- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-1018-468-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00458-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Stasys Punys, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- L. P.
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1018-468/11
Teisėjas R. Rainys Teisėja Vita Lučkauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00458-2010-7
2011 m. rugsėjo 21 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Ryšardo Skirtuno, Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 07 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su 2011 06 14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikinėjame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 03 01 d. iki 2011 03 03 d. ir nuo 2011 03 03 d. iki 2011 07 20 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. nuteistas už tai, kad jis statybiniame vagonėlyje, kuris stovėjo V. R. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė jame buvusius J. S. daiktus, t.y. batus, 80 Lt vertės, bei striukę, 140 Lt vertės, kurios kišenėje buvo 700 Lt grynaisiais pinigais, po ko, turėdamas teisę, įėjo į šalia vagonėlio stovintį neužrakintą statomą gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė G. M. priklausančias kelnes „Levis Strauss", 120 Lt vertės, su įvertu diržu, 80 Lt vertės, taip pat kelnių kišenėje buvusį mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 2626“, 100 Lt vertės, bei 150 Lt grynaisiais pinigais, tuo padarydamas nukentėjusiesiems J. S. 920 Lt turtinę žalą, o G. M. – 450 Lt turtinę žalą, viso bendrai 1370 Lt turtinę žalą, t. y. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. P. prašo sušvelninti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde apeliantas pažymi, kad nesutampa nukentėjusiųjų parodymai. G. M. parodė, kad jis, išlydėdamas L. P. iš namo, neužrakino durų, o J. S. parodė, kad jam atėjus pas G. M., jis atrakino jam duris. Apeliantas nurodo, kad jis negalėjo paimti G. M. priklausančių kelnių ir pinigų, nes, kaip parodė J. S., durys buvo užrakintos, o įsilaužimo žymių nebuvo.
Apeliantas taip pat nurodo, kad mobilųjį telefoną „NOKIA 2626“, priklausantį G. M., jis rado pas save vagonėlyje, kraunamą su jo pakrovėju, kas, anot pareiškėjo, pasitaikydavo dažnai, ir paėmė minėtą telefoną, nenorėdamas jo pavogti. Jo telefonas buvo sugadintas, todėl jis tik norėjo susisiekti su J. S. ir pasakyti jam, kad paėmė jam priklausančius batus ir striukę. Anot apelianto, G. M. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, o bylos nagrinėjimo teisme metu jis atsisakė atvykti į teismą, nes bijojo atvykti prisimelavęs.
Apeliantas nesutinka ir su ta aplinkybe, kad iš striukės, priklausančios J. S., kišenės jis pavogė 700 Lt, nurodo, kad kišenėje jis rado tik 48 ar 52 Lt, kad J. S. visą savaitę vakarais gėrė ir eidavo pirkti maisto į parduotuvę, kur išleido 550 Lt. Todėl jis negalėjo kišenėje turėti 700 Lt.
Apeliantas pažymi ir tai, kad jis nenorėjo vogti J. S. priklausančių batų ir striukės, tik pasiskolino, norėdamas nuvykti į Nikronių kaimą pasiimti savo daiktų. Jis susisiekė su J. S., pranešė jam, kad pasiskolino jo batus ir striukę, o J. S. pareiškė, kad striukėje yra jam priklausantys 700 Lt, tačiau L. P. pasakė jam, kad rado tik 50 Lt, tačiau J. S. nurodė, kad jis vis vien turės grąžinti jam 700 Lt už pasiskolintus batus ir striukę.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Iš bylos aplinkybių matyti, jog L. P. praeityje buvo šešis kartus teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, o tai, teismo nuomone, rodo, jog apeliantas reikiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo daug aplinkybių, anot jo, patvirtinančių, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas L. P. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai, taip pat tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą išvadą, kad L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. P., duodamas parodymus teisme, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino, kad nelabai ką atsimena dėl G. M. priklausančių daiktų vagystės. Nukentėjusysis J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai jis nuėjo pas G. M. į namą, durys buvo neužrakintos (t. 1, b. l. 178-179). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. S. parodymais, juolab, kad apeliantas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog visus nusikaltimus padarė dėl alkoholio vartojimo, kartais net neprisimena, ką padarė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto argumentas, jog jis negalėjo paimti G. M. priklausančių kelnių ir pinigų, yra nepagrįstas.
Apelianto argumentas, kad jis tik pasiskolino J. S. ir G. M. priklausančius daiktus, paneigtas byloje surinkta medžiaga, todėl atmestinas. Teisme nuteistasis L. P. patvirtino, kad jis paėmė G. M. priklausantį mobilųjį telefoną, kuris nukentėjusiajam nebuvo grąžintas, o J. S. priklausančius drabužius sunešiojo.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie teisme buvo pagarsinti, nes kaip teismo posėdžio metu nurodė ir pats apeliantas jiems (J. S. ir G. M.) nebuvo pagrindo jo apkalbėti.
Apelianto argumentas, kad jis nerado J. S. priklausančios striukės kišenėje 700 Lt ir jų nepaėmė, taip pat yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, kad L. P. tuo metu, kai dėvėjo striukę, buvo stipriai apgirtęs, iš kišenės dažnai išiminėjo cigaretes, todėl neatmeta galimybės, kad pinigus galėjo ir pamesti.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę dėl padarytų vagysčių pripažino, nuoširdžiai gailisi, ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs alkoholio. Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Be to, subendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 06 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme teismas parinko ir palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes sudėjo iš dalies. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo L. P. apeliacinį skundą.