Marijampolės apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajam R. B., baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padariusio asmens atstovo pagal įstatymą įgaliotai atstovei R. B., gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, specialistui – teismo psichiatrijos ekspertei J. Ž., neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, nemokytas, gyv. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje), nedirbantis, bendrasis darbingumo lygis – 15 proc., teistas : 1) 2013 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi už padarymą baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas priminės sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) 2013 m. spalio 29 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi už padarymą baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas priminės sveikatos priežiūros sąlygomis (2014 m. lapkričio 6 d. teismo nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, 2015 m. gegužės 7 d. – į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, 2017 m. rugsėjo 20 d. – į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, 2023 m. gegužės 30 d. – į stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis),

kaltinamas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 398 straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. 2023 m. balandžio 27 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur jam teikiama nuolatinė institucinė socialinė globa, gyvenamųjų kambarių koridoriuje, įpykęs ir kerštaudamas už jo neteisėto elgesio įstaigos darbuotojo atžvilgiu užkardymą, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą nukentėjusiajam, tos pačios socialinės globos įstaigos gyventojui R. B., buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, - išsitraukęs iš darbužių kišenės ir atvirai demonstruodamas rankoje laikomą peilį, priėjo prie nukentėjusiojo ir užsimojo su rankoje laikomu peiliu smogti (durti) jam į krūtinę, tačiau smūgio neatliko, nes nukentėjusysis sugriebė ranką ir kartu su peiliu prispaudė prie sienos, o iškviestas pagalbon įstaigos darbuotojas peilį atėmė.

R. M. šiais veiksmais padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas.

2. Nukentėjusysis R. B. patvirtino, jog maždaug 10-20 min. iki veikos įvykio socialinės globos įstaigos svetainėje jis užstojo budintį darbuotoją, kurį akivaizdžiai neblaivus R. M. reikalavo duoti jam cigarečių ir grasino užpulti, dėl to R. M. ant jo labai supyko, iškeikė ir pasišalino į savo kambarį, jis pats grįžo į savąjį, kur laiką leido su dabartine savo sutuoktine liudytoja E. B. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini). Netrukus koridoriaus gale išgirdęs triukšmą, jis, R. B., išėjo pasižiūrėti, ten už maždaug 5-6 žingsnių stovėjo įpykusiu veidu R. M., kuris jį pamatęs, savo dešine ranka iš kelnių kišenės išsitraukė buitinį juoda plastikine rankena peilį, jį toliau demonstratyviai laikydamas prie savęs, sparčiai priėjo maždaug per ištiestos rankos atstumą prie jo, R. B., pakėlė ranką su peiliu ir užsimojo juo durti jam į dešinės krūtinės pusės apačią (po šonkauliais). Tuomet gindamasis, jis, nukentėjusysis, sugriebė dešiniąją R. M. ranką per riešą su joje laikomu peiliu, iškėlė į viršų ir prispaudė prie sienos (jis buvo stipresnis). Jo prašymu liudytoja E. B. (duomenys neskelbtini) pakvietė budintį įstaigos darbuotoją liudytoją E. J., kuris iš R. M. rankos atėmė peilį, jį patį uždarė kambaryje bei iškvietė policiją. Jis, R. B., realiai išsigando dėl savo sveikatos ir net gyvybės, kuomet stipriai įpykęs ir neblaivus R. M. užsimojo smogti jam peiliu. Tarp jų ir anksčiau yra buvę žodinių konfliktų dėl netinkamo R. M. elgesio kitų gyventojų ar įstaigos darbuotojų atžvilgiu ir jo, R. B., pastangų jį sudrausminti.

3. Liudytoja E. B., (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventoja (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini) teisme patvirtino, kad jai su nukentėjusiuoju būnant pastarojo kambaryje, koridoriuje išgirdo trinktelėjimą ir R. B. išėjo pasižiūrėti. Netrukus išgirdo triukšmą – nukentėjusiojo ir R. M. balsus, todėl ir pati išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Koridoriuje pamatė arti vieną prieš kitą sustojusius nukentėjusįjį ir R. M., pastarasis dešinėje savo rankoje laikė peilį, kuriuo bandė durti R. B. kažkur krūtinės ar kaklo aukštyje, savo ruožtu nukentėjusysis sugriebė R. M. dešiniąją ranką su joje laikomu peiliu maždaug per riešą, iškėlė į viršų ir prispaudė prie sienos, o jai pačiai liepė pakviesti budintį įstaigos darbuotoją pagalbon. Ji nubėgusi pakvietė liudytoją E. J., kuris atbėgęs atėmė iš R. M. peilį ir iškvietė policiją. Nukentėjusysis buvęs blaivus, R. M. – nepastebėjusi dėl išgąsčio.

4. Tokias pačias nagrinėjamo byloje įvykio aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojas, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų darbuotojas, E. J., papildomai nurodydamas, jog pagal liudytojos E. B. (duomenys neskelbtini) kvietimą atbėgęs į įvykio vietą, iš nukentėjusiojo prie sienos prispaustos R. M. dešiniosios rankos, per jėgą atlenkdamas pirštus, atėmė peilį, kurį perdavė jo iškart iškviestiems policijos pareigūnams. R. M. buvo labai agresyvus, norėjo pabėgti, todėl iki policijos atvykimo jis jį uždarė kambaryje. R. M. dažnokai išgerdavo, o išgėręs alkoholio, tapdavo agresyvus, ir anksčiau yra buvę smurtinių konfliktų su kitais įstaigos gyventojais.

5. 2023 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad ji yra (duomenys neskelbtini) Per įėjimą patenkama į gyventojų svetainę, apstatytą baldais, dešinėje pusėje yra praėjimas į koridorių, kurio abejose pusėse yra globotinių gyvenamieji kambariai, taip pat pastatyti du neįgaliųjų vežimėliai, grumtynių pėdsakų nefiksuota (1 t., b. l. 16-22).

6. 2023 m. balandžio 28 d. savanoriško daikto – peilio, pateikimu 2023 m. gegužės 24 d. jo apžiūra užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų darbuotojas liudytojas E. J. savanoriškai prie bylos pateikė jo pareiškimu iš įstaigos gyventojo R. M. nagrinėjamo byloje įvykio metu paimtą buitinį (nesulenkiamą) 20 cm bendro ilgio peilį, jo geležtė vienašmenė 9 cm ilgio, baigiasi aštriu smaigaliu, rankena juodos spalvos plastiko (1 t., b. l. 50, 51-56).

7. 2023 m. gegužės 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau ir – Vilkaviškio PK) vyresn. tyrėjo tarnybiniu pranešimu stenografuotas į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau ir – BPC) atlikto reikšmingo nagrinėjamam įvykiui telefoninio skambučio pokalbis, stenogramoje fiksuota, jog pokalbio pradžia – 2023 m. balandžio 27 d., 21:04 val., skambinantis prisistatė (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų darbuotoju (liudytoju) E. J., pranešimo esmė (policijos kvietimo priežastis) – įstaigos patalpose vienas įstaigos globotinis su peiliu puolė kitą, pranešėjas peilį atėmė (1 t., b. l. 61-63).

8. Vilkaviškio PK patikrų alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0286“ registracijos žurnale fiksuota, jog 2023 m. balandžio 27 d., 21.32 val. laiku buvo patikrintas nukentėjusysis R. B., rezultatas – 0,00 prom., patikrinti R. M. (ne)blaivumą nepavyko (1 t., b. l. 64-68).

9. 2023 m. rugpjūčio 24 d. ambulatorine kompleksine teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize, akto Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertų komisija davė išvadą, kad R. M. tiek baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu (2023 m. balandžio 27 d.), tiek ir šiuo metu dėl lėtinio progresuojančio jo psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), negalėjo ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų pavojingumo, ir negalėjo bei ir šiuo metu negali valdyti savo veiksmų, negali dalyvauti baudžiamajame procese, nes tam, trukdo jo psichikos sutrikimo pobūdis. Jam reikalinga taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (1 t., b. l. 136-140). Ekspertų komisijos išvadas, tame tarpe ir dėl būtinumo R. M. skirti pažymėtą priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, teisiamajame posėdyje visiškai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertė J. Ž., papildomai pažymėdama, jog uždraustą baudžiamuoju įstatymu veiką padaręs R. M. neturi savikritikos savo psichikos būsenai, padarytiems byloje nagrinėjamiems pavojingiems veiksmams (jų nepripažįsta), jo medicininių dokumentų duomenimis atsisako, nepriima, vengia ambulatorinio gydymo globos įstaigoje, vartoja su taikomu medikamentiniu gydymu nesuderinamą alkoholį, kurio pasekmėje tampa dar agresyvesnis ir pavojingesnis tiek sau, tiek aplinkiniams, jo psichikos būklė akivaizdžiai blogėja (dažnėja poreikis stacionariam gydymui), ambulatorinis gydymas būtų aiškiai nepakankamas baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų recidyvo grėsmei pašalinti (taikyta veikos metu švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė šio asmens nesulaikė nuo uždraustos baudžiamuoju įstatymu naujos veikos padarymo).

10. Šie visi teismo posėdyje ištirti bei patikrinti faktiniai duomenys yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (teisėtai), todėl teismo pripažįstami įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, jog R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei stipriai supykęs dėl jo netinkamo elgesio globos įstaigos darbuotojo atžvilgiu užkardinimo nukentėjusiojo veiksmais, atvirai išsitraukdamas iš drabužių vidutinio dydžio buitinį peilį, jį demonstruodamas rankoje bei užsimodamas juo smogti (durti) nukentėjusiam R. B. į kūtinę, grasino šį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, tuo taip pat duodamas pakankamą pagrindą nukentėjusiam manyti ir baimintis, jog reiškiamas aktyviais veiksmais grasinimas gali būti tuojau pat įvykdytas, ir to neatsitiko tik dėl aktyvaus paties nukentėjusiojo pasipriešinimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Uždraustą įstatymu veiką padariusio R. M. veiksmų kvalifikavimas.

11. Teismas sprendžia, kad R. M. veiksmai (punktas 1) byloje pagal BK 145 straipsnio 1 dalį įvertinti (kvalifikuoti) teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog nukentėjusiajam nužudymu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu nagrinėjamo byloje įvykio metu grasino būtent šis asmuo, R. M., ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis tokį grasinimą reiškė aktyviais veiksmais – išsitraukdamas peilį, jį demonstruodamas ir juo užsimodamas smogti (durti) į gyvybiškai pavojingą (itin pažeidžiamą) nukentėjusio kūno vietą. Trečia, aprašyti aktyvūs apsvaigusio nuo alkoholio ir itin supykusio bei savęs nebekontroliavusio R. M. veiksmai teikė pagrindą nukentėjusiajam, kaip ir bet kuriam kitam protingam ir rūpestingam bei atsargiam dėl savo gyvybės ir sveikatos žmogui, manyti ir baimintis, kad tokiu būdu reiškiamas grasinimas gali būti įvykdytas, grasinimo realumą patvirtina ne tik aktyvūs aukščiau aprašyti R. M. veiksmai (savo pobūdžiu), bet ir faktinė aplinkybė, kad reiškiamo grasinimo jam nepavyko pradėti įgyvendinti tik dėl paties grasinamo nukentėjusiojo aktyvaus pasipriešinimo tam.

III. Priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo R. M. pagrindimas

12. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teismo (teisėjo) paskirta, tinkamai atlikta ir teisiamajame posėdyje nenuginčyta kompleksine teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertize nustatyta, jog tiek nagrinėjamos byloje baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo, tiek ir šiuo metu R. M. dėl konstatuoto jam lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės ir jų pavojingumo, negalėjo ir negali jų valdyti, - šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką šis asmuo, R. M., padarė būdamas nepakaltinamas, tokiu yra ir šiuo metu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Kadangi tiek teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davusi teismo psichiatrė-ekspertė pripažįsta ne tik tikslingu, pagrįstu bet ir būtinu R. M. stacionariai stebėti ir gydyti bendrojo stebėjimo sąlygomis dėl jo padarytos veikos tyčinio pobūdžio, dėl nebuvimo dėl to jokios savikritikos, dėl atsisakymo, vengimo bet kokio gydymo, ne tik išliekant, bet ir didėjant baudžiamuoju įstatymu uždrausto elgesio recidyvo rizikai (nepasiduoda socialinės globos įstaigos pozityviai įtakai, ėmė vykdyti nusikalstamų veikų požymius turinčius veiksmus, tame tarpe ir jam jau taikytos švelnesnės priverčiamosios priemonės (ambulatorinio stebėjimo) vykdymo metu ir kt.), baudžiamuoju įstatymu uždraustą tyčinę nusikalstamą veiką padariusiam R. M. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Ikiteisminio tyrimo etape R. M. kardomoji priemonė skirta nebuvo, poreikio tokią procesinę prievartos priemonę jam taikyti iki įsiteisės pastaroji nutartis poreikio taip pat nėra (asmuo šiuo metu dėl kito baudžiamojo proceso priverstinai gydomas specializuotos psichiatrijos ligoninės stacionare) (1 t., b. l. 124-126). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, daiktinis įrodymas – peilis, paimtas iš R. M. ir laikinai saugomas Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. aktą Nr. PD-00000008820 (1 t., b. l. 56), kaip baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas ir sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitas reikšmingas bylai daiktas – lankstusis (CD) diskas su skambučio į BPC garso įrašu (1 t., b. l. 63), paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 ir 404 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, R. M. padarė būdamas nepakaltinamu ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomosios priemonės iki nutarties įsiteisėjimo neskirti.

Daiktinį įrodymą – peilį, paimtą iš R. M. ir laikinai saugomą Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. aktą Nr. PD-00000008820, kaip baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo priemonę, konfiskuoti ir sunaikinti.

Kitą reikšmingą bylai daiktą - lankstųjį (CD) diską su skambučio į BPC garso įrašu, palikti saugoti byloje kaip baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos tyrimo medžiagą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.