- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- Ik-388-554/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00728-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Rimanto Giedraičio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašė panaikinti:
1) Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010-04-29 nutarimą Nr. 49-1039 dėl drausminės nuobaudos paskyrimo;
2) Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2011-09-02 sprendimą Nr. 2S-3289 dėl atsisakymo panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010-04-29 nutarimą Nr. 49-1039.
Pareiškėjas skunduose nurodė, taip pat teismo posėdžio metu jis ir jo atstovas paaiškino, jog Alytaus pataisos namų administracija norėjo jį perkelti į būrį, kuriame buvo prieš jį nusiteikusių nuteistųjų asmenų, nes, būnant laisvėje, buvo įvykdyta vagystė jo ir tėvo atžvilgiu. Alytaus PN direktoriui, tuo metu, kai pareiškėjui buvo skiriama nuobauda dėl atsisakymo pereiti į kitą būrį, žodžiu pareiškėjas išdėstė esamą situaciją, tačiau direktorius nurodė, kad tai nesvarbi priežastis. Pažymėjo, kad dalyvavo drausmės posėdyje, kuris truko vos 5 minutes. Atkreipė dėmesį, kad 2010-04-29 nutarime Nr. 49-1039 parašyta, jog jis atsisakė gyventi paskirtame būryje, tą patį patvirtino ir vyr. prižiūrėtojas savo 2010-04-29 pranešime, bet faktiškai buvo kitaip. Pareiškėjui paskirta griežčiausia nuobauda, numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 142 str. 2 d., nors prieš tai jokių nuobaudų jis neturėjo, todėl yra pažeistas bausmių skyrimo eiliškumas, nors nuteistojo teisinės padėties griežtinimas turi atitikti proporcingumo reikalavimus ir būti nuoseklus bei laipsniškas. Pareiškėjas ir jo atstovas mano, kad prieš išformuojant būrį, kuriame buvo prieš perkeliant į kitą būrį, turėjo būti supažindintas su įsakymu, potvarkiu ar kokiu kitu dokumentu dėl perkėlimo į kitą būrį, kuriame turėjo būti įvardinti motyvai. Pažymėjo, jog perkėlimas į kitą būrį, tai papildomos šeimos piniginės išlaidos, psichinis stresas, pavojus, nes reikia susipažinti, susigyventi, paklusti senbuvių nustatytai tvarkai ir t.t. Iš nutarimo turinio seka, jog jis aktyviais veiksmais priešinosi, mosikavosi rankomis ir tuo sukėlė pavojų pareigūnų sveikatai, tačiau joks realus smurtas nebuvo prieš nieką panaudotas. Jei būtų buvęs pasipriešinimas, būtų iškelta baudžiamoji byla. Turėjo būti objektyviai įrodyta jo nusižengimo ribos ir kaltė. Be to, nurodė, kad ginčui aktualūs dokumentai surašyti atbuline data. Pažymėjo, jog Kalėjimų departamento priimtas sprendimas, kurį jis skundžia, neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas – Alytaus pataisos namai teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžių metu, kad BVK 12 str. apibrėžtos bendrosios nuteistųjų pareigos. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 str. nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Nuteistieji privalo laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių. Iš to seka, kad nuteistasis nevykdydamas pataisos įstaigos administracijos, pareigūno nurodymus ar įsakymus, pažeidžia režimo reikalavimus. Bausmės vykdymo institucijos pareigūnų teisėti nurodymai nuteistiesiems yra privalomi ir jų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę, todėl jo atžvilgiu taikomos drausminančios priemonės ir skiriamos nuobaudos, adekvačios padarytam nusižengimui. 2010-04-30 pareiškėjas pataisos namų direktoriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo leisti gyventi drausmės grupės patalpose ir būti izoliuotam nuo kitų nuteistųjų ir nuolat rakinamam, todėl nesuprantamas jo skundas dėl nuobaudos panaikinimo, jeigu pats nori būti izoliuotas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Alytaus pataisos namai būtų sąmoningai siekę pabloginti pareiškėjo laikymo sąlygas ar nežmoniškai elgęsi jo atžvilgiu. Nuteistasis Alytaus pataisos namuose yra laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pagerintas ar pablogintas jo buvimas pataisos namuose nėra. Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjas iki ginčijamo nutarimo priėmimo nuobaudų neturėjo, tačiau jam paskirta nuobauda dėl rėžimo pažeidimo nėra aiškiai per griežta.
Atsakovas - Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos mano, kad pareiškėjo skundas atmestinas.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-02 sprendimą, išnagrinėjo 2010-05-20 pareiškėjo skundą ir jam pateikė 2010-09-02 sprendimą Nr. 2S-3289, kurį pareiškėjas skundžia šioje administracinėje byloje. Buvo nustatyta, kad 2010-04-29 pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, nevykdė pareigūnų reikalavimų, pareigūnams aktyviai priešinosi jėga, todėl Alytaus PN direktoriaus nutarime Nr. 49-1039 buvo konstatuota, kad tokiais veiksmais jis pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. ir to paties straipsnio 2 d. 8 p. reikalavimus. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad BVK 110 str. yra įtvirtintos nuteistųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai. Atsižvelgiant į tai, kad BVK 110 str. 1 d. 2 p. nustatytos pareigos ir BVK 110 str. 2 d. 8 p. numatyto draudimo pažeidimas yra traktuojamas kaip itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas už kurį pagal BVK 142 str. 2 d. yra pagrindas perkelti nuteistąjį į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų, Alytaus PN direktorius pagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip itin piktybinį bausmės atlikimo režimo pažeidimą bei paskyrė atitinkamą drausminę nuobaudą. Kalėjimų departamento sprendime Nr. 2S-3289 buvo konstatuota, kad pareiškėjui nuobauda paskirta teisėtai, laikantis nuobaudų skyrimo tvarkos, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, todėl ji buvo paliktina galioti. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad pagrindinė atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus priežastis buvo ta, jog jis manė nebūsiąs saugus, tačiau neįvardino jokių objektyvių priežasčių, bei konkrečių jam grėsmę keliančių asmenų, dėl ko atsisakė bausmę atlikti jam paskirtame lokaliniame sektoriuje. Pareiškėjas buvo informuotas, kad siekiant užtikrinti saugias bausmės atlikimo sąlygas, 8 lokaliniame sektoriuje paskirtas nuolatinis pareigūnų patruliavimas. Pabrėžė, jog pareiškėjas teigė, kad prieš pareigūnus smurto nevartojo, tačiau 2010-04-29 Alytaus PN protokole Nr. 2600 nurodoma, kad 2010-04-29 10 val. 30 min. nuteistieji nevykdė teisėtų pataisos įstaigos administracijos reikalavimų, aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, kad ginčui aktualūs dokumentai surašyti atbuline data, niekuo nepagrįsti ir vertinami kaip subjektyvi ir nemotyvuota pareiškėjo nuomonė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
BVK 142 str. 1 d. išvardintos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems. Tuo tarpu BVK 142 str. 2 d. numatyta, kad nuteistiesiems sistemingai ar itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios į drausminę grupę nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Tai yra savarankiška nuobauda, kuri gali būti skiriama esant tik tam tikroms sąlygoms ir tai yra pataisos įstaigos administracijos teisė. Piktybinis režimo pažeidimas yra pakankamas pagrindas paskirti šią drausminės nuobaudos rūšį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 71 p. nustatyta, kad šios nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN Drausmės komisija pasiūlė įstaigos direktoriui (2010-04-29 protokolas Nr. 35 ir Teikimas dėl nubaudimo Nr. 50) perkeli pareiškėją iš paprastosios į drausmės grupę (b.l. 12, 13). Vadovaujantis Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų lengvajai, paprastai ir drausminei grupėms kriterijų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2003-04-18 įsakymo Nr.4/07-68 3.2 p., nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą taip pat ir tuomet, kai nevykdo pareigų, nustatytų BVK 110 str. 1 d. 2 p. (pastarąją aplinkybę pareiškėjas iš esmės pripažino 2010-04-29 savo paaiškinime - b.l. 10) ir BVK 110 str. 2 d. 8 p. - t.y., kai nevykdomi pataisos įstaigos administracijos reikalavimai, bei kai nuteistieji naudoja fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. To pasėkoje darytina išvada, jog pareiškėjas savo veiksmais padarė du pažeidimus (pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. ir BVK 110 str. 2 d. 8 p. nuostatas), kurie atitiko itin piktybiškų pažeidimų sudėtį, todėl Alytaus PN direktorius, vadovaudamasis BVK 142 str. 2 d., turėjo teisę bei pakankamą pagrindą pareiškėją perkelti iš paprastosios į drausmės grupę 6 mėnesiams. Šis sprendimas buvo įgyvendintas 2010-04-29 nutarimu Nr. 49-1039 (b.l. 9). Pareiškėjo 2010-04-29 atsisakymas gyventi pagal pataisos namų direktoriaus 2010-04-29 įsakymu Nr. 2-105 nustatytą paskyrimą, nevykdymas administracijos teisėtų reikalavimų vykti į paskirtą būrį Alytaus PN direktoriaus 2010-04-29 nutarime Nr. 49-1039 pagrįstai kvalifikuotas kaip BVK 110 str. 1 d. 2 p. nustatytos nuteistųjų specialiosios pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pažeidimas - t.y. itin piktybinis režimo pažeidimas, kurio pobūdis lemia griežtesnės nuobaudos rūšies paskyrimą net ir tuo atveju, jei asmuo anksčiau nebaustas drausmine tvarka. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje buvo nemotyvuotas - t.y. nepagrįstas grėsme jo sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais, o atsisakymas vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ir vykti į paskirtą būrį pareikštas grupėje su kitais nuteistaisiais - t.y. grėsmingu pataisos įstaigų saugumo reikalavimams būdu. Be to, 2010-04-29 Alytaus PN protokole Nr. 2600 (b. l. 76), kurį pasirašė 10 pareigūnų nurodoma, kad 2010-04-29 apie 10 val. 30 min. nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, be motyvuotų priežasčių nevykdė teisėtų pataisos įstaigos administracijos reikalavimų (tai patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas, teigdamas, jog dalis nuteistųjų atėjo, o 11 asmenų neatėjo, tame tarpe ir pareiškėjas), aktyviais veiksmais priešinosi. Atsižvelgiant į tai, kad minėtą protokolą savo parašais patvirtino net 10 pareigūnų, jog protokole teisingai nurodytos įvykio aplinkybės, darytina išvada, kad pareigūnai neturėjo jokių motyvų nurodyti aplinkybes neteisingai ir melagingai, todėl neginčytinai nustatyta, kad nuteistieji vartojo fizinę jėgą pareigūnų atžvilgiu, kas iš esmės buvo suprantama kaip fizinio smurto vartojimas BVK 110 str. 2 d. 8 p. įtvirtintos normos kontekste. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog pareigūnai, siekdami išspręsti konfliktinę situaciją, buvo priversti panaudoti fizinę jėgą prieš nuteistuosius, taip pat ir prieš pareiškėją. Pareiškėjas skunde akcentavo, jog pagrindinė atsisakymo priežastis vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus buvo ta, kad jis manė nebūsiąs saugus jam paskirtame gyventi lokaliniame sektoriuje. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai neįvardino jokių objektyvių priežasčių, bei konkrečių jam grėsmę keliančių asmenų, dėl ko atsisakė bausmę atlikti jam paskirtame lokaliniame sektoriuje. Pareiškėjas skunde nurodo savo subjektyvią nuomonę, tačiau jokių svarių argumentų ir įrodymų, kad 8 lokaliniame sektoriuje jam galėjo kilti reali grėsmė dėl kitų nuteistųjų veiksmų, nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Taisyklių 65 p. iš esmės nurodoma, kad pataisos įstaigos administracija skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgia į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, bei laikosi BVK nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Pareiškėjas 2010-04-29 pateikė paaiškinimą (b.l. 10), kuriame nurodė, kad 8 lokaliniame sektoriuje jam grėstų pavojus dėl tam tikro asmens, kurio negali nurodyti dėl savo saugumo, bei 2010-04-30 parašė prašymą, kuriame pareiškė norą būti izoliuotam (b.l. 11). Pažymėtina, kad BVK 10 str. nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės reglamentuotos BVK 11 str. Šio straipsnio 1 d. 2 p. nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones ar organizacijas. BVK 70 str. nustato nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigoje. Minėto straipsnio 6 d. nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas. Toks izoliavimas yra laikinas ir trunka tol, kol pataisos įstaigos administracija pašalina grėsmę, dėl kurios nuteistasis negali atlikti bausmę su kitais. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, pareikšdamas norą būti izoliuotam, tačiau teismas tai laiko kaip pareiškėjo išankstinius nusistatymus ir norą išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus bei atkreipia dėmesį į tai, jog tam, kad atsirastų pareiga imtis prevencinių priemonių konkretaus asmens atžvilgiu, pataisos įstaiga turi žinoti apie riziką, grėsmę, kurią nuteistajam kelia kiti kartu bausmę atliekantys asmenys. Priešingu atveju, nuteistieji galėtų visuomet tokiu būdu, nurodant, tačiau konkrečiai neįvardinant aplinkybių ir asmenų dėl kurių jiems gresia tariamas pavojus, pateisinti savo neteisėtus veiksmus - atsisakymą vykdyti administracijos reikalavimus eiti gyventi į paskirtą lokalinį sektorių ar būrį. Pataisos įstaigos administracijos atstovai ginčui aktualiu metu nenustatė objektyvių priežasčių (2010-04-29 Alytaus PN Tarnybinio tyrimo išvada Nr. 228 -b.l. 71-73) dėl ko pareiškėjas negalėtų bausmę atlikti jam paskirtoje vietoje. Be to, pareiškėjas buvo informuotas (2010-04-29 Protokolas Nr. 2600 - b. l. 76), kad siekiant užtikrinti saugias bausmės atlikimo sąlygas, 8 lokaliniame sektoriuje paskirtas nuolatinis pareigūnų patruliavimas. Pažymėtina, kad įstaigos administracija ėmėsi atitinkamų priemonių, užtikrinant asmenims saugias laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda nėra per griežta (padarytas piktybinis (grubus) režimo pažeidimas), ji atitinka padaryto režimo pažeidimo sunkumą ir pobūdį, skiriant drausminę nuobaudą jokie esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, todėl paskirtos drausminės nuobaudos naikinti nėra jokio pagrindo (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Šios drausminės nuobaudos pagrįstumą bei teisėtumą pripažino ir Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos. Teismas taip pat konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo teisme metu neiškilo jokie akivaizdūs Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2011-09-02 sprendimo Nr. 2S-3289 prieštaravimai ABTĮ 89 str. nuostatoms. Pats pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, kad dalyvavo Drausmės komisijos posėdyje, ko pasėkoje buvo užtikrintos jo procesinės teisės, numatytos Taisyklių 205 p. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Alytaus PN 2010-04-29 nutarimas Nr. 49-1039 jam buvo įteiktas vėliau, nei buvo priimtas, kad nutarimo data įrašyta vėliau nei surašytas pats nutarimas, kėlė abejones dėl nutarimo objektyvumo ir teisėtumo, kad ne tik minėtas nutarimas, bet ir Drausmės komisijos posėdžio protokolas, įstaigoje atlikto tarnybinio tyrimo išvada surašyti atbuline data. Teismui pateiktų įrodymų visuma, - t.y. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos pateikta informacija (b.l. 68, 69), kuria netikėti nėra jokio pagrindo, patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2010-04-29 nutarimo Nr. 49-1039 kopija buvo pareiškėjui įteikta tą pačią dieną, kada jis buvo priimtas ir tai patvirtino pats pareiškėjas pasirašydamas nutarime bei nurodydamas, kad gavo nutarimo kopiją būtent 2010-04-29. Iš to seka, kad pareiškėjo teiginiai, jog nutarimo kopiją gavo gerokai vėliau nei buvo šis dokumentas priimtas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjo teiginys, kad kiti ginčui aktualūs dokumentai surašyti atbuline data, taip pat niekuo nepagrįstas ir vertintinas tik kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Be to, nutarimas priimtas tą pačią dieną, kada padarytas režimo pažeidimas ir atitinka BVK 143 str. 4 d. numatytą terminą. Išnagrinėjęs įrodymų visumą teismas pabrėžia, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad įstaigos administracijos pareigūnai būtų pažeidę ir pareiškėjo atžvilgiu elgęsi ne pagal teisės aktų reikalavimus. Aptartų aplinkybių ir bylos įrodymų viseto pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nepagrįsti ir tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.