Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-17 nutarimo, kuriuo T. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. administraciniu areštu 10 parų, konfiskuota R. A. vardu registruota transporto priemonė „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nubaustas už tai, kad jis 2012-08-03, 02.08 val., Rambyno g. 16, Klaipėdoje, vairuodamas R. A. priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytos 2,05 prom. alkoholio) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į pastato sieną ir taip apgadino automobilį. Tokia veika T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 132 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Teismas skundžiamame nutarime taip pat nurodė, kad ji, R. A., jokių turtinių pretenzijų pažeidėjui nereiškia. Toks teismo teiginys neatitinka tikrovės. Po pažeidimo automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, ir ji neturėjo galimybių prie jo prieiti. Aikštelės sargas net neleido pasiimti asmeninių daiktų iš automobilio, juos buvo leista pasiimti tik teimui priėmus skundžiamą nutarimą. Todėl ji negalėjo įvertinti padarytos žalos, ji yra pasiryžusi civilinio proceso tvarka išsireikalauti iš T. S. jai padarytą žalą.

Apeliantės nuomone, priėmus tokį nutarimą, faktiškai nukentėjo ne pažeidėjas T. S., o ji. Teismas privalėjo pažeidėjui skirti griežtesnę nuobaudą. Kadangi pagal ATPK 127 str. 3 d. transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas, teismas galėjo T. S. skirti baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Taip būtų pasiektas administracinės nuobaudos tikslas, o šiuo atveju buvo nubausta ji. Ji yra bedarbė, augina mažametį vaiką, automobilio kaina yra 7000 Lt, dalį šios sumos ji yra pasiskolinusi ir privalės grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu T. S. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., padarymą. Ginčo dėl pažeidimo padarymo, veikos kvalifikavimo nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimo pagrįstumo klausimas, tačiau vadovaujantis ATPK 302¹¹ str., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 127 str. 3 d. numato, kad šio straipsnio 2 d. numatyti veiksmai, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N63-5440/2010, N62-3400/2011). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2486/2010, Nr. N261-3550/2010, N63-5440/2010). Toks ATPK 127 str. 2 d. normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3) matyti, jog formuluojant kaltinimą T. S., buvo nurodyta, kad jis nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į pastato sieną ir taip apgadino automobilį, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas koks nors kitiems asmenims priklausantis turtas (pvz., pastato siena, koks nors kitas automobilis). Nustatyta tik, kad buvo apgadintas T. S. vairuotas automobilis, priklausantis kitam asmeniui – R. A.. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad T. S. pažeidimo padarymo metu automobilį valdė neteisėtai. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, automobilio savininkė R. A., duodama paaiškinimą, nenurodė, kad jai priklausantis automobilis buvo pagrobtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, vėliau dėl automobilio pagrobimo į policiją taip pat nesikreipė. Iš byloje esančios medžiagos spręstina, kad T. S. vairavo R. A. automobilį anksčiau automobilio raktelius iš R. A. paėmusio jos sugyventinio E. F. valia. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės yra aiškios, E. F. apklausa netikslinga. Taigi, darytina išvada, kad 2012-08-03 T. S. buvo automobilio valdytojas ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik jo vairuotam automobiliui. Jokiam kitam turtui ar asmenų sveikatai žala padaryta nebuvo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad T. S. padarytas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 str. 3 d. nuostatas. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas bei netinkamai kvalifikavo T. S. padarytą veiką.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti objektyvieji T. S. veikos požymiai (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,05 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones) atitinka ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius – transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti. Byloje surinkti, teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad T. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus tai, padarytos veikos kvalifikacija turėjo būti pakeista vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principu, T. S. veiką tikslinga perkvalifikuoti pagal ATPK 129 str. Apygardos teismas pažymi, kad pagal savo sudėtį ATPK 127 str. 3 d. dispozicijoje numatytas pažeidimas apima ATPK 129 str. dispozicijoje numatytą pažeidimą. Teismas taip pat pažymi, kad perkvalifikuojant veiką iš ATPK 127 str. 3 d. į 129 str., nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole T. S. buvo pareikštas kaltinimas už KET 14 p., draudžiančio vairuoti transporto priemones, neturint šios teisės, taip pat esant neblaiviam, pažeidimą, ir ATPK 129 str. numatyto pažeidimo požymiai buvo įrodinėjami nagrinėjant bylą pagal pareikštą kaltinimą. Tokiu teisės normų aiškinimu ir taikymu yra vadovaujamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N63-2002/2010, N63-5440/2010, Nr. N62-3400/2011).

ATPK 129 str. sankcijoje yra nustatyta, kad šios teisės normos dispozicijoje numatytų veikų padarymas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

T. S. padarytas pažeidimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones – yra itin pavojingas administracinis teisės pažeidimas. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į byloje esančius pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nėra sumokėjęs už anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų, teismo duomenimis, nedirba), taip pat į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad T. S. skirtinas administracinis areštas 20 parų (ATPK 129 str. sankcijoje nustatytas administracinio arešto nuobaudos minimumas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad veikos perkvalifikavimu iš ATPK 127 str. 3 d. į 129 str. nėra pasunkinama administracine tvarka nubausto asmens padėtis, nes ATPK 129 str. sankcijoje nenumatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, kaip kad ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-17 nutarimą pakeisti.

T. S. veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 127 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal ATPK 129 str. ir paskirti jam administracinį areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-17 nutarimo dalį dėl R. A. vardu registruotos transporto priemonės „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Nutartis neskundžiama.