Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 218 MGL (8 209, 88 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, iš D. B. konfiskuoti 50 Eur, kaip turtas, gautas iš nusikalstamos veikos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, jog jis pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, per du kartus, t. y. 2015 m. birželio mėnesį, bet ne vėliau kaip 2015 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytu laiku ir 2015 m. birželio 28 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, įgijo akcizais apmokestinamas prekes – viso 5 000 pakelių cigarečių „Winston“, be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 12 396 eurų, ir jas neteisėtai gabeno automobiliu „Citroen Evasion“ (v. n. (duomenys neskelbtini) iki parduotuvės „IKI“, esančios Vilniaus r., Zujūnų k., Žalioji g. 22A, kur automobilių stovėjimo aikštelėje, minimą automobilį su neteisėtai laikomomis cigaretėmis už 8 000 Eur realizavęs, perdavė D. K. , kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad vadovaujantis bendraisiais baudžiamosios teisės principais, nustačius, kad jis disponavo prekėmis, kurių vertė nesiekė 250 MGL, kas užtraukia administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę, paskirtos baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, neadekvatus ir neatitinkantis bausmės tikslų. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė taisyklės, kad visos abejonės ar neaiškumai yra aiškinami kaltinamojo naudai. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas pilnai neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių, nesutampančių įrodymų ir netinkamai vertino nusikalstamos veikos egzistavimo faktą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo D. B. gynėjas prašė nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo išteisinti jį dėl kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nesant nusikaltimo sudėties, ir perduoti nagrinėti jo bylą administracine tvarka, nes jo veika turėtų būti kvalifikuota kaip keli administraciniai teisės pažeidimai, numatyti veikos padarymo metu galiojusio ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, o ne kaip nusikaltimas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad vis dėlto jis padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, apeliantas prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. D. B. veikos padarymo metu galiojusio ATPK 163² straipsnio 4 dalyje (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1736 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. birželio 2 d.) buvo įtvirtinta, kad akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija 50 MGL, užtraukia baudą nuo 2896 iki 5792 Eur su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Iš šių įstatymų nuostatų matyti, kad atsakomybės rūšį už iš esmės analogiškas veikas įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal akcizais apmokestinamų prekių vertę. Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai jo pažeidžiant nustatytą tvarką įgytų, laikytų, gabentų, siųstų, naudotų ar realizuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 250 MGL, t.y. 9415 Eur, dydžio sumą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. B. įgijo kaltinime nurodytą kiekį akcizais apmokestinamų prekių – viso 5 000 pakelių cigarečių „Winston“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 12 396 eurų - ir jas neteisėtai gabeno bei už 8 000 eurų realizavęs, perdavė D. K. .

Apklaustas pirmosios instancijos teisme D. B. savo kaltę dėl BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad cigaretes „Winston“ be Lietuvos Respublikos banderolių realizavo per du kartus parduodamas jas D. K. : pirmą kartą jis pardavė tris dėžes cigarečių, o antrą kartą – keturias dėžes, iš viso - 3500 pakelių. Tikslios pinigų sumos, už kurią pardavė minėtą kiekį cigarečių, D. B. teigė neatsimenantis. Už šį darbą pažįstamas baltarusis jam iš viso sumokėjo 50 Eur. D. B. teisme kategoriškai neigė, jog D. K. perdavė kaltinime nurodytas dešimt dėžių (5000 pakelių) cigarečių. Jo teigimu, D. K. likusias jos garaže rastas „Winston“ cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių galėjo įsigyti turguje. Nuteistojo D. B. parodymai viso bylos proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad jokių cigarečių D. K. nepardavė, nors ši jo kažkada klausė, kur galėtų jų įsigyti (2 t., b.l. 73). Nenuoseklūs ir liudytojos D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Apklausta teisme D. K. paaiškino, kad ji turėjo 8000 Eur, kuriuos norėjo investuoti. Šiuo tikslu iš D. B. ji per du kartus galėjo nusipirkti septynias ar aštuonias dėžes cigarečių. Vienoje dėžėje buvo po 50 blokų cigarečių, o viename bloke – 10 pakelių. Už vieną bloką cigarečių ji mokėjo D. B. po 16 eurų. Likusios jos garaže rastos cigaretės buvo dalimis supirktos iš turgaus. Šios cigaretės, anot liudytojos, galėjo susimaišyti su garaže laikomomis iš D. B. įsigytomis cigaretėmis. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 4 d. apklausta vyr. tyrėjo ir 2015 m. liepos 10 d. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai D. K. parodė, kad iš D. B. įsigijo dešimt dėžių cigarečių „Winston“, už kurias jam sumokėjo 8000 Eur (2 t., b.l. 11-13, 18-19). Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009), o ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jais galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš esmės atitinka liudytojų Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyr. tyrėjų O. O. ir M. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. M. S. paaiškino, kad atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus (duomenys neskelbtini) atliko kratą D. K. metaliniame garaže, kuriame rado dešimt dėžių „Winston“ cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių. D. K. pareigūnams savanoriškai atidarė garažo duris ir parodė jame laikomas dėžes su cigaretėmis. Visos dėžės buvo vienodos, kartoninės ir suvyniotos į juodus polietileninius maišus. D. K. paaiškino, kad cigaretes įsigijo iš D. B. . Kitas liudytojas O. O. teisme nurodė, kad kartu su M. S. ir kitais pareigūnais atliko kratą (duomenys neskelbtini) esančiame D. K. garaže. Jau prieš pareigūnams patenkant į garažo vidų D. K. prisipažino, kad garaže laikomos cigaretės. Ji nuo pat pradžių teigė, kad cigaretes įsigijo tik iš D. B. . D. K. nesakė, kad kokį nors kiekį cigarečių ji būtų įsigijusi turguje. Visos cigarečių dėžės buvo tvarkingai sudėtos juoduose maišuose, pradarytų cigarečių blokų nebuvo. Liudytojo teigimu, jam apklausiant D. K. kaip įtariamąją, ši pastabų dėl apklausos protokolo nepareiškė. Iš 2015 m. liepos 3 d. kratos protokolo matyti, kad krata buvo atlikta (duomenys neskelbtini), kur šiuo adresu esančiame D. K. garaže buvo rasta ir paimta 5000 pakelių cigarečių „Winston Blue“. Protokolo priede esančioje fotolentelėje užfiksuotas bendras už putų poliesterolio plokštės tvarkingai sudėtų neteisėtai laikomų cigarečių vaizdas (1 t., b.l. 22-29). 2015 m. liepos 3 d. kratos metu paimtų cigarečių apžiūra užfiksuota 2015 m. liepos 7 d. daiktų apžiūros protokole, kuriame pažymėta, kad apžiūrėtos pakuotės su cigaretėmis ir nustatyta, jog viso iš 10 maišų ištraukta 500 blokų cigarečių „Winston Blue“. 300 blokų supakuoti permatomoje celofaninėje plėvelėje, o 200 blokų sudėti kartoninėse stačiakampio formos dėžutėse. Kiekvieną bloką sudaro 10 pakelių cigarečių. Cigaretės supakuotos celofaninės plėvelės blokuose yra su baltarusiškomis banderolėmis, o supakuotos kartoninėse dėžutėse yra be banderolių, bet ant jų šonų priklijuoti lipdukai su brūkšniniu kodu bei užrašu nevalstybine kalba apie tai, kad cigaretės skirtos pardavimui neapmokestinamų prekių parduotuvėse. Ant pakelių šonų užrašytas cigarečių pavadinimas, t. y. „Winston Blue“ bei užrašai apie tabako, dervos, nikotino sudėtis ir įspėjamieji užrašai nevalstybine kalba apie rūkymo žalą. 6 blokai yra papildomai, negamykliniu būdu, apklijuoti lipnia juosta. Viso yra 5000 pakelių cigarečių (1 t., b. l. 48-51). 2015 m. liepos 13 d. Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvadoje Nr. 28 konstatuota, kad 2015 m. liepos 3 dienai 5 000 pakelių cigarečių „Winston Blue” vertė, įskaitant visus privalomus mokesčius, sudaro 12 396 eurų, t. y. jų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (1 t., b. l. 64-65).

Apžiūros protokole aprašytas vienodas cigarečių blokų supakavimas (300 blokų (šešios dėžės) supakuoti permatomoje celofaninėje plėvelėje, o 200 blokų (keturios dėžės) sudėti kartoninėse stačiakampio formos dėžutėse), vienoda cigarečių rūšis („Winston Blue“), taip pat liudytojų O. O. ir M. S. teisme nurodytos aplinkybės, jog D. K. dar prieš darant kratą prisipažino, jog dešimt dėžių cigarečių už 8000 Eur įsigijo iš D. B. , taip pat tai, jog visos jos garaže rastos cigaretės buvo tvarkingai supakuotos, nebuvo pavienių cigarečių pakelių ar blokų, paneigia liudytojos D. K. pirmosios instancijos teisme pateiktą versiją, jog ji iš D. B. įsigijo tik septynias dėžes cigarečių, o likusias cigaretes nedideliais kiekiais įsigijo turguje iš įvairių asmenų. Minėtais įrodymais paneigti ir D. B. parodymai, pagal kuriuos jis D. K. pardavė septynias dėžes cigarečių. Išvardyti duomenys patvirtina D. K. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus, jog ji iš D. B. už 8000 eurų įsigijo dešimt dėžių cigarečių „Winston“. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi D. K. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais ir nesirėmė D. B. teismo posėdyje duotais pakeistais parodymais bei juos vertino kaip kaltinamojo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Šioje byloje nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nustatant faktines nusikaltimo aplinkybes liudytoja D. K. būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus prieš nuteistąjį D. B. , norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Remiantis O. O. ir M. S. parodymais, D. K. prieš pradedant kratą niekieno neraginama prisipažino, jog visas garaže laikomas cigaretes įsigijo iš D. B. , be to cigaretes pardavusių asmenų įvardijimas nei pagerintų, nei pablogintų pačios D. K. padėties, nes ji bet kuriuo atveju privalo atsakyti už jos garaže neteisėtai laikomas dešimt dėžių cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių.

Nepagrįsta ir apeliaciniame skunde keliama versija, jog D. B. , du kartus veždamas cigaretes D. K. , padarė du administracinius teisės pažeidimus, kvalifikuotinus pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį. Byloje nagrinėjamu atveju D. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 199² straipsnio 1 dalyje, laikytina tęstine nusikalstama veika. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, jog D. K. su D. B. susitarė dėl dešimties dėžių cigarečių „Winston“ įsigijimo ir jam už minėtą kiekį cigarečių vienu kartu sumokėjo visus 8000 Eur, nuteistojo D. B. veiksmus jungė vieningas konkretus sumanymas - už 8000 Eur realizuoti D. K. dešimt dėžių cigarečių „Winston“, nuteistojo veiksmai abu kartus buvo tapatūs – neteisėtai įgytos, automobiliu gabentos ir D. K. realizuotos cigaretės. D. B. padarytą tęstinę nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. taip pat prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos dvi bausmės rūšys - bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. D. B. pirmosios instancijos teismas parinko švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija jam paskirtos bausmės – baudos – rūšies, tačiau prašo sumažinti jos dydį.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas baudos dydį įvertino tai, jog D. B. neteisėtai disponavo įgytomis, gabentomis ir realizuotomis cigaretėmis, kurių vertė – 12 396 Eur (329 MGL) – nežymiai daugiau viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji (o ne administracinė) atsakomybė. Maksimalus baudos dydis, kurį galima skirti už analogišką administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje – 5 792 Eur (154 MGL), todėl skiriama bauda, visų pirma, neturėtų būti mažesnė nei atitinkama sankcija administracinėse bylose, kadangi priešingu atveju būtų paneigiama pati baudžiamosios atsakomybės taikymo už konkrečius neteisėtus veiksmus, esmė.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Pirmosios instancijos teismo D. B. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ir ją švelninti įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę ir nustatydamas jos dydį, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių D. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bei išimtinių aplinkybių, susijusių su D. B. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas D. B. už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai išanalizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl D. B. kaltės, jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo, tinkamai parinko jam bausmę. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.