.2, 137 punktų pažeidimai. Šių punktų pažeidimo esmė atskleista kaltinimo turinyje. Tuo tarpu apylinkės teismas konstatavo, kad O. P. eismo įvykį sukėlė, nes nesilaikė KET 118 ir 119 punktuose nustatytų reikalavimų. KET 118 straipsnis numato, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. KET 119 punktas įpareigoja vairuotoją važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šių aplinkybių nei administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime, nei Institucijos nutarime konstatuotose faktinėse aplinkybėse nėra. Būtina pabrėžti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos apibrėžiamos protokolu (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Tai svarbu tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti kuo jis yra kaltinimas ir teisę gintis nuo jo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso tikslų įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, teisę pakeisti nuorodą į materialinės teisės normą, yra nurodęs, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) pažeidimas; 6) pirmosios instancijos teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-08 nutartis Nr. 2AT-84-942/2016). Tačiau, ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Šiuo atveju teismas ne pakeitė nuorodą į straipsnį ar jo dalį, bet savo iniciatyva inkriminavo dar du naujus KET pažeidimus, t. y. KET 118 ir 119 punktus. Taigi pirmosios instancijos teismas peržengė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas bei neužtikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir turėti galimybę pasirengti gynybai.

Antra, apylinkės teismas išvadą, kad apeliantas nepastebėjo, jog traktorius rodo kairio posūkio signalą, grindė traktorius vairuotojo parodymais, kad manevro metu visur turėjo veikti posūkio žibintai, tiek traktoriaus priekaboje ir traktoriuje. Traukiamo asmens ir liudytojų nurodytas aplinkybes, kad po eismo įvykio policijos pareigūnams patikrinus traktoriaus priekabos žibintus, jie neveikė, atmetė kaip nepagrįstas, konstatavęs liudytojų galimą suinteresuotumą padėti. Iš Institucijos atsiliepimo (b. l. 54) turinio matyti, kad Institucija iš esmės neginčijo apelianto teiginio, kad po eismo įvykio nedegė priekabos žibintai, tačiau nurodė, kad tai galėjo įvykti dėl smūgio į priekabos sujungimo mechanizmą ir traktoriaus ratą. Nukentėjusysis apklausiamas teisme nurodė, kad gal priekabos žibintas atsikratė nuo smūgio, gal perdegė. Taip pat paaiškino, kad net ir tuo atveju, kai kabinoje posūkio lemputė veikia, nereiškia, kad posūkio lemputė mirksi. Iš abiejų transporto vairuotojų rašytinių paaiškinimų ir parodymų teisme matyti, kad eismo įvykio metu transporto priemonių kontaktas buvo į traktoriaus galinį ratą. Transporto priemonių apžiūros metu (b. l. 28, 30) naujų apgadinimų priekaboje nerasta, užfiksuotas traktoriaus kairės pusės galinio rato defektas. Taigi, iš byloje esančių duomenų, neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad po eismo įvykio veikė posūkio signalas ir/ar, kad kontaktas automobilių įvyko motociklui atsitrenkiant ne tik į traktoriaus galinį ratą, bet ir priekabos jungtį, kas sąlygojo posūkio žibinto gedimą. Minėta, kad teismas konstatuodamas faktą dėl veikiančio posūkio signalo, rėmėsi vien tik nukentėjusiojo parodymais. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nesilakė, nes nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, o būtent: neapklausė policijos pareigūnų, fiksavusių eismo įvykio aplinkybes dėl traktoriaus priekabos žibintų ir dėl motociklo kontakto su traktoriaus ir priekabos jungtimi; nesiaiškino, ar kontaktas galėjo įtakoti posūkio žibinto gedimą (jei pasitvirtintų aplinkybės, kad priekabos posūkio žibintai po eismo įvykio neveikė). Visa tai rodo, kad apylinkės teismo išvados dėl KET 137 punkto pažeidimo nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje.

Trečia, apylinkės teismas vertindamas Institucijos nutarimo teisėtumo pagrįstumą, savo išvadas grindė ir įrodymu pripažino vaizdo įrašą. Bylos duomenimis, vaizdo įrašą Institucija pateikė su atsiliepimu į O. P. apeliacinį skundą dėl Institucijos nutarimo (b. l. 54). Byloje nėra duomenų, kad atsiliepimas būtų siųstas susipažinti O. P.. Iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 68-71) turinio matyti, kad apie pateiktą vaizdo įrašą byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo informuoti, jis teismo posėdžio metu neperžiūrėtas. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jo teisingam išsprendimui. Iš išdėstyto matyti, kad apylinkės teismas nagrinėdamas skundą, nesudarė galimybės O. P. pareikšti nuomonės dėl vaizdo įrašo, kuriuo remiantis apylinkės teismas grindė savo išvadas. Tokiu būdu, apylinkės teismas padarė esminį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos sprendimui.

Įvertinus tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, pažeidė administracinio proceso principus, todėl priimtos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta.

Kita vertus, iš Institucijos pateiktų atsiliepimų ir Institucijos atstovo paaiškinimų apylinkės teisme matyti, kad Institucija nuolat keičia kaltinimo aplinkybes, kurios jos manymu įtakojo eismo įvykio kilimą. Minėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime eismo įvykio kilimo priežastimi buvo nurodyti O. P. padaryti KET 9, 136.2, 137 punktų pažeidimai. Tuo tarpu Institucijos atstovas apylinkės teisme nurodė kitą aplinkybę, sąlygojusią eismo įvykio kilimą, tai lenkimą draudžiamoje vietoje – sankryžoje (KET 140.1 punktą). Atsiliepime į apelianto skundą nurodoma, kad O. P. pažeidė KET 140.5 punkte įtvirtintą draudimą lenkti, kai važiavimo kryptimi yra daugiau nei viena eismo juosta. Minėta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos apibrėžiamos protokolu ir jame suformuluoto kaltinimo apimtimi, o ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės bylą nagrinėjančiam teismui papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Taigi, ši funkcija ATPK yra priskirta organams (pareigūnams) įgaliotiems surašyti administracines teisės pažeidimo protokolą. Atsižvelgiant į tai, kad pati Institucija nuolat keičia poziciją dėl KET pažeidimų lėmusių eismo įvykį bei į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kurių nagrinėjantis organas (pareigūnas) nagrinėdamas bylą negali ištaisyti savo iniciatyva, todėl siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su bylos medžiaga grąžintini administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai. Grąžinus šią bylą Institucijai, bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.

Institucijai išaiškintina, kad O. P. tęsiant administracinę teiseną, turi būti vadovaujamasi non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu ir negali būti pabloginama skundą padavusio O. P. padėtis (keliamas sunkesnio teisės pažeidimo ar griežtesnės nuobaudos skyrimo klausimas). Be to, turi būti atsižvelgta, kad 2017-01-01 įsigaliojęs ANK nebenumato administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), todėl tęsiant O. P. administracinę teiseną, esant ANK 3 straipsnyje nustatytiems pagrindams, jo padarytas pažeidimas, lėmęs eismo įvykio kilimą (jei tokios aplinkybės bus nustatytos), atitinkamai turi būti perkvalifikuojamas pagal atitinkamą ANK numatytą administracinio nusižengimo straipsnį (ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ar kt.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.